Ledinės vonios ir organizmo grūdinimas tampa šiuolaikine mada
Šalčio terapija, dar vadinama krioterapija, yra gydomasis metodas, kurio metu kūnas yra veikiamas šalta temperatūra, siekiant įvairios naudos sveikatai. Tai metodas, kai yra pasitelkiama speciali įranga ir jis yra atliekamas medicinos įstaigose. Tačiau šalčio terapija jau šimtmečius naudojama įvairiomis formomis, įskaitant ledo vonias, šaltus kompresus ir ledo paketus. Ji atliekama siekiant sumažinti skausmą, uždegimą ir skatinti gijimą[1].
Šis metodas dažnai pasitelkiamas net ir riebalų šalinimui iš kūno, metant svorį. Šalčio terapija veikia sutraukdama kraujagysles ir sumažindama kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą, taip sumažindama uždegimą ir patinimą. Be to, ji nutirpdo pažeistą vietą, todėl sumažėja skausmo pojūtis. Šalčio terapija gali būti taikoma įvairioms ligoms gydyti, įskaitant sporto traumas, artritą, migreną ir pooperacinį skausmą.
Viena iš labiausiai paplitusių šalčio terapijos formų yra ledo paketas, kuris paprastai naudojamas ūmioms traumoms, pavyzdžiui, patempimams, išnirimams ir sumušimams gydyti. Ledo paketo uždėjimas ant pažeistos vietos gali padėti sumažinti patinimą, skausmą ir paskatinti gijimą. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, ledo paketus reikėtų dėti po 20 minučių kelis kartus per dieną.
Kita populiari šalčio terapijos forma yra ledinio vandens vonia, kai kūnas kelioms minutėms panardinamas į šaltą vandenį[2]. Ledo voniomis dažnai naudojasi sportininkai, norėdami atsigauti po intensyvių treniruočių ar varžybų. Šaltas vanduo sutraukia kraujagysles ir mažina uždegimą, taip skatindamas greitesnį atsigavimą ir mažindamas raumenų skausmą.
Šalčio terapija taip pat gali būti taikoma lėtinėms ligoms gydyti, pavyzdžiui, sergant artritu
Šaltų kompresų dėjimas ant pažeisto sąnario gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą, todėl lengviau atlikti kasdienę veiklą. Tai dažnai pasitelkiama norint sumažinti diskomfortą ir skausmą dėl sąnarių ir raumenų skausmo ar konkrečių ligų, kai sąnarius skauda dėl uždegimo. Fascija, artritas, kitos ligos gali būti taip net ir gydomos.
Nors šalčio terapija gali būti veiksminga gydant įvairias ligas, svarbu ją naudoti saugiai ir tinkamai. Niekada netaikykite ledo ar šalčio terapijos tiesiogiai ant odos, nes tai gali sukelti nušalimų ar kitokių pažeidimų. Vietoj to, prieš dėdami šalčio paketą ar kompresą ant pažeistos vietos, apvyniokite jį rankšluosčiu ar kitu apsauginiu barjeru.
Be to, šalčio terapijos negalima taikyti asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, Raynaud liga, dėl kurios susiaurėja rankų ir kojų pirštų kraujagyslės, todėl jos tampa jautresnės šaltai temperatūrai.
Šalčio terapija yra saugus ir veiksmingas būdas gydyti įvairias ligas, įskaitant ūmias traumas, lėtinį skausmą ir atsigavimą po treniruočių[3]. Tinkamai taikoma šalčio terapija gali sumažinti uždegimą, malšinti skausmą ir skatinti gijimą.
Krioterapija yra tapusi mada, bet gelbėja kūną ir sielą
Krioterapija ir panardinimas į šaltą vandenį (cold plunge) yra šalčio terapijos formos, kai kūnas gydomaisiais tikslais veikiamas žema temperatūra. Nors jos turi tam tikrų panašumų, yra ir tam tikrų skirtumų.
Krioterapijos metu kūnas trumpą laiką, paprastai nuo dviejų iki keturių minučių, veikiamas itin žemos temperatūros, paprastai nuo -100 iki -140 laipsnių Celsijaus. Paprastai tai atliekama specializuotoje kameroje arba kabinoje, kuri šaldoma naudojant skystą azotą.
Tokio seanso metu kūnas atšaldomas iš išorės į vidų, o tai gali padėti sumažinti uždegimą, pagerinti kraujotaką ir paskatinti gijimą. Kita vertus, atliekant šaltąjį panardinimą, kūnas trumpam, paprastai kelioms minutėms, panardinamas į šaltą vandenį, paprastai 50-60 laipsnių pagal Farenheitą.
Tai galima daryti baseine, vonioje ar kitame šalto vandens pripildytame inde. Dažnai žiemos metu tai daro entuziastai, susirinkę prie vandens telkinių. Šaltas panardinimas dažnai naudojamas kaip atsigavimo priemonė sportininkams, nes šaltas vanduo gali padėti sumažinti uždegimą, skausmą ir nuovargį.
Ir krioterapija, ir panardinimas į šaltą vandenį yra susiję su kūno veikimu šalta temperatūra, tačiau krioterapija paprastai yra šaltesnė ir trunka trumpiau. Krioterapija taip pat paprastai atliekama specializuotoje kameroje[4] arba kabinoje, o šaltasis panardinimas gali būti atliekamas įvairioje aplinkoje, pavyzdžiui, baseine arba vonioje.
Krioterapija yra pranašesnis šalčio terapijos metodas
Vienas iš galimų krioterapijos privalumų, palyginti su panardinimu į šaltą vandenį, yra tas, kad galima tiksliau kontroliuoti temperatūrą ir poveikio laiką, o tai gali būti naudinga esant tam tikroms būklėms. Tačiau krioterapija gali būti brangesnė ir ne visiems prieinama.
Kita vertus, šaltas panardinimas gali būti atliekamas namuose, naudojant vonią ar baseiną, sporto salėje ar SPA centre. Kalbant apie saugumą, tiek krioterapija, tiek šalčio procedūros turėtų būti atliekamos prižiūrint apmokytam specialistui, nes netinkamai atliktas ekstremaliai žemos temperatūros poveikis gali būti pavojingas.
Svarbu laikytis tinkamų saugos priemonių, pavyzdžiui, vengti tiesioginio sąlyčio su oda ir neužsibūti šaltyje per ilgai. Krioterapija ir panardinimas į šaltį yra šalčio terapijos formos, kurios gali būti naudojamos gydymo tikslais. Nors jos turi tam tikrų panašumų, tačiau taip pat ir skirtumų, susijusių su temperatūra, poveikio trukme ir prieinamumu. Kaip jau minėta, abi procedūros turėtų būti atliekamos prižiūrint kvalifikuotam specialistui ir laikantis tinkamų saugos priemonių.
Galimi šalčio panardinimo (cold plunge) terapijos privalumai
Tyrėjų teigimu, įrodymai apie šalto panardinimo naudą iš esmės nėra vienareikšmiai. Sportininkams, norintiems sumažinti raumenų skausmą po treniruotės, arba asmenims, ieškantiems patirties, gali būti patrauklus panardinimas į šaltą vandenį. Ši praktika taip pat naudojama kaip gydymas ilgų distancijų ištvermės sportininkams, linkusiems į šilumos smūgį.
Panardinimas į šaltį taip pat gali turėti teigiamą poveikį streso valdymui. Viename neseniai paskelbtame tyrime pažymima, kad žiemos maudynės jūroje siejamos su mažesniu streso lygiu ir geresne bendra savijauta. Tyrimas taip pat rodo, kad dalyviai, dalyvaujantys žiemos maudynėse jūroje, jaučiasi geriau suprantantys savo sveikatą, palyginti su tais, kurie maudynėse nedalyvauja.
Kitame nedideliame 2020 m. tyrime pastebėtas nedidelis neigiamos nuotaikos sumažėjimas, geresnės savijautos ir teigiamos nuotaikos padidėjimas pradedančiųjų plaukikų atvirame vandenyje grupėje.
Tai kas turi privalumų, neišvengia ir rizikos: ledinės maudynės
Šiuo metu vykdomas klinikinis tyrimas, kuris dar labiau pabrėžia galimą reguliaraus maudymosi atvirame vandenyje naudą psichinei savijautai, konkrečiai tai šalto vandens plaukimo poveikį depresijai ir nerimui. Tyrimo metu daroma prielaida, kad šaltas vanduo gali turėti įtakos depresijai, galbūt susijusiai su uždegimine sistema[5].
Kiti veiksniai, tokie kaip fizinio aktyvumo komponentas ir buvimas gamtoje, yra vieni iš papildomų besivystančių įrodymų. Tačiau net ir atlikus šiuos nedidelius ir tęstinius tyrimus, yra tik mažai kokybiškų įrodymų, leidžiančių teigti, kad panardinimas į šaltą vandenį teikia naudos sergant dideliais depresiniais sutrikimais arba stiprina atsipalaidavimą.
Panašiai yra ir su kitais numanomais privalumais, įskaitant imuninės sistemos stiprinimą ir geresnį atsigavimą po fizinio krūvio. Yra daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad tai naudinga raumenų skausmo atveju. Per ilgai trunkančio nardymo šaltyje rizika gali būti hipotermija, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai arba disfunkcija ir skendimas.
Reikia atsižvelgti į šiuos papildomus pavojus:
- staigus panėrimas į šaltą vandenį, kurio temperatūra žemesnė nei 50-60 laipsnių pagal Farenheitą, gali sukelti organizmo šoko būseną, dėl kurios gali atsirasti nevalingas dusulys, padažnėjęs kvėpavimas, širdies ritmo ir kraujospūdžio šuoliai, sutrikti pažinimo funkcijos, pavyzdžiui, sutrikti mąstymas ir sprendimų priėmimas;
- kitas pavojus yra raumenų kontrolės praradimas, kuris gali stiprėti, kuo ilgiau žmogus yra panardintas į šaltą vandenį, ir gali baigtis skendimu. Simptomai: silpnumas ar išsekimas, negalėjimas valdyti pirštų, rankų, plaštakų ar kojų. Tai gali sukelti fizinį neįgalumą;
- hipotermija: po 1-3 minučių panardinimo į vandenį, kurio temperatūra žemesnė nei 70 laipsnių pagal Farenheitą, kūno temperatūra toliau krenta, todėl didėja hipotermijos, kuri gali prasidėti esant 95 laipsnių pagal Farenheitą kūno temperatūrai, rizika.
Kaip pasinerti į šaltą vandenį tinkamai?
Panardinimas į šaltą vandenį yra praktika, kai žmogus panardinamas į šaltą vandenį, paprastai siekiant tam tikros naudos sveikatai. Tai daroma dėl skirtingų priežačių. Įvairaus aktyvumo žmonės eksperimentuoja su nardymu šaltame vandenyje kaip nefarmakologine sąnarių skausmo ir uždegimo malšinimo priemone
Medikai teigia, kad panardinti į šaltą vandenį galima įvairiose vietose, pvz., vidaus ar lauko kubiluose, specialiai sukurtose talpose ar statinėse, vietinėse gydyklose ir net šaltuose vandens telkiniuose. Nors panardinimas į šaltą vandens telkinį gali suteikti dinamišką pasinėrimo patirtį, medikai pažymi, kad nėra pakankamai įrodymų, ar viena vieta yra naudingesnė už kitą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad 50-59 laipsnių pagal Farenheitą (10-15 laipsnių pagal Celsijų) temperatūra yra optimalus temperatūros intervalas šaltam panėrimui, skirtam raumenų skausmui mažinti.
Tačiau nėra standartinės temperatūros šaltiems panardinimams ir temperatūra priklauso nuo naudotojo pageidavimų. Dauguma tokios terapijos seansų dalyvių teigia naudojantys 38-60 laipsnių pagal Farenheitą vandens temperatūrą.
Asmenims, kurie pirmą kartą paneria į šaltą vandenį, ekspertai rekomenduoja palaipsniui palengvinti šią praktiką, kad išsiugdytų toleranciją šaltai temperatūrai. Ekspertai sako, kad pradedantieji turėtų stengtis ne ilgiau kaip 10-15 minučių pasinerti į šaltį.
Kai įgyjama tolerancija temperatūrai, galima pailginti panėrimo į šaltį trukmę. Tačiau pažymima, kad, vertinant šalčio poveikio sveikatai naudą, tyrimuose paprastai daugiausia dėmesio skiriama panėrimo į šaltį dažnumui, o ne kiekvieno panėrimo trukmei.
