„Saigon Kava“ įkūrėjas norima deportuoti iš Lietuvos

Verslą mėginusios išsaugoti vietnamietės nebeatitinka laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje sąlygų

Šią savaitę pasirodžiusi naujiena apie dviejų Lietuvoje gyvenančių ir autentišką kavinę „Saigon Kava“ Šiauliuose atidariusių vietnamiečių deportaciją iš šalies apstulbino ne vieną politiką ir visuomenininką. Šie savo ruožtu kreipėsi į Migracijos departamentą.

Portalas „15min“ pasidalino Šiauliuose jau nuo 2019 metų su laikinaisiais gyvenančių ir darbo vietas sukūrusių vietnamiečių, „Saigon Kava“ įkūrėjų Alex Thu Vu ir Dianos Dung Le istorija, kai šios, neįvykdžiusios biurokratinių reikalavimų, be gailesčio ištremiamos iš šalies ir tam duodamas sunkiai suvokiamas 14 dienų laikotarpis arba gresia deportacija^[1].

Abi pusseserės teigė Lietuvoje neturėjusios jokių teisinių problemų ir nėra įvykdžiusios nusikaltimų.

Tačiau nepaisant to, gražios idėjos vedamas moteris pasivijo Lietuvos biurokratinė mašina, pagal kurią asmenys, gavę leidimą gyventi Lietuvoje verslo pagrindu, savo įkurtoje įmonėje turi įdarbinti bent du ES arba Lietuvos piliečius.

Vietnamietės Lietuvoje turėjusios ne vieną verslą – štai viename Vilniaus viešbučių buvo įkūrusios grožio saloną, kuriame net penkis metus dirbo ir keli lietuviai, o taip pat ir aukščiau paminėtą kavinę Šiauliuose.

Tačiau „nutikus gyvenimui“ ir šioms uždarius grožio saloną, kad ir toliau galėtų neprarasti bent jau restorano, matyt, nebebuvo tenkinama sąlyga, kad čia dirbtų bent keli ES ar Lietuvos piliečiai, o Migracijos departamentas, visiškai be jokio išankstinio įspėjimo, tik atsiuntęs pranešimą apie sprendimą naikinti laikinus gyventi leidimus ir davęs 14 dienų terminą išvykti iš Lietuvos, o jei merginos to nepadarys – jas teks deportuoti.

Nuo pat atidarymo verslas ėjo „į minusą“

Pasidomėjus vietnamiečių Lietuvoje įkurto verslo situacija, iš Rekvizitai.lt pateiktų duomenų matyti, kad nuo pat maitinimo įstaigos „Saigon Kava“ įsteigimo pradžios, verslininkės taip ir nežinojo, ką reiškia iš veiklos gauti pelną.

Didžiausią piką nuostoliai pasiekė 2022-aisiais, šiems pasiekus 22 382 eurus, o pernai metais ši suma sudarė 20 650 eurų^[2].

Vieninteliais – 2021 metais – verslas atnešęs 364 eurus pelno ir nėjęs „į minusą“.

Įmonėje UAB „Laferta“ šiuo metu registruoti 2 darbuotojai, ir tai, veikiausiai įmonės savininkės, siekdamos išvengti lėtos ir skausmingos verslo mirties ir taip sumažinusios apsukas „iki nulio“. O kadangi abi yra ne ES pilietės, nepaisant sumokamų mokesčių šaliai, nors šie ir nėra dideli, su šalimi joms teks atsisveikinti ir dar gerokai patuštėjusiomis kišenėmis bei šešerius metus „į minusą“ variusiu verslu.

Sukruto ir visuomenininkai, ir politikai – ragina pasirašyti peticiją

Ilgai netrukus, internete jau pasirodė ir pirmoji peticija, kuria kviečiama pasirašyti už tai, kad Šiauliuose nebūtų uždaroma „Saigon Kava“ kavinė^[3].

Peticijoje aiškinama, kad laikinas leidimas gyventi Lietuvoje vienai iš vietnamiečių turėjo galioti iki 2025 metų spalio, o kitai – iki 2026 m. kovo. Taip pat nurodoma, kad maitinimo įstaiga „Saigon Kava“ yra tvirtai pasiryžusi įdarbinti Lietuvos pilietį, tačiau LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) nėra aiškiai nurodoma, per kokį laikotarpį užsienio šalies piliečiai, turintys verslą Lietuvoje, turi teisę susirasti naują darbuotoją, atitinkantį šio įstatymo keliamus reikalavimus.

„Įstatyme taip pat neatsižvelgiama, ar dabartinės verslo pajamos yra pakankamai aukštos pasamdyti papildomą darbuotoją“, – nurodoma peticijoje.

Iš Migracijos departamento taip pat nebuvo atsiųstas joks perspėjimas apie grėsmę šių vietnamiečių turimam laikinam leidimui gyventi Lietuvoje ir buvo duotas tik 14 dienų terminas tokiam sprendimui apskųsti. Nepriklausomai nuo to, ar jis bus skundžiamas, leidimas laikinai gyventi šalyje vis tiek yra atimamas.

O štai panaikinus leidimus, iškyla ir daugiau rizikų, susijusių su užsieniečių teise į Lietuvoje esantį verslą, nuosavą turtą bei sveikatos priežiūrą.

Šiuo metu peticija sulaukusi jau beveik 5 tūkst. tautiečių parašų.

Parlamentaras L. Savickas ėmėsi aiškintis kaip dirba Migracijos departamentas

Savo ruožtu kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas pabrėžė, kad šaliai yra svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti šalyje verslą kuriančius užsieniečius, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remiantis formalumais^[4].

„Kyla labai daug klausimų ir ne veltui visuomenė taip jautriai į tai sureagavo, kadangi susidūrėme su tokiu klasikiniu atveju, kad vietoje to ar ieškoti sprendimų ar suteikti kokias konsultacijas ar išankstinį perspėjimą buvo pasirinktas tiesiog elementarus ir teisine prasme argumentuotas sprendimas. Neatitinka kriterijų – informuojame, kad per tiek ir tiek dienų turite palikti šalį“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo parlamentaras.

L. Savickas pridūrė, kad dabar yra svarbu išsiaiškinti šio konkretaus atvejo situaciją.

Seimo Žmogaus teisių komitetas jau kitą savaitę pažadėjo atlikti šio atvejo parlamentinę kontrolę.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis teigė, kad reikalavimą, kuriuo smulkųjį verslą kuriantiems užsieniečiams privaloma įdarbinti du Lietuvos ar ES piliečius, apskritai reikėtų naikinti, kadangi dažnais atvejais tai yra tiesiog neįmanoma.

„Jos (vietnamietės – ELTA) yra naudingos valstybei ir tokius atvejus reikėtų peržiūrėti“, – teigė R. Dargis.