S. Skvernelis nepritaria R. Žemaitaičiui: mūsų užsienio politika atitinka šiandienines realijas

Lietuva, SaugumasEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Taką tarp Skvernelio ir Žemaitaičio vėl perbėgo juoda katė. 77 koliažas

Seimo vadovas įsitikinęs, kad Lietuvos dabartinė politika atitinka pagrindinius saugumo interesus
Lietuvos politinėje arenoje vėl įsiplieskė naujas ginčas dėl užsienio politikos. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis griežtai atmeta koalicijos partnerio, „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kritiką, esą Lietuvos diplomatija veda šalį į „tarptautinę izoliaciją“. O štai pats Žemaitaitis neslepia, kad nuo trejus metus tebesitęsiančio karo pavargo ne tik Europa, bet ir patys ukrainiečiai.

„Aš manau, kad mūsų užsienio politiką, kurią formuoja šalies prezidentas ir įgyvendina kartu su Vyriausybe, atitinka mūsų pagrindines realijas, saugumo interesus“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Anot S. Skvernelio, šalies užsienio politika yra pagrįsta realiomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir saugumo interesais. Jo teigimu, nereikėtų vertinti vien viešų susitikimų, nes diplomatija vyksta ir už uždarų durų, o Lietuva, nors ir nėra pagrindinis tarptautinės politikos žaidėjas, nuosekliai gina savo pozicijas.

R. Žemaitaičio kritika neliko nepastebėta ir Prezidentūroje. Prezidentas Gitanas Nausėda kandžiai sureagavo į politiko pareiškimus, lygindamas jį su „keliaujančio cirko aktoriumi“, kurio mintys dažnai garsiai nuskamba, bet ne visiems yra įdomios.

Tuo tarpu S. Skvernelis akcentavo, kad diplomatinis darbas vyksta ne tik Seime, bet ir aukštu tarpparlamentinės diplomatijos lygmeniu – jau kovo 10 dieną į Lietuvą atvyksią Europos šalių parlamentų pirmininkai, su kuriais bus aptariami saugumo klausimai.

Politikas sukritikavo prezidento vaidmenį užsienio politikoje

„Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis neslėpė kritikos Jo Ekscelencijai dėl Lietuvoje vykdomos pasyvios užsienio politikos. Politikas teigia, kad Lietuva šiuo sudėtingu laikotarpiu lieka nuošalyje, nes nesukuriama tinkama iniciatyva dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse diskusijose, tokiose kaip taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Maskvos, į kurį Baltijos šalių lyderiai esą net nebuvo pakviesti.

Anot R. Žemaitaičio, Lietuva, būdama viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų, turėjo aktyviau dalyvauti šiuose pokalbiuose.

Kritikuodamas Prezidentūrą, Žemaitaitis taip pat pažymėjo, kad Lietuva praleido galimybes užmegzti reikalingus dialogus su Europos ir pasaulio lyderiais. Politikas siūlo, kad valdančioji koalicija turėtų prisiimti lyderystės vaidmenį ir imtis iniciatyvos formuojant šalies užsienio politiką.

Anot parlamentaro, Lietuva nesinaudoja galimybėmis parodyti savo poziciją svarbiuose tarptautiniuose susitikimuose ir išvengia aktyvaus dalyvavimo derybose dėl Europos saugumo.

Kritikos strėlių gavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys bei Prezidentūros patarėja Asta Skaisgirytė – neva už savo pasyvumą ir pastabas, kurios esą gali pakenkti Lietuvos santykiams su JAV.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis ragina Prezidentūrą rodyti daugiau iniciatyvos, ypač gynybos klausimais, ir suaktyvinti dialogą su Lenkija, kad būtų užtikrintas Baltijos regiono saugumas.

R. Žemaitaitis toliau laikosi savo politinės linijos. Andrius Ufartas (ELTA)

R. Žemaitaitis: patys ukrainiečiai nebenori, kad šalyje testųsi karas

Tuo tarpu antradienį R. Žemaitaitis svarstė, ar „dvi pušelės“ išgelbės Lietuvą ir pridėjo JAV viceprezidento JD Vance’o išsakytą frazę apie tolesnį konflikto eskalavimą – iš kieno lėšų ir su kieno amunicija visa tai toliau vyks?

„Manau, kad mūsų Europos draugai, atvirai kalbant, elgiasi labai labai blogai ukrainiečiams, nes jų pačių gyventojai sako: „Mes nefinansuosime šio karo amžinai“. Amerikos žmonės sako: „Mes nenorime finansuoti karo amžinai“. Todėl vienintelis dalykas, kuris atitinka Amerikos, Rusijos, Ukrainos ir Europos interesus, yra užbaigti šį reikalą. Atsitiko tai, kad jūs turite Zelenskį.

Jis vyksta į Europą, o daugelis mūsų draugų iš Europos imasi jo guodimo. Jie sako: „Tu esi kovotojas už laisvę. Turi kovoti amžinai“. Su kuo čia kovoti? Su kieno pinigais, kieno amunicija ir kieno gyvybėmis?
Tiesą sakant, prezidentas D. Trumpas žiūri realistiškiau ir sako: „Tai negali tęstis amžinai. Mes negalime to finansuoti amžinai. Ukrainiečiai negali kariauti amžinai, tad eikime prie taikaus susitarimo“. – rėžė R. Žemaitaitis.

Įvertino ir leidyklos „Sofoklis“ sprendimą išimti iš lentynų JD Vance’o knygą

R. Žemaitaitis taip pat negailėjo kritikos ir vakarykščiam knygų leidyklos „Sofoklis“ sprendimui iš prekybos išimti JAV viceprezidento JD Vance’o knygą „Hilbilių Elegija“ po penktadienį įvykusio prezidentų D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Ovaliajame kabinete.

„Norvegijos įmonė atsisako aptarnauti JAV laivus! Lietuva neatsilieka, savo ruožtu knygas išima! Kas toliau? Gal rytoj JAV sankcijas taikysim?“ – tėškė „aušriečių“ lyderis.

Lietuva svarsto prisijungti prie taikos misijos Ukrainoje

Tuo tarpu Lietuva pareiškė neatmetanti galimybės prisijungti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyvos, siekiančios užtikrinti taiką Ukrainoje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Marius Česnulevičius teigia, kad sprendimas dėl karių siuntimo priklausys nuo nacionalinio saugumo situacijos.

„Jeigu nebus akivaizdžios grėsmės, ši aplinkybė nebus lemiama“, – sakė jis.

Vis dėlto, jei Lietuvai kiltų tiesioginis pavojus, sprendimas esą galėtų keistis. Kol kas nėra aišku, koks būtų misijos mandatas ir kokios šalys prie jos prisijungtų, todėl Lietuva savo vaidmenį svarstys tik gavusi daugiau informacijos.

Lietuvoje jau pasėtas klausimas dėl karių siuntimo į Ukrainą. Dainius Labutis (ELTA)