TUŠONKĖS KREPŠIAI

Nacionalinis transliuotojas LRT, kaip ir pridera pačiai protingiausiai nacionalinei žurnalistikai, visiems kandidatams į LR prezidentus uždavė klausimą:

„Ar jūs ir jūsų šeima turite suruošę maisto ir kitų atsargų krepšį krizei?“

Neįtikėtina, bet... I. Šimonytė ir dar vienas man nežinomas kandidatas į šį klausimą atsakė teigiamai: „taip turime“.

Tai dabar negaliu užmigti nesužinojusi, kas yra tame mūsų premjerės „maisto ir kitų atsargų“ krepšyje?

Tušonkė? Tvari daktariška dešra? Slidžių tepalas? „Padštanikai“?

Kaip pasakytų viena konservatorių partijos ideologė, „minčių kyla įvairių“.

O jei dar prisiminus mūsų senolius ir jų pasiruošimą pagrindinei gyvenimo krizei.... Kai kurie iš jų, besiruošdami tai krizei, nusipirkdavo įkapes su visais lakuotais batais popieriniu padu. O kaime, kuriame praleisdavau savo vasaras, vienas tūlas diedokas buvo nusipirkęs ir karstą – tada mes vaikai, atsimenu, to diedoko namą apeidavome kilometro spinduliu, nesusimąstydami, kad žmogus tokiu būdu ruošiasi savo gyvenimo krizei.

Tai dabar klausimas premjerei: ar pagal visus gerovės valstybės standartus čia mes visi turime krautis tuos „tušonkės“ krepšius? O gal jau ir batus su popieriniais padais pirkti? Nu jeigu jau ruoštis krizei, tai reikia ruoštis, kaip pridera, taip sakant, su vėjeliu. Vis tik gyvename, anot ekonomistų, klestinčioje valstybėje, kurios ekonomika kyla, tarsi kiltų..... nardytojų bezdalai (šį vaizdingą palyginimą pasiskolinau iš Argentinos prezidento).

O jei rimtai... Kažin ką tie dalb*jobai galvoja apie Lietuvos investicinį klimatą? Kas norės investuoti šalyje, kurios premjerė giriasi, kad namuose turi susikrovusi „tušonkės“ krepšį ir laukia krizės?

Panašu, kad sulig kiekviena valdžios kvailysčių diena, kažkaip panašėjame į Rusiją, apie kurią viena rusiško humoro laida mėgsta sakyti : „Mūsų šalyje didžiausios problemos yra dvi - keliai ir kvailiai (duraki i dorogi)“.