Rusija derybose Saudo Arabijoje pateikė reikalavimus, kuriuos daugelis analitikų jau praminė „Jalta 2“
Kremlius siekia, kad Jungtinės Valstijos pasitrauktų iš Rytų Europos ir taip Maskva galėtų atkurti savo įtaką regione pagal modelį, egzistavusį iki 1989 metų. Apie šiuos reikalavimus viešai prabilo Rumunijos prezidento patarėjas gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais Cristianas Diaconescu.
Diaconescu atskleidė, kad Maskva per susitikimą Rijade bandė įtikinti Vašingtoną „grįžti prie Jaltos tipo susitarimų“. Jis teigė, kad Rusija siekia arba:
- Priversti JAV pripažinti „naują pasaulio tvarką“, kurioje Maskva atgautų savo įtaką Rytų Europoje;
- Įskelti transatlantinių santykių susiskaldymą tarp Europos partnerių ir Jungtinių Valstijų.
„Tai dramatiškas momentas. Nenoriu sukelti emocijų, bet problema labai sudėtinga. Rusijos ir Amerikos atstovų susitikimas… Ko Rusija norėjo? Du aspektai – pirma, įtikinti JAV prisijungti prie Jaltos tipo projektų. Antra, jei to nepavyktų pasiekti, įkalbėti JAV dėl transatlantinių santykių susiskaldymo“, – sakė Diaconescu laidoje „Antena 3“.
Pasak jo, Maskvos derybininkai konkrečiai prašė Jungtinių Valstijų atšaukti saugumo garantijas šalims, kurios prisijungė prie NATO po 1997 metų, įskaitant Rumuniją. Šis reikalavimas jau buvo iškeltas prieš prasidedant karui Ukrainoje, tačiau Vašingtonas kategoriškai atmetė Maskvos pretenzijas.
„Jų lūkesčiai yra, kad tam tikru momentu JAV nuspręs NATO viduje atšaukti saugumo garantijas Europos partneriams, kurie įstojo po 1997 metų. Tai ne mano interpretacija, tai jų pareiškimas“, – pabrėžė Diaconescu.
Rumunija informuota, bet garantijų neturi
Derybos Rijade vyko be Europos ar Ukrainos atstovų dalyvavimo, o tai kelia papildomą nerimą Rytų Europos šalims. Pasak Diaconescu, Rumunija apie šias diskusijas buvo informuota, tačiau negavo jokių garantijų dėl savo saugumo.
„Buvome informuoti, kad tai aktualu Rumunijos svarbos požiūriu. Gavome šią informaciją, tačiau neprašėme. Jungtinės Valstijos šiuo metu atsisakė [Rusijos reikalavimų], bet mes neturime jokių garantijų“, – pridūrė patarėjas.
Kas toliau?
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi veiksmų – jis surengė diskusijas su Europos lyderiais dėl situacijos Ukrainoje ir žemyno saugumo. Vienas iš šių susitikimų dalyvių buvo Rumunijos politikas Ilie Bolojan, kuris taip pat surengė dvišalį susitikimą su Macronu.
„Kiek aš žinau, tai buvo labai geras susitikimas. Prezidentas Macronas padarė keletą viešų pareiškimų, kad, nepaisant tam tikrų disfunkcijų, kurias reikia įveikti, Prancūzija vis dar laiko svarbia 16 metų trunkančią partnerystę“, – teigė Diaconescu.
Rusijos ir JAV derybos vyksta ypač jautriu metu, kai geopolitinė įtampa pasiekė naują lygį. Jei Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų derybose, gali būti tikimasi didesnio spaudimo tiek Ukrainai, tiek NATO Rytų flangui. Kol kas Jungtinės Valstijos atmeta Maskvos reikalavimus, tačiau nerimas dėl tolesnių veiksmų išlieka.
Rumunija ir kitos Rytų Europos šalys lieka budrios, tačiau be aiškių garantijų, kaip atrodys regiono saugumo architektūra ateityje. [1]
