Iki 2025 m. bus sukurta nemokama personalizuota vakcina nuo vėžio
Jau nuo ateinančių metų žmonijos svajonė apsisaugoti nuo vėžio gali išsipildyti – Rusija pristatė naująją individualizuotą vakciną, teigiama, apsaugančią nuo vėžinių susirgimų ir ją ruošiasi nemokamai platinti pacientams. Tuo tarpu medikai neskuba džiaugtis šia naujiena ir svarsto, ar tai nebus tik skambūs šūkiai.
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija atskleidė apie savo planus nuo 2025 m. pradžios pacientams nemokamai platinti individualizuotą vakciną nuo vėžio. Šis naujoviškas gydymas, apie kurį pranešė Radiologijos medicinos tyrimų centro generalinis direktorius Andrejus Kaprinas, yra pritaikytas kiekvienam pacientui ir juo siekiama slopinti naviko augimą bei užkirsti kelią vėžio plitimui.
Išsamesnė informacija apie vakcinos veiksmingumą, tikslines vėžio rūšis ir jos pavadinimą neatskleidžiama. Aleksandras Gintsburgas iš Gamalėjaus tyrimų centro pabrėžė jos potencialą, atitinkantį pasaulines pastangas panaudoti individualizuotą mediciną vėžio gydymui[1].
Visame pasaulyje jau kuriami panašūs metodai – štai Jungtinė Karalystė bendradarbiauja su Vokietijos biotechnologijų įmone, o „Moderna“ ir „Merck“ kuria vakciną nuo odos vėžio. JAV mokslininkai bando mRNA pagrįstus gydymo būdus, kurie suaktyvina imuninę sistemą, kad ji būtų nukreipta prieš vėžines ląsteles. Ankstyvieji bandymai rodo daug žadančius rezultatus – dėka naujojo gydymo pailgėja pacientų gyvenimo trukmė.
Tuo tarpu Rusijos išplatintas pranešimas apie naująsias vakcinas ne vienam suteikia vilties, kad vėžio gydymas visame pasaulyje taps veiksmingesnis.
Nors vakcinos parodė ir pirmuosius rezultatus, į jas žvelgiama skeptiškai
Rusijos nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro „Gamaleja“ vadovas Aleksandras Gintsburgas paskelbė, kad naujai sukurtos vakcinos nuo vėžio pirmieji bandymai parodė, kad ji gali sulėtinti naviko augimą ir užkirsti kelią jo plitimui. Jis atskleidė, kad tikimasi, jog nuo 2025 m. pradžios vakcina Rusijos piliečiams bus prieinama nemokamai[2].
Vakcina esą sukurta taip, kad būtų pritaikyta individualiems pacientams, o dirbtinis intelektas atlieka pagrindinį vaidmenį spartinant jos kūrimą.
A. Gintsburgas paaiškino, kad dabartiniai individualių mRNA vakcinų kūrimo metodai užima daug laiko, tačiau pasitelkus dirbtinį intelektą šį procesą būtų galima sutrumpinti iki mažiau nei valandos. Siekdamas šio tikslo, Ivannikovo institutas, naudodamas dešimčių tūkstančių navikų sekų duomenis, treniruoja neuroninius tinklus. Šie skaičiavimai padės nustatyti, ar tam tikri vakcinų deriniai gali veiksmingai veikti paciento vėžį.
Nepaisant pranešimo, Rusijos valdžios institucijos nepateikė išsamių tyrimų duomenų ar konkrečių duomenų apie vakcinos veiksmingumą, todėl kyla klausimų dėl jos patikimumo. Savo ruožtu A. Gintsburgas pabrėžė, kad vakcinoje naudojama mRNA technologija – panaši į „Pfizer“ ir „Moderna“ sukurtose vakcinose nuo COVID-19. Taikant šį metodą į organizmą tiekiama mRNA, kuri paskatina ląsteles gaminti baltymus, kuriuos imuninė sistema išmoksta atakuoti.
Visame pasaulyje vėžio vakcinų tyrimai trunka dešimtmečius, o jų pažanga nedidelė. Nors mRNA panaudojimo vėžiui gydyti koncepcija yra moksliškai pagrįsta, proveržio pasiekti nepavyko. Indijos onkologai, pavyzdžiui, daktaras Gauravas Dixitas ir daktaras Pragya Shukla, ragino elgtis atsargiai, pabrėždami, kad prieš pradedant džiaugtis reikia daugiau įrodymų. Dr. Shukla atkreipė dėmesį, kad sukurti vakciną nuo visų rūšių vėžio yra nepaprastas teiginys, atsižvelgiant į ligos įvairovę.
Taip pat ir tokie ekspertai kaip profesorius Kingstonas Millsas iš Dublino Trejybės koledžo pakartojo skepticizmą, nurodydami, kad trūksta paskelbtų mokslinių įrodymų, patvirtinančių Rusijos pranešimą. K. Millsas pripažino vėžio vakcinos potencialą, tačiau pabrėžė, kad reikia skaidrių duomenų ir klinikinių tyrimų rezultatų, kurie patvirtintų teiginius.
Nors pažadas sukurti vakciną nuo vėžio yra reikšmingas pokytis, ekspertai sutinka, kad reikia daugiau informacijos, kad būtų galima įvertinti jos realų gyvybingumą.
Pasaulyje veikia dirbtinis intelektas, nuolat persodinami organai, bet vaisto nuo vėžio vis dar nėra?
Iš tiesų šis aspektas jau kurį laiką yra gana plačiai nagrinėjamas, mat žmonėms kyla pagrįstų dvejonių, štai kodėl turint taip stipriai į priekį pažengusią sveikatos apsaugos sistemą ir technologijas, vis dar neturima jokio priešnuodžio vėžiniams susirgimams. Taigi, jei vakcinos tokios efektyvios nuo visų įmanomų susirgimų, kodėl dar nėra vaisto nuo vėžio?
Dar 2018 m. išspausdintame pranešime buvo aiškinama, kad kitaip nei išorinių patogenų sukeltos infekcijos, vėžys kyla iš paties organizmo mutavusių ląstelių, todėl vakcinoms sunkiau su juo kovoti[3].
Esamos vakcinos, pavyzdžiui, nuo ŽPV ir hepatito B, apsaugo nuo virusų, kurie gali sukelti vėžį, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar kepenų vėžį. Tačiau šios vakcinos yra nukreiptos prieš virusus, o ne prieš vėžines ląsteles. Terapinės vėžio vakcinos, pavyzdžiui, FDA patvirtinta sipuleucel-T, skirta prostatos vėžiui gydyti, naudoja pačių pacientų imunines ląsteles individualiam gydymui. Tačiau didelės jų kainos ir ribota nauda pacientų išgyvenamumui esą kelia sunkumų.
Imunoterapija siekiama sustiprinti imuninės sistemos atsaką į vėžį, dažnai derinant su tokiais gydymo būdais kaip chemoterapija. Tačiau aiškinama, kad šių vakcinų sukeliamos imuninės reakcijos paprastai būna trumpalaikės ir nepakankamos pažengusio vėžio atveju. Mokslininkai tiria tokius taikinius kaip NY-ESO1 ir MUC1 baltymai, kurie pasireiškia kelių tipų vėžiuose, tačiau universalios vakcinos nuo vėžio vis dar nepavyksta sukurti.
Vakcinos nuo vėžio susiduria su iššūkiais, įskaitant specifinių antigenų nustatymą ir užtikrinimą, kad imuninės ląstelės veiksmingai atakuotų navikus. Nepaisant nesėkmių, ekspertai mano, kad vakcinos galėtų užkirsti kelią vėžio pasikartojimui ir sumažinti gydymo išlaidas. Dr. Patrickas Hwu iš Moffitto vėžio centro paskatino nepasiduoti ieškant sprendimų tokioms vakcinoms sukurti[4].
