Rusija gali įgyvendinti sovietų laikus menančios elektrinės statybos planus
Rusijoje vėl pradėta kalbėti apie hidroelektrinės Penžinos įlankoje statybas. Nors šios diskusijos tęsiasi nuo pat Sovietų Sąjungos laikų ir yra periodiškai atgaivinamos, o anksčiau jos taip ir nesibaigė sėkmingu projektu, tačiau šį kartą situacija gali būti kita.
Dar prieš keletą metų Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog susitarimas dėl potvynių ir atoslūgių hidroelektrinės Penžinos įlankoje Ochotsko jūroje, statybų buvo sudarytas, o projekto darbų bus imamasi netrukus.
Šis rusų projektas unikalus tuo, kad sėkmės atveju, hidroelektrinė elektros energiją galėtų pagaminti mažiausiomis sąnaudomis, taip padarant tik minimalią žalą gamtai bei aplinkai[1].
Būtent tai garantuoja šis Ochotsko jūros regionas, pasižymintis savo neprognozuojamai stipriais potvyniais bei atoslūgiais. Penžinos įlankoje įrengus elektrinę su specialiais vandens baseinais bei hidroturbinų generatoriais, projekto sėkmė būtų beveik garantuota – juk potvynių ir atoslūgių aukštis čia siekia net 13,4 metro.
Būtent Penžinos įlankoje Sovietų Sąjunga prieš daugelį dešimtmečių planavo statyti milžinišką elektrinę, kurios galia, preliminariais skaičiavimais, būtų siekusi net 100 GW. Tai prilygsta net 40 proc. visos dabartinės Rusijos energetikos sistemos elektrinių įrengtosios galios.
Tiesa, tuo metu objekto statybos buvo vertinamos 200 mlrd. dolerių. Be to, reikėjo išspręsti tokio kiekio elektros energijos pardavimo problemą, buvo planuojama sukurti konsorciumą iš SSRS, Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos.
To padaryti nepavykus, idėjos buvo atsisakyta, tačiau dabar, Rusijai vis labiau atsiribojant nuo Vakarų ir ieškant naujų partnerių tiek Azijos, tiek ir Afrikos ar Lotynų Amerikos šalyse, Penžinos hidroelektrinės projektas gali tapti nauju „juoduoju“ Rusijos arkliuku.
Iš naujo užsukti projektą paskatino „žaliosios“ pasaulinės tendencijos
Už hidroelektrinės Penžinos įlankoje statybas atsakinga bus kompanija „H2 Clean Energy“, o projektą vystyti padės ir „Kamčiatkos regiono plėtros korporacija“. Pagal numatytą projektą, Ochotsko jūroje bus statoma potvynių ir atoslūgių elektrinė, kurios pajėgumus ketinama panaudoti vandenilio gamybai.
„H2 Clean Energy“ ir akcinė bendrovė „Kamčiatkos regiono plėtros korporacija“ planuoja atlikti ir preliminarų tyrimą dėl elektrinės vandenilio ir (arba) cheminių junginių gamybos, o vėliau, ir poreikio.
Visą atsakomybę už projekto plėtrą ir finansavimą bei galimų partnerių įtraukimą prisiima „H2 Clean Energy“. Savo ruožtu „Kamčiatkos regiono plėtros korporacija“ lieka atsakinga už papildomų projekto rėmimo priemonių parengimą ir įgyvendinimą, pagalbą skiriant reikiamus žemės sklypus, vandens telkinius, įvairias ekspertizes.
„H2 Clean Energy“ atstovų teigimu, šios hidroelektrinės projekto perspektyvos buvo įvertintos dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Aleksejaus Kapluno, nepaisant anksčiau atliktų tyrimų, Penžinos įlankos TPP projektas vis tiek nebuvo įgyvendintas dėl didelės kainos, taip pat dėl to, kad regioninei energetikos sistemai tiesiog nereikėjo papildomų pajėgumų[2].
Tačiau dabar situacija nebėra tokia pati kaip paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais, o pats A. Kaplunas pažymi, kad Penžinos įlanka yra viena perspektyviausių vietų pasaulyje potvynių ir atoslūgių elektrinės statybai.
„Ekonomikos be anglies dvideginio plėtra, pasaulinė dekarbonizacijos tendencija ir vandenilio technologijų naudojimas leidžia atskleisti šio projekto potencialą. Esu įsitikinęs, kad kartu su Kamčiatkos krašto vyriausybe mums pavyks paversti Penžinos elektrinę vienu didžiausių vandenilio gamybos šaltinių pasaulyje“, – sako „H2 Clean Energy“ generalinis direktorius[3].
Rusijos planai dėl vandenilio – ambicingi ir strategiškai aktualūs Europai
Apie tai, kad aplinkai nekenksmingo vandenilio paklausa ateinančiais metais tik augs, kalba ir „Eurosolar Russia“ valdybos pirmininkas Georgijus Kekelidze.
Jis pažymi, kad dalis Europos Sąjungos (ES) šalių jau pareiškė, kad iki 2050 m. planuoja pasiekti anglies dvideginio neutralumą, o tai reiškia, kad vandenilio ir jo darinių paklausa gali išaugti net dvigubai ar trigubai.
Vis dėlto, G. Kekelidze pažymi, kad vis dar kyla klausimų dėl vandenilio saugojimo, transportavimo ir kompleksinio naudojimo už ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių ribų.
„Todėl į eksportą orientuotų didelio masto vandenilio gamybos pajėgumų statybos projektai, tokie kaip Penžinos įlankoje, tikrai sulauks paramos ir gali tapti tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje pavyzdžiu“, – sakė G. Kekelidze.
Vis dėlto, tokie komentarai skambėjo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir Vakarų valstybių Rusijai pritaikytas sankcijas. Dabartinėje geopolitinės įtampos aplinkoje, rusų proveržis su hidroelektrinės statybų darbais negali būti vertinamas kitaip nei sumanus ir strategiškas žingsnis, siekiant ne tik dar labiau atsiriboti nuo Vakarų įtakos energetikos srityje, bet ir planuojant atrasti dar daugiau partnerių.
Tiesa, Rusija dar 2020 m. vyriausybė patvirtino tvarios energetikos veiksmų planą. Šiuo dokumentu nurodyta didinti vandenilio, kaip aplinkai nekenksmingos energijos priemonės, gamybą ir plėsti jo pritaikymo sritį. Dokumentu taip pat siekta užtikrinti, kad šalis patektų į pasaulio vandenilio gamybos ir eksporto lyderių gretas.
Tuo tarpu Rusijos akademikai bei mokslininkai teigia, kad jėgainės statyba gali atnešti ne tik ekonominės naudos ar energetikos įtakos, bet ir prisidėti prie šalies mokslinės ir techninės bazės plėtros, tyrimų plėtojimo ir aukščiausios kompetencijos ekspertų parengimo.
Kiti pabrėžia ir tai, kad Penžinos įlankos elektrinės statybos gali prikelti dalį istorinių Rusijos ambicijų, prisimenant kaip ambicingai projektas buvo reklamuojamas sovietų laikais, siejant statybas su šalies galios bei pasiekimų rezultatu.
