Elektra vėl brangs, to priežastys – miglotos
Trečiadienį paaiškėjus pilnai vidutinei rugpjūčio mėnesio kainai elektros biržoje „Nord Pool“, tapo aišku, kad garantinis elektros tiekimas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brangsta 13,5 proc.
Garantinio tiekimo paslaugos kaina jau dabar yra aukščiausia per keletą pastarųjų mėnesių[1]. Didesnė kaina buvo fiksuota tik ankstyvą pavasarį, kovo mėnesį ir siekė 23,49 cento už kWh.
Tačiau elektros kainai vėl brangstant, rugsėjo mėnesį „Standartinio“ plano dviejų laiko zonų dienos tarifas bus 23 centai, nakties ir savaitgalio – 19 centų už kWh[2].
Tuo tapu vartotojai pasirinkę ESO planą Namai, vienos laiko zonos atveju mokės 20,22 ct/kWh ir fiksuotą 3 eurų mokestį, o analogiškai Namai+ klientai – 19,86 ct/kWh ir fiksuotą 6 eurų mokestį.
Rugsėjo mėnesį elektra bus brangesnė dėl to, kad vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje rugpjūtį buvo dar aukštesnė nei liepą ir siekė 102,49 euro/MWh. Liepą vidutinė kaina Lietuvos zonai buvo 83,84 euro/MWh.
Ateinančio mėnesio garantinio tiekimo tarifas formuojamas pagal praėjusio mėnesio kainas. Tai reiškia, kad vidutinė rugpjūčio kaina naudojama nustatant naujus rugsėjo tarifus. Garantinio tiekimo kaina atnaujinama kas mėnesį.
Praėjusių metų rekordai dar nepasiekti
Brangstančios elektros kainos vos prasidėjus rudeniui tikrai nedžiugina elektros vartotojų, tačiau tiekėjai gali atsikirsti, kad praeitų metų kainų aukštumos dar nepasiektos.
Juk pernai rugsėjį garantinis tiekimas kainavo net 82 centus be valstybės kompensacijos, o su ja – 73 centus. Tokias kainas tuomet lėmė tai, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesį elektros kaina biržoje buvo itin didelė.
Tačiau kodėl elektra brangsta ir dabar? Kaip teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, elektros kainų svyravimui didelę įtaką daro sezoniškumas, nes būtent tada keičiasi paklausa.
„Žiemą kainos didėja, nes daugiau elektros vartotojai suvartoja bendrosioms reikmėms, mažiau efektyvūs tampa elektromobiliai. Vasarą, kai sumažėja elektros vartojimas, reikšmingą dalį energijos sugeneruoja saulės elektrinės, kaina mažėja. Tačiau yra ir kitokių, nenumatytų situacijų ir priežasčių kainų pokyčiams. Viena labiausiai paveikusių pastarąsias elektros kainas – karas Ukrainoje“, – sako M. Nagevičius[3].
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas taip pat teigia, kad gali nutikti ir taip, kad šį šaltąjį sezoną elektros kainos bus maždaug bus 20–30 procentų aukštesnės negu, kad buvo šią vasarą.
Kiti ekspertai taip pat sako, kad elektros kaina rudenį turėtų augti maždaug trečdaliu, o elektros kainos augimui įtakos turės ir dujų kainos[4].
Pavyzdžiui, dėl to, kad elektros kainos Lietuvoje neseniai pakilo į aukštumas, įtakos turėjo nenumatyto remonto Suomijos atominėje elektrinėje, veiksnys. Tai lėmė, kad pigesnė elektra iš Švedijos, per Suomiją ir Estiją nepateko į Lietuvą.
Elektros kainos kandžiojasi ne visur
Tačiau jei Lietuvoje jau kalbama apie rudenį išaugsiančias elektros kainas, su tokia situacija nesusiduria mūsų kaimyninių šalių gyventojai.
Štai, Estijos energetikos koncernas „Eesti Energia“ prognozuoja, kad elektros kainos ateinantį šildymo sezoną bus perpus mažesnės nei prieš metus[5].
Anot „Eesti Energia“, jei artėjanti žiema Europoje bus švelni, elektros kainos rinkoje gali svyruoti 10-20 centų už kilovatvalandę ribose. Tiesa, jei dujų poreikis imtų augti sparčiau nei tikėtasi, tada kainos gali pakilti iki 20-30 centų, o piko valandomis – dar daugiau.
Be to, pabrėžiama, kad elektros kainas Europoje nulemia dujų kainos, o jų lygį rudens-žiemos laikotarpiu lems tai, kaip Europa reguliuos tiekimą.
Elektros kainos gali kilti, jei dėl didelės paklausos žiemą smarkiai pabrangtų dujos, ir jai patenkinti gali tekti naudoti dujas deginančias elektrines.
Dėl didesnių kainų, bendras elektros suvartojimas ES mažėja
Tarptautinė energetikos agentūra (TAE) taip pat įspėja dėl didesnių elektros sąskaitų šią žiemą. TAE vadovas Fatihas Birolas neseniai teigė, kad šią žiemą energijos kainos gali vėl šoktelėti, todėl vyriausybės bus priversta subsidijuoti sąskaitas[6].
F. Birolas sako, kad sparčiai gerėjanti Kinijos ekonomika ir atšiauri žiema gali sukelti spaudimą dujų tiekimui ir taip kartu padidinti elektros sąskaitas vartotojams. Jis taip pat teigia, kad agentūra negali atmesti ir dar vieno kainų šuolio, kuris būtų panašus į praėjusių metų.
O augančios kainos, keičia vartotojų įpročius. Praėjusį mėnesį TAE paskelbė, kad pirmąjį 2023 m. pusmetį Europos Sąjungos (ES) elektros energijos suvartojimas buvo žemiausias per dvejus metus ir sumažėjo 6 proc[7].
Tai rodo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą kilusi energetikos krizė sudavė stiprų smūgį Europos vartotojams ir pramonei. Pramonės sulėtėjimas lėmė du trečdalius grynojo ES elektros energijos paklausos sumažėjimo 2022 m.
Tačiau TAE skelbia, kad pasaulinė elektros energijos paklausa ateityje toliau didės. Prognozuojama, kad elektros energijos paklausa didės Kinijoje ir Indijoje, o Kinijoje per ateinančius dvejus metus ji turėtų augti net 5,2 proc. per metus. TEA numato, kad 2024 m., pagerėjus ekonominėms perspektyvoms, pasaulinė elektros energijos paklausa padidės.
Tokios įžvalgos buvo paskelbtos netrukus po to, kai Europos Parlamento (EP) Pramonės komitetas pritarė planams reformuoti ES elektros energijos rinką.
Dar kovo mėnesį buvo pateikta Europos Komisijos (EK) reforma, kuria siekiama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančių kainų, skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir išlaikyti Europos bendrovių konkurencinį pranašumą.
