<h2>Keturių metrų laivai rinks šiukšles ir plukdys keleivius</h2>
<p>Ne paslaptis, jog ne per seniausiai Amsterdamas išmėgino naujo modelio elektrinius laivus, kurių pagalba ateityje bus galima atlikti tokias užduotis kaip šiukšlių surinkimas bei žmonių gabenimas. Aišku, Olandijos sostinės kanalai buvo naudojami transportui dar gerokai anksčiau nei automobiliai, varomi itin taršių vidaus degimo variklių ir galiausiai pradėję kimšti siaurus miesto kelius, dėl ko projekto „Roboat“ dėka bus sukurta puiki judėjimo alternatyva, gebanti manevruoti pasaulio vandenimis be žmogaus rankų įsikišimo[1].</p>
<p>Pradėkime nuo to, kad ši technologija yra labai svarbi atliekant sudėtingas uosto, pilno laivų, krantinių bei prieplaukų, operacijas, kuriose galima pagerinti saugą naudojant autonomines sistemas, dargi padarant jas žymiai efektyvesnes – veikiančias 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.</p>
<p>Įrenginio demonstracijoje keturių metrų elektrinis kateris praplaukė Amsterdame, pateikdamas miesto jūrinės praeities bei ateities vaizdus. Jis, be abejo, privalo išmokti manevruoti ganėtinai intensyviame eisme miesto kanaluose, kuriuose gausu privačių laivų ir turistams skirtų kruizinio tipo kelionių.</p>
<p>„Roboat“, kaip žinia, turi ryškius oranžinius sraigtus ir netgi keturis variklius, kurie maitinami elektros baterija. Laivas gali plaukti maždaug 6km/val. greičiu ir veikti priklausomai nuo akumuliatoriaus tipo bei krovinio apkrovos. Įrenginį nuotoliniu būdu valdo kompiuteris, kuris apdoroja duomenis iš kamerų ir kai kurių jutiklių, nuskaitančių sritis aplink laivą, galiausiai gebėdamas aptikti nejudančius bei pasyviai ar greitai judančius objektus. „Roboat“, be kita ko, yra modulinis, todėl jį, kaip jau minėta anksčiau, galima lengvai pritaikyti įvairioms reikmėms – ne tik krovinių pervežimui; universalumas – sakyčiau – yra antras šios modernios technologijos vardas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/timo-wielink-acprgpsmsak-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Su sistema dirbantys kūrėjai teigia, kad reikia dar 2–4 metų, kol ji bus tobula</h2>
<p>Taigi, inžinieriai sako, jog jiems vis dar reikia poros metų, kad galutinai patobulintų savaiminio vairavimo technologijos ypatumus.</p>
<blockquote>
<p>„Daugiausia taip yra todėl, kad norime būti visiškai tikri, jog galime saugiai plaukioti kanalais“, – sakė mechatronikos inžinierius Rensas Doornbuschas[2].</p>
</blockquote>
<p>Taip, šiuo metu laivas turi autonomiją, bet vienas svarbiausių žingsnių yra užtikrinti, kad bus galima efektyviai susidoroti su bet kokia avarine situacija, galimai įvyksiančia kanaluose.</p>
<p>Prieš pradėdami eksploatuoti tokio modelio laivus, jų kūrėjai taipogi turi įveikti įstatymines kliūtis ir susirūpinimą dėl privatumo, dėl ko aktyviai dirbama kartu su ministerijomis bei įstatymų leidėjais, siekiant nustatyti, kokius konkrečius teisinius aspektus reikia pakeisti, kad būtų galima veikti absoliučiai savarankiškai. Svarbu paminėti ir tai, kad bandoma užtikrinti, jog „Roboat“ naudojami kamerų ir skaitytuvų duomenys būtų sukuriami taip, kad nebūtų galima nuskaityti (identifikuoti) žmonių, esančių aplinkoje, tapatybių. Todėl šia prasme privatumas yra garantuotas. Aišku, detalės vis dar yra formuojamos, tačiau netolimos ateities transporto sistemos tikrai bus sujungtos, pagrįstos duomenimis bei automatizuotos.</p>
<p>Įdomu tai, kad pirmą kartą sukurtas ir išmėgintas baseino aplinkoje prieš šešis metus, „Roboat“ buvo iš esmės perdarytas, kad taptų visapusiška autonomine „taksi“ paslauga vietiniams gyventojams. 2020 metų versija „Roboat II“ buvo dviejų metrų ilgio, galinti gabenti du keleivius. Nepaisant išvaizdos, laivo technologija, įskaitant jutiklius ir žemėlapių sudarymo galimybę, leido saugiai plaukti beveik tris valandas. Ir visgi, dabartinis dizainas yra aptakus, dviejų – juodos bei pilkos – spalvų, ir gali plukdyti net iki penkių žmonių arba 1500 kg krovinių.</p>
<p>Įrenginys yra kraunamas belaidžiu būdu ir turi nelabai didelę bateriją, leidžiančią judėti kanalais iki 10 valandų. Tarp kitko, valdymo sistema yra panaši į naudojamą savarankiškai važiuojančiuose automobiliuose: LIDAR nuskaitymo, skaitmeninio žemėlapio kūrimo, objektų ir kliūčių aptikimo bei jutiklių ir kamerų derinys, suteikiantis laivui 360 laipsnių „vaizdą“ į aplinką, įgauna milžinišką populiarumą. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/adrien-olichon-qrtym77b6xk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laivas turi sugebėti manevruoti intensyviame eisme</h2>
<p>Tiesa ta, jog Olandijos sostinė dėl didelio kanalų tinklo yra vadinama „vandeningiausiu miestu pasaulyje“. Kadangi į vandens kelius įeina ir kitas eismas, taip pat objektai, įskaitant tiltus, pasyviai naudojamas pririštas valtis bei judančias transporto priemones, mokslininkai sugalvojo patobulinti autonominio valdymo galimybes, kad prisiimtų patyrusio šturmano vaidmenį, kuris duoda įsakymus valčiai.</p>
<p>Pavyzdžiui, sraigtams duodami nurodymai judėti kliaunantis tam tikrais taškais, GPS ir artimiausio laivo aplinkos nuskaitymu, kad būtų išvengta susidūrimų. Kai sistema aptinka nematytą objektą, tarkim, kanoją, algoritmas pažymi elementą „nežinomu“. Na, o vėliau, peržiūrint dienos duomenis, objektas rankiniu būdu gali būti pažymėtas kaip „kanoja“[3]. Kitas autonominio dizaino patobulinimas – QR kodavimas, kurio dėka laivo kameros nuskaito duomenis, kad nukreiptų transporto priemonę į kitus laivus, jog sukurtų laikinus tiltus (perėjimus) keleiviams.</p>
<p>Taip, istorinis Amsterdamo centras – tai kone būtina terpė inovacijų diegimams, mat tankus kanalų tinklas susiduria su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip mobilumas ir logistika. Tuo tarpu „Roboat“ yra susijęs su pastangos iki 2025 m. uždrausti dyzeliniams varikliams dreifuoti senuosiuose centro kanaluose, taip padedant miestui kovoti su klimato kaita. (75% iš 550 miesto vandenyje esančių laivų jau yra be teršalų).</p>
<p>Be to, sostinė aktyviai dalyvauja diegiant įkroviklius: miestas bendradarbiauja su rangovais, kad iki 2021 m. pabaigos būtų įrengta 100 valčių įkrovimo stotelių; taip pat paleista plūduriuojanti įkrovimo stotis, kuri turėtų subalansuoti tinklą. Taigi, išmaniosios valties projektas – gyvenimo kokybę gerinantis kūrinys, gebėsiantis padaryti Amsterdamą ir kitus miestus efektyvesnius gyventojų patogumo ir gamtos tausojimo atžvilgiu.</p>
