„Auginu anūką be muilo“ – tai taikli „Dviračio žinių“ parodija knygos „Auginu vaiką be skiepų“ ir mano parašytos jos anotacijos kritikams
Aktoriai puikiai iliustravo tamsiosios visuomenės dalies, kurią stipriausiai paveikė vakcinų reklama, pasipiktinimą. Dauguma kritikų ne tik neskaitė knygos, bet ir neturi medicininio išsilavinimo.
Apie tai jau rašė „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Ko verti krepšinio rungtynių komentarai, išsakyti jų nemačiusio futbolo trenerio“.
Panašiai prieš 40-60 metų tarybiniai komjaunuoliai smerkė A. Solženycino, A. Siniavskio, J. Danielio ir kitų kūrybą jos neskaitę.
O aš dar pernai tarsi numačiau tokios „Dviračio žinių“ laidos galimybę ir vieną pastraipą knygos „Auginu vaiką be skiepų“ anotacijoje paskyriau muilo svarbai, kurią dar prieš 200 metų tuometiniai medicinos korifėjai neigė, kaip ir dabar tie, kurie niekaip nenori suprasti, kad vakcinoms būdingas ir kitoks negu apsauga nuo tam tikros ligos, t.y. nespecifinis (palankus ir nepalankus) poveikis.
Ar žinote, kad prieš 200 metų medicina neigė muilo svarbą?
Uoliai „mokslu“ įtikėję vakcinų propaguotojai nenutuokia, kaip arti jie yra mokslo neigėjų, kurie XIX amžiuje uždarė į beprotnamį Vienoje dirbusį vengrų akušerį – ginekologą I. Zemelveisą už tai, kad jis „pradėjo rašinėti laiškus su rekomendacijomis plauti rankas žymiausiems chirurgams ragino kolegas plautis rankas“.
Knygos „Auginu vaiką be skiepų“ anotacijoje rašiau „Ironiškai žiūrime į medicinos klaidas prieš kelis šimtmečius. Stebimės kaip žmonės tada galėjo nežinoti tarsi savaime aiškių dalykų. Vienoje dirbęs vengrų akušeris – ginekologas I. Zemelveisas (1818–1865) pastebėjo, kad klinikoje, kurioje dirbo studentai medikai, gimdyvių mirtingumas 10-12 %, o gretimoje, kur dirbo akušerijos mokyklos mokinės – tik 2 %. I. Zemelveisui kilo idėja, kad studentai atneša kažkokias medžiagas iš lavoninės. Kai jis įvedė rankų plovimą muilu ir chloro vandeniu, gimdyvių mirtingumas sumažėjo iki 1,5 ℅. Bet jo atradimas nebuvo suprastas. I. Zemelveisui teko pakeisti darbo vietą ir galų gale jis buvo uždarytas į beprotnamį, kadangi neatsisakė savo idėjos ir pradėjo rašinėti laiškus su rekomendacijomis plauti rankas žymiausiems chirurgams.“
Cenzūros pabaiga JAV ir noras tęsti cenzūrą Lietuvoje
JAV prezidentas D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo stabdo cenzūrą žiniasklaidoje ir nusprendė išstoti iš Pasaulio sveikatos organizacijos, nurodydamas jos negebėjimą tvarkytis su COVID pandemija, atsispirti politinėms įtakoms ir nesąžiningą finansavimą. Kitaip sakant JAV palieka PSO dėl pastarosios nekompetencijos, korupcijos ir verslo įtakos jai.
Paskubėkime į traukinį, kuris grąžina pasauliui žodžio laisvės ir objektyvaus mokslo svarbą. Nustokime elgtis kaip visokios rusijos ir kinijos, elkimės kaip JAV! Užtikrinu – mokslas neįrodė, kad susipažinimas su kita nuomone kenkia sveikatai.
To nesupranta „mokslu tikintys“ asmenys, kurie knygos net neatsivertė. Rašytoja, žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa retoriškai klausė, kas leidyklai negerai su galva, o komikas ir laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius pavadino tiesiog šlykštyne. Bet nei pirmas, nei antras neturi jokios, absoliučiai jokios kompetencijos kalbėti medicinos klausimais. Tarp puolančiųjų pastebėjau ir tokių, kurie yra susižėrę solidų atlygį už vakcinų propagavimą. Su tokiais diskusija tiek pat vaisinga, kiek kadaise su KGB tardytojais.
Dalykinės kritikos dar nepastebėjau
Daugelis kritikų neskaitė ne tik knygos, bet ir mano parašytos anotacijos, nes perskaitę susimąstytų ir gal net susigėstų dėl savo paviršutiniško požiūrio. Nejaugi jam nebūtų įdomu pasigilinti perskaičius šią citatą?
„Pradėjus masinės vaikų vakcinacijos programą, įvairiuose kaimuose buvo skiepijama po vieną dieną. Pavykdavo paskiepyti 80-85 % vaikų, jie būdavo stebimi toliau. Patikrinus duomenis vaikų, kurie mirė dėl įvairiausių priežasčių, beveik visada paaiškėdavo, kad jie neskiepyti. Mirties rizika paskiepytiems buvo 7 kartus mažesnė negu neskiepytiems!“
Citatos nepratęsiu, nes žinau, kad žmonės geriau įsisavina tą informaciją, kurią patys suranda, o ne tą, kuri jiems paduodama sukramtyta. Norintiems daugiau sužinoti apie šį unikalų tyrimą, rekomenduoju Pietų Danijos Universiteto profesorių Peter Aaby ir Cristine Stabell Benn pokalbį, kuriame Peter Aaby pasakoja apie savo atradimą, kad vakcinos ne tik apsaugo nuo konkrečios ligos, bet ir turi įtakos kitų infekcijų rizikai, ir kodėl, norint paneigti vakcinų paradigmą, prireikė antropologo.
Manau, kad visiems medikams absoliučiau būtina perskaityti publikaciją The Lancet „Vakcinologija: ar laikas keisti paradigmą?“Ten nagrinėjamas nespecifinis, t.y. kitoks negu apsauga nuo konkrečios infekcijos vakcinų poveikis (palankus ir nepalankus). Esu tikras, kad su nespecifiniu vakcinų poveikiu nesupažinusių medikų žinios, deja, yra pasenusios, naudingos verslui, bet nenaudingos žmonių sveikatai.
Norintiems pasigilinti rekomenduoju panagrinėti ir kitas nuorodas, kurias rasite šiame straipsnyje – tai leis pastebėti tikrąjį mokslą. Tada mažiau liks vietos marketinginiam „mokslui“, kuris brukamas, naudojantis žmonių nenoru gilintis.
Aš ne prieš vakcinas
Mano pozicija vakcinų klausimu yra subalansuota ir atsargi, paremta mokslu, o ne gamintojų interesais. Matome, kaip verslas iš kailio neriasi, kad parduotų vaistus, maisto papildus ar ką tik norite. Nejaugi yra manančių, kad vakcinos yra išimtis, ir jų gamintojai nesiekia pelno?
Kad būtų aišku, kodėl turiu kompetenciją kalbėti apie vaistus, įskaitant vakcinas, trumpai prisistatysiu. Aš esu farmakologas, medicinos mokslų daktaras, dėsčiau farmakologiją daugybei Lietuvos medikų, vadovavau vaistų registracijai, klinikinių tyrimų ir vaistų saugumo priežiūrai Lietuvoje, dirbau Europos Komisijos ir Europos Tarybos komitetuose ir darbo grupėse. Vaistai, įskaitant vakcinas – tiesioginė mano kompetencijos sritis.
Suprantu vaikų ligų gydytoją Sigitą Burokienę, nes prieš 5 metus apie vakcinas ir aš galvojau panašiai kaip ji. Puikiai mokiausi universitete, prisimenu pagyrimą, kurį antrame kurse kadaise gavau imunologijos docentės, kai ji pasakė, kad koliokviumo metu kalbėdama su manimi jautėsi, tarsi bendrautų su sau lygiu. Imunologijos žinias teko gilinti ir vėliau, dar pernai vedžiau užsiėmimus studentams apie infekciją ir uždegimą. Esu tikras, kad gerb. S. Burokienei perskaičius knygą ir mums padiskutavus pozicijos suartėtų.
Daug neatsakytų klausimų
Labiau pasigilinti į vakcinų klausimą mane paskatino vadinamoji koronaviruso pandemija. Tvirtai nusprendžiau nuo COVID nesiskiepyti, kai sužinojau, kad pagrindinis veiksmingumo rodiklis yra simptominės ligos rizikos sumažėjimas, o jo stebėjimas nutrauktas po nepilno pusmečio. Tikiuosi, kad kiekvienas medikas sutiks, jog svarbiau žinoti kaip šie preparatai veikia mirties ir sunkių komplikacijų riziką. Abejoju ar daug knygos kritikų žino, pvz., kaip buvo apskaičiuotas plačiai reklamuotas 95 % koronaviruso vakcinų veiksmingumas.
Atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metu (tokie tyrimai yra auksinis standartas, nes turi aukščiausią įrodomąją galią) mRNR „vakcinomis“ paskiepytų asmenų mirė daugiau negu neskiepytų, o nuo širdies ir kraujagyslių komplikacijų vakcinuotų mirė beveik pusantro karto daugiau negu nevakcinuotų (atitinkamai – 16 ir 11). Tiesa, šie skirtumai nepasiekė statistinio reikšmingumo lygmens, kadangi kontroliuojamoji fazė po kelių mėnesių buvo nutraukta. Labai gaila, nes tai buvo unikalus šansas sužinoti tiesą. Deja, klinikinių tyrimų užsakovai jos vengė.
„Our World in Data“ duomenimis, pradėjus masinę vakcinaciją nuo COVID, mirtingumas padidėjo. 2020 m. (t.y. kol nebuvo COVID vakcinų) Lietuvoje užfiksuotos 2158 perteklinės mirtys milijonui gyventojų, 2021 m., kai buvo masiškai skiepijama – 3943, 2022 m. – 2464, 2023 m. – 1016.
Perteklinės mirtys Lietuvoje milijonui gyventojų
Šį pastebėjimą patvirtina Norvegijos mokslininkų tyrimas. Išanalizavę 31 šalies duomenis jie nustatė, kad kuo daugiau vakcinuota nuo COVID 2021 m., tuo didesnis buvo perteklinis mirtingumas per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius. Vakcinacijos padidėjimas 1 proc. 2021 m. buvo susijęs su 0,105 proc. padidėjusiu mirtingumu 2022 m. (95 proc. PI, 0,075-0,134). Kontroliuojant šalutinius faktorius, ryšys išliko tvirtas.
Kriminalinis atspalvis
2010 m. mokslinis žurnalas „Health Policy“ rašė, kad dabartinis pagrindinis COVID vakcinų tiekėjas Pfizer yra „nuolatinis pažeidėjas“ (angl. habitual offender), vykdantis neteisėtą ir korumpuotą rinkodaros praktiką, papirkinėjantis gydytojus ir slepiantis nepalankius tyrimų rezultatus. Nuo 2002 m. bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms buvo skirta 3 mlrd. JAV dolerių baudų.
2009 m. Pfizer sutiko sumokėti 2,3 mlrd. dolerių – tai didžiausias Teisingumo departamento istorijoje susitarimas dėl sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje siekiant išspręsti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, kylančios dėl neteisėtos tam tikrų farmacijos produktų reklamos, klausimą.
2020 m. Pfizer ir dar keli kiti vakcinų gamintojai, pasinaudoję visuotine panika, pasirašė su Europos Komisija diskriminacinis sutartis, pagal kurias iki šiol perkamos nereikalingos vakcinos.
2021 m. Pfizer ir vaistų agentūros nuslėpė atvejį, kai po Pfizer COVID vakcinos injekcijos mergaitė liko neįgali visam gyvenimui. Apie šį ir kitus nuslėptus atvejus, kai po vakcinos dozės žmonės liko neįgalūs, jie papasakojo susitikime su JAV senatoriumi Ron Johnson.
Pirkinys, kurio didžiąją dalį tenka utilizuoti
Šį sezoną Lietuvoje suleista 17 % įsigytų COVID vakcinų. Pagal galiojančias sutartis 2025 m. suplanuota įsigyti apie 184 tūkst. COVID vakcinų dozių, o 2026 m. – apie 276 tūkst. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje 2025 m. sausio 15 d. teigė, kad COVID vakcinų įsigijimai mažėja.
COVID – tai vienintelė liga, nuo kurios Lietuvoje gali pasiskiepyti nemokamai kiekvienas norintis draustas žmogus nuo 6 mėnesių amžiaus. Šeimos gydytojams iki šiol mokami priedai už skiepijimą nuo COVID-19. Tuo tarpu Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl 47 mln. EUR kainavusių COVID vakcinų utilizavimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos raginimą prieš šaltąjį sezoną pasiskiepyti nuo COVID šį sezoną ignoravo daugiau kaip 99 % Lietuvos gyventojų (pasiskiepijo apie 23.000, t.y. 0,8 %). SAM pateiktais NVSC duomenimis žiemą hospitalizacijų dėl COVID, palyginus su spalio mėn., sumažėjo.
Panašu, kad Lietuvos gyventojai SAM rekomendacijas dėl skiepų nuo COVID šį sezoną įvertino teisingai.
Kelios citatos iš knygos „Auginu vaiką be skiepų“ anotacijos
- Šią knygą rekomenduoju gydytojams „ne kaip neginčijamą tiesą, bet kaip kitą nuomonę ir paskatinimą susimąstyti. Komercinis interesas yra didžiulis, tačiau medalis turi ir kitą pusę. Mes negalime prognozuoti pasekmių, kurios galėtų kilti, jei žmonės masiškai atsisakytų vakcinų, todėl šiame etape būtų išmintinga atsisakyti trijų aiškiai nereikalingų komercinių ir pradėti ilgalaikius tyrimus.“
- „Šios knygos tikslas – paskatinti susimąstyti ir paraginti etiškas, sąžiningas farmacijos kompanijas bei valstybės institucijas daryti ilgalaikius klinikinius vakcinų tyrimus palyginant poveikį bendrajam mirtingumui ir įvairių ligų rizikai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, autoimuninės ligas, alergines ligas, vėžį ir kt.“
Skirtingai nuo gyvūnų, žmogus turi teisę rinktis
Patinka mums ar ne, bet yra ir bus tėvų, kurie augina vaikus be skiepų. Jie turi teisę ieškoti informacijos ir ja dalintis. Aš net susimąsčiau, kodėl diskusija apie vaikų auginimą be skiepų sukelia didesnį priešiškumą negu diskusija apie vaiko lyties keitimą? Ar nekyla įtarimo, kad atsakymas susijęs su verslu?
Vakcinos apsaugo nuo infekcinių ligų, tačiau retais atvejais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, net sunkių ir mirtinų. Dėl to žmogus turi teisę rinktis, žinodamas visą – palankią ir nepalankią – informaciją. Tai pagrindinis bioetikos principas, vadinamas informuotu sutikimu.
Šis principas atsirado Niurnbergo kodekse po nacių eksperimentų su belaisviais. Jis buvo perkeltas į pasaulinę medikų deklaraciją, geros klinikinės praktikos taisyklės, Europos Sąjungos teisę, Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, bet pamirštas COVID laikotarpiu, kai milijardinius pelnus generuojantis vakcinų verslas pajungė savo interesams nemažą dalį politikų, žiniasklaidos ir net mokslo pasaulio.
Pabrėžiu, kad nemanau, kad knygoje „Auginu vaiką be skiepų“ viskas yra tiesa. Su kai kuriomis vietomis ir aš nesutinku. Tačiau tai yra moksliniais faktais ir šaltiniais pagrįsta, pagarbos verta nuomonė.
Taip pat abejoju ir kai kuriais dalykais, kuriuos apie vakcinas dėstomos universitetuose. Tikiuosi, kad mano parašyta anotacija padės skaitytojui susiorientuoti, paskatins susimąstyti, apsaugos nuo skubotų sprendimų abejojančius, o apsisprendusiems auginti vaiką be vakcinų padės tą daryti kiek įmanoma saugiau.
