<h2>Žiema, žiema, bėk iš kiemo</h2>
<p>Šiandien – kovo 1-oji: tai pirma pavasario diena, tačiau kartu, ir Užgavėnės. Nors šiais metais bet kokią šventinę nuotaiką temdo karas Ukrainoje, gamta nieko nelaukia, į nieką neatsižvelgia ir iš kiemo ragina išvyti žiemą. Žinoma, nors įprastai Užgavėnės yra laikoma žiemos švente, šiemet šią dieną minime jau kalendorinio pavasario pradžioje. Be to, šiltesni orai, bundanti gamta ir pirmieji saulės spinduliai mus lepino jau ne kartą, tad šiais metais, tikėtina ir skanduoti „žiema, žiema, bėk iš kiemo" nereikės taip garsiai.</p>
<p>Galbūt šiandien Užgavėnės ir nėra taip trankiai švenčiamos kaip mūsų senelių ar prosenelių laikais, tačiau ši šventė daugeliui gali sužadinti jaukius vaikystės prisiminimus bei sukelti nostalgišką šypsnį. Degančios Morės, persirengėliai bei išmoningos kaukės, tradicinės liaudies dainos, o kur dar kalnai blynų bei saldainių. Ši šventė tikrai praskaidrindavo gana niūrų šaltąjį periodą ir tarsi pažymėdavo ryškią liniją tarp žiemos bei pavasario. </p>
<p>Kadangi šiais laikais Užgavėnes dažniau prisimena tik etnografai ar istorikai, o eilinis pilietis šią dieną yra linkęs susieti su tik blynų valgymu, skatiname atsigręžti į ilgą ir ne tik lietuvišką šios šventės istoriją. Juk tikriausiai daugelis nežino, kad analogiška šventė yra paminima ir užsienyje, o blynus be problemų galime pakeisti ir kitais saldumynais, o gal net kiek įdomesniais, tačiau ne kiekvieno skrandžiui priimtinais patiekalais? Jeigu šiandien neturime planų keliauti rinkti saldumynų iš kaimynų arba kitaip tariant „žydauti", pasinerkime į istorinę kelionę ir sužinokime kažką naujo apie šią tiek žiemos, tiek ir pavasario šventę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jyothi-kumar-qkd38tafavw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užgavėnės į šalį nustumdavo buities ir ūkio darbus</h2>
<p>Tai, kad šiandien Užgavėnes minime kartu su pirmąją pavasario diena yra tik kalendorinis atsitiktinumas, dėl kurio „kalta“ šiųmetė šv. Velykų data: Užgavėnės kasmet yra švenčiamos likus lygiai 47-ioms dienoms iki šv. Velykų, tad šventės data kinta nuo vasario 3-iosios iki kovo 9-osios[1]. Sekanti diena po Užgavėnių yra vadinama Pelenų diena, kartu, tai ir pirmoji Gavėnios – krikščioniškojo pasninko, maldos, susikaupimo bei atgailos, diena. </p>
<p>Iš tiesų, net šventės pavadinimas „Užgavėnės" yra kilęs nuo žodžio „Gavėnia". Na, o „Gavėnia", manoma, yra siejama su žodžiu „gavėti", kuris reiškia „gautis" arba kilti, šiuo atveju, iš žiemos snaudulio[2]. Įdomu ir tai, kad jei senaisiais laikais Užgavėnės buvo grynai pagoniška šventė. Dėl to, šią datą, daugiau ar mažiau mini visas krikščioniškasis pasaulis. Tiesa, saitai su tikėjimu išsaugoti ne visur. </p>
<p>Pavyzdžiui, tikriausiai nežinojote, kad Užgavėnes švenčia ir brazilai? Tai tikra tiesa, tačiau šioje šalyje, o ir visame pasaulyje, ši šventė labiau žinoma garsiojo Rio de Žaneiro karnavalo vardu. Tuo tarpu kiek artimesni mūsų kaimynai vokiečiai irgi mini Užgavėnes. Jie šią dieną vadina Blynų diena (vok. Fastnacht). Prancūzai šią dieną Riebiu antradieniu (pranc. Mardi Gras). Įvairūs šventiniai karnavalai vyksta ir Venecijoje, ir Naujajame Orleane[3].</p>
<p>Vis tik, Lietuvoje ši šventė niekuomet nebuvo itin pompastiška. Užgavėnės tuo ir žavios, kad primena senąjį, liaudišką gyvenimą, kurį dabar jau galime pažinti tik iš muziejų, parodų, literatūros ar likusių gyvų vyresniųjų pasakojimų. Mūsų krašte ši šventė dar buvo vadinama Ragučio švente ir visuomet buvo ta atžyma, kai kraštą palieka žiema ir ateina pavasaris. Savo papročiais, šventė nebuvo tiesiogiai siejama su bažnyčia: tik data visiškai sutapdavo su sakralumu pasižyminčia Gavėnia, todėl Užgavėnės visuomet buvo tranki, garsi ir spalvinga šventė.</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Žmonės švęsdavo nuo ketvirtadienio iki ypatingojo antradienio. Visą šį laiką įprastai darbštūs lietuviai stengėsi nepersidirbti: namie ir ūkyje atlikdavo tik lengvus darbus, labiau jiems rūpėdavo ką gi skanaus pasigaminti, kur gi kaime vyksta šokiai ir kitos pramogos. Liaudyje net buvo sakoma, kad „jei sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio". Taigi, tokia taisykle ir buvo vadovaujamasi[4].</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Pačią Užgavėnių dieną, dar priešpiet, visi skubėdavo gaminti valgius, o tuomet ateidavo metams persirenginėjimams. Juk ir šiandien per Užgavėnes galime pamatyti gatvėje vaikštančius persirengusius „žydukus", kurie su įvairiomis dainomis ir posmais prašo saldainių. Anuomet, tokie pasiruošimai buvo itin svarbūs ir buvo laikomi vienu pagrindiniu šventės atributų.</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Kostiumai turėjo būti itin išskirtiniai: tikrai netiko tai, ką žmogus ir taip dėvėdavo kasdien. Žinoma, tuomet nebuvo kostiumų parduotuvių ar kūrybai pagelbėti galėjusio interneto, tačiau žmonės išmone, regis, nesiskundė, o ypač daug idėjų turėdavo kaukėms. Šios buvo daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų.</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Pasitelkę spalvotus, ryškius apdarus ir kaukes, žmonės įsikūnydavo į įvairius personažus. Žinoma, atsižvelgiant į tuometį gyvenimo būdą, populiariausi buvo įvairūs gyvūnai, taip pat, bjauraus žmogaus personažas su didžiule nosimi, karba, didelėmis ausimis. Vis tik, šios kaukės nebuvo nei kažkokios pašiepiančios, nei baisios: visos šypsojosi. Taip persirengę kaimiečiai keliaudavo po kaimą, sutikdami kitas grupes švenčiančių: kartu pajuokaudavo, įtraukdavo vaikus, jaunimą ir taip kūrė bendruomeniškumą. Galiausiai, susirinkdavo pažiūrėti Kanapinio ir Lašininio kovos bei išlydėti žiemą lauk iš kiemo kartu su lauže degančią More.</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;"><img src="77_CDN_URL/images/kelly-sikkema-uk4k9nc_9ca-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Maistas – vienas pagrindinių šventės akcentų</h2>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Po tokių pramogų, visi būdavo itin išalkę, tad maistas buvo tikrai svarbi šventės dalis. Dabar visi žinome, kad Užgavėnes yra neatsiejamos nuo krūvos gardžiausių blynų. Vis tik, seniau ne tik blynai pripildydavo išalkusiųjų skrandžius. Galbūt ir mažai kas žino, tačiau vienas tradiciškiausių Užgavėnių valgių buvo šiupinys. Ši tiršta, soti sriuba tikrai tikdavo šaltiems orams. Vis tik, tradicinis jos receptas galbūt ir nebūtų itin viliojantis šiuolaikiniam miesto gyventojui. Sriuba susidėdavo iš žirnių, pupų arba kruopų, bulvių ir…kiaulės galvos bei uodegos arba kojų[5].</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Be šio patiekalo ir garsiųjų Užgavėnių blynų itin populiarios buvo ir spurgos. Jos būdavo verdamos itin riebios, tačiau puikiai numalšinančios alkį ir nuvejančios išeinančios žiemos šaltuką šalin. Vis tik, priešingai nei manoma dabar, populiariausi Užgavėnių receptai vis tik būdavo ne saldžių patiekalų, tačiau mėsiškų. Jei ne blynai ar šiupinys, prisėsti prie vaišių stalo viliodavo šaltiena. Tai tikras tradicinis Užgavėnių valgis, kuris dažnai būdavo patiekiamas su naminiu miežiniu alumi.</p>
<p style="vertical-align: baseline; margin: 0in 0in 12.75pt 0in;">Na ir galiausiai, įdomu, kad buvo manyta, jog per Užgavėnes įmanoma nuspėti, kokie gi artimiausiu metu laukia orai ir vasaros derlius. Jei šventės diena saulėta, buvo manyta, kad reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu. Regis, kad didžiojoje dalyje Lietuvos sniego kiemuose tikrai neliko. Taigi, galime tikėti ir viltis, kad ir šv. Velykas pasitiksime ne žaisdami sniege, rinkdami pavasarines gėles. </p>
