<h2>Tragedijai atminti – tradiciniu tapęs ir visą šeimą sukviečiantis edukacinis renginys</h2>
<p>Paskutinį rugpjūčio šeštadienį vyks tradicinis „Pėdos marių dugne“ Samylų renginys. Šiais metais, renginio metu kviečiama prisiminti jau prieš 62 metus užlietų ir smėliu užpustytų Kauno marių kaimų tragediją, tačiau kartu, atsigręžti į pražuvusių kaimų istoriją, kadaise buvusį įprastą gyvenimą.</p>
<p>Kalbėdama apie jau vasaros pabaigai tradicinį tapusį renginį, Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir renginio režisierė Eglė Targanskienė teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Pavadinimas „Lietuviškoji Atlantida-likimo suvesti“ atskleidžia šių metų renginio „Pėdos marių dugne“ kodą. Mūsų komanda nuolatos ieško panašaus likimo buvusių gyvenviečių su paslėptomis istorijomis. Jau praėjusiais metais ją atradome Kuršių Nerijoje, kur pajūrio užpustytas legendas pasakoja Šeiko šokio teatras. Šiais metais jas išvysime ir Samylų įlankoje,“ – sako E. Targanskienė[1].</p>
</blockquote>
<p>Rugpjūčio pabaigoje jau įsibėgėjo ir renginio ašimi tapsiantis pleneras „Lipantys iš vandens“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno rajono savivaldybė. Plenero metu profesionalūs drožėjai Raimondas Uždravis, Saulius Jocius ir Gintautas Tručinskas papildys skulptūrų ansamblį ant vandens. Pagrindinė skulptūra taps senolės, laukiančios šalia prisėsiančio pašnekovo.</p>
<p>Rugpjūčio 28-ąją, renginio metu, apie skulptūras bei prarastus kaimus bus galima išgirsti negirdėtų istorijų, pasiklausyti autentiškų vietos kaimų dainų. Skambės ir šių dienų muzika, perpildyta liaudies motyvais – pasirodymus dovanos grupės „OKATA“ bei „Antikvariniais Kašpirovskio dantimis“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/timothy-meinberg-phx4uxmqrtg-unsplash.jpg" alt="Kauno marios" /></p>
<h2>Laikas moko geriausiai</h2>
<p>Renginys „Pėdos marių dugne“ niekuomet nebuvo tiesiog įvykių atminimas ir tragizmas. Tai ir pramoginis renginys, leidžiantis pasidžiaugti akimirkomis su mylimaisiais, draugais ir šeima, kartu lyg ir simbolizuojantis momento trapumą. Kita vertus, edukacija ir švietimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį: organizatoriai neslepia, jog tikslas yra šviesti visuomenę, priminti apie tokius kaimus ir vietoves, kurių nebėra, bet kurias prisiminti mes turėtume.</p>
<p>Praeitis iš tiesų tampa puikia mokytoja. Taip teigia būtent renginio režisierė E. Targanskienė:</p>
<blockquote>
<p>„Išmintingiausi mokytojai yra gyvenimas ir laikas. Gyvenimas išmoko vertinti laiką, o laikas išmokina vertinti gyvenimą. Todėl vertinkime tai ką turime, kol laikas neprivertė vertinti tai ką turėjome. Bet nepamirškime, nes tai mūsų pėdos, nesvarbu kur vandenyje ar smėlyje,”– sako režisierė[2].</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų, dalis renginio dalyvių tikriausiai net nebuvo gimę, kai įvyko Samylų tragedija. Vis tik, tai nereiškia, kad žmonės užmerkia akis praeičiai. Veikiau priešingai, noriai dalyvauja, klausosi, išmoksta ir papasakoja kitiems.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sigmund-4khklzujeyi-unsplash.jpg" alt="Hidroelektrinė" /></p>
<h2>Iš istorijos neišbraukta tragedija</h2>
<p>Po Kauno hidroelektrinės (HE) pastatymo ir Nemuno žemupio užtvenkimo, Kauno marios užliejo daugiau nei 35 kaimus: 721 sodybą ir vienkiemius. Tai įvyko jau prieš 62-ejus metus: daugybė įvykį išgyvenusių žmonių jau mirė, o ir pats Kaunas bei miesto rajonas pasikeitė negrįžtamai.</p>
<p>Išlikę gyvi ir menantys siaubingus įvykius negali pamiršti savo senųjų namų, atsidūrusių dabartinių Kauno marių dugne. Dalis, sovietinės valdžios statant hidroelektrinę įvykdytą socialinį – ekonominį eksperimentą lygina ir su tremtimi. Tuomet buvo kertami ištisi miškai, užversti šuliniai, iškeltos net kaimų kapinės[3].</p>
