Reikalauja ministro atsistatydinimo, neužtaria net savi

Skelbiama interpeliacija

Opozicija Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui pateikė interpeliaciją, kuria prašoma atsakyti į iškeltus aktualius klausimus. Ministro darbą politikai sulygina su vienasmenio valdovo, mat pastebima, kad jis priima tik jam vienam suprantamus sprendimus ir neabejotinai visiškai neprotingai švaisto lėšas. Tuo tarpu ūkininkai taipogi kyla ir nėra patenkinti K. Navicko darbu. Šiam skrieja net kaltinimai verslo kaime žlugdymu. Įdomu ir tai, kad patys konservatoriai tokių bendrapartiečio veiksmų neremia ir juos kritikuoja.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva buvo surinkti 56 parlamentarų parašai K. Navicko interpeliacijai. Frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos teigimu, kai dabar yra susiklosčiusi tokia geopolitinė situacija ir kitos valstybės žemės ūkio sektorių pripažįsta kaip strateginės reikšmės sektorių, situacija Lietuvoje – daugiau negu liūdna.

Nepasitikėjimą ministru vieningai išreiškė visa šalies opozicija: Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei Lietuvos regionų frakcijos atstovai.

„<...> Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – teigė K. Mažeika [1].

Sunkiai paaiškinami ministro užmojai

Dėl ministro veiklos nuolat plūsta skundai – tiek iš žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, tiek iš maisto pramonės atstovų bei Lietuvos žemės ūkio tarybos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) atstovė Aušrinė Norkienė patikino, kad bandymai kalbėtis su K. Navicku – beprasmiai, mat jis visiškai nereaguoja į jam išsakomas pastabas.

Kritikos ministro darbui nepagailėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Vidmantas Kanopa. Pasak jo, K. Navickas elgiasi kaip vienasmenis valdovas, nenorintis įsiklausyti į kitų jam išsakomus argumentus. Ministras ne tik kad nerado bendros kalbos su bendruomene, bet ir visiškai sužlugdė jos pasitikėjimą.

Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas stebėjosi, kaip ministras taip nemoka elgtis su pinigais, mat net 16 mln. eurų iš RRF lėšų ministerija skyrė nusausintoms pelkėms atkurti. Parlamentaras stebėjosi, kad tokios sumos skyrimas tik nusausintoms pelkėms atkurti, o ne gamybos tvarumui užtikrinti, yra „neapgalvotas ėjimas“ [1].

Jei ministro atsakymai į jam iškeltos interpeliacijos klausimus bus pripažinti kaip nepatenkinami ir bus pareikštas nepasitikėjimas juo, slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma gali būti priimtas Seimo nutarimas dėl interpeliacijos ir ministras privalėtų atsistatydinti.

Dūris į nugarą iš savų?

Tuo tarpu K. Navicką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir savi, jį delegavę konservatoriai. Teigiama, kad už ministro nugaros šie šaižiai pasišaipo, kad karalius greitai gali likti be karūnos.

Praėjusiais metais iš kėdės uoliai verčiamą K. Navicką dar gelbėjo premjerės Ingridos Šimonytės sparnas, dabar ši situacija ir vėl kartojasi, kone visiems baksnojant į problemas dėl ministro, I. Šimonytė ir vėl pareiškė juo pasitikinti.

Vis dėlto, silpnas žemės ūkio ministras šioje šachmatų lentoje pasitarnauja aplinkos ministro Simono Gentvilo įtakos augimui, mat praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo, jei jam būtų pritarta, ŽŪM pavaldi daugiau nei pusmetį nuolatinio vadovo neturinti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atitektų Aplinkos ministerijai [2].

O štai K. Navicko bendrapartiečiai negaili ir kritikos strėlių kolegai – kalba, kad ministerija sau pavaldžią instituciją praranda vien dėl žemės ūkio ministro negebėjimo tvarkytis. Kai kurie konservatoriai net nevengia prasitarti, kad paprasčiau esą būtų pakeisti ministrą, o ne įstaigą kilnoti „iš vienos ministerijos į kitą“

Kritikos politikui negaili visi, kas netingi. O šaižaus žodžio jis nuolat sulaukia ne tik iš šalies ūkininkų, bet ir iš Darbdavių konfederacijos pirmininko Dano Arlausko, kuris apkaltino šį verslo kaime žlugdymu [5].

Anot D. Arlausko, ministras lėšas skirsto ne ten, kur labiausiai reikia, bet ten, kur labiausiai patinka jam pačiam.

O štai ūkininkai prie šio ministro tiesiog „neriasi iš kailio“, mat nepritarimą jo vedamai politikai išreiškia net ir veždami šieno ritinius prie ŽŪM.

Tačiau į žemdirbių nuogąstavimus dėl virtinės susikaupusių ir nesprendžiamų problemų K. Navickas atsakė paprastai – kad visų pirma jis yra Vyriausybės narys ir nebūtinai turi vykdyti žemdirbių atstovų siekius.

Pasak jo, partneriai kalbasi, kaip spręsti problemą, o ne kelia ultimatumus [6]. Tiesa, būtent diskusijos žemdirbiai ir teigia pasigedę.

Spalvinga praeitis

Tiesa, praėjusios kadencijos Seime K. Navickas užėmė aplinkos ministro pareigas, tačiau ir jose neišbuvo iki pat galo – 2018 m. gruodį buvo paskelbta apie ministro atsistatydinimą iš pareigų [3].

Įdomu ir tai, kad ministro politinis kelias taip pat ganėtinai „spalvingas“. Štai 2017 m. aplinkos ministru deleguotas K. Navickas prikaustė Vyriausiosios tarnybos etikos komisijos (VTEK) dėmesį dėl savo ryšių su buvusia darboviete, viešąja įstaiga „Baltijos aplinkos forumu“ (BAF), kuriai buvo skirta milijoninė parama [4].

Be visa ko, gerokai nustebino ir tuometinio aplinkos ministro profesiniai pasirinkimai, mat savo patarėja jis įdarbino kiek anksčiau dėl aplinkosauginių pažeidimų baustą Mildą Radžiūtę. O štai viceministru trumpą laiką buvusio Mindaugo Gudo sutuoktinę ir K. Navicką esą siejo ta pati buvusi darbovietė.