Rooibos arba raudonoji arbata: tradicinių arbatų alternatyva be kofeino
Dažnas žino vos kelias arbatų rūšis ir renkasi arba žaliąją arba juodąją arbatą. Tačiau ne visi yra patenkinti faktu, kad šios arbatos turi nemažai kofeino. Rooibos arbatos privalumas yra būtent tai, kad ji neturi kofeino ir gali būti alternatyva karštiems gėrimams su kofeinu.
Rooibos arbata dažnai siejama su sveikata dėl didelio antioksidantų kiekiu. Jos populiarumas dabar itin auga. Sakoma, kad raudonoji arbata gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ilgalaikių sutrikimų, sustiprinti širdį ar net padėti vežio prevencijoje.
Rooibos arbata, dar vadinama raudonąja arbata arba raudonųjų krūmų arbata, gaminama iš krūmo Aspalathus linearis lapų. Šis augalas daugiausia auga Pietų Afrikos vakarinėje pakrantėje[1].
Skirtingai nei juodoji ar žalioji arbata, rooibos yra žolelių arbata. Tradicinė versija gaminama fermentuojant lapus, todėl arbata įgauna sodrią raudonai rudą spalvą. Taip pat yra žaliosios rooibos, gaminamos be fermentacijos. Ji paprastai yra brangesnė, stipresnio žolės skonio ir turi daugiau antioksidantų.
Dauguma žmonių geria rooibos arbatą kaip juodąją arbatą, dažnai pridėdami pieno ir cukraus. Ji taip pat populiari gaminant šaltą arbatą, kaip kavos gėrimus espreso, latte ir kapučino.
Mažiau kofeino, daugiau taninų ir antioksidantų: raudonosios arbatos nauda geležies įsisavinimui
Kofeinas yra natūralus stimuliatorius, esantis juodojoje ir žaliojoje arbatoje. Saikingas jo kiekis paprastai yra saugus ir netgi gali pagerinti fizinį pajėgumą, susikaupimą ir nuotaiką. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, širdies plakimą, nerimą, miego sutrikimus ir galvos skausmą. Todėl kai kurie žmonės nusprendžia mažinti kofeino kiekį arba visai jo vengti, o geriant karštus gėrimus alternatyvų nėra daug[2].
Rooibos arbatoje natūraliai nėra kofeino, taip pat yra mažiau taninų. Taninai, kurių yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, gali pabloginti maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, įsisavinimą. Tačiau geriant arbatą su taninais tai didelės įtakos geležies kiekiui neturi.
Šioje arbatoje gausu antioksidantų, tokių kaip aspalatinas ir kvercetinas, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Ilgainiui antioksidantai taip pat gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką.
Kai kurie tyrimai rodo, kad raudonoji arbata gali šiektiek padidinti antioksidantų kiekį organizme. Pavyzdžiui, 2010 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad išgėrus 17 uncijų (500 ml) raudonosios rooibos arbatos antioksidantų kiekis kraujyje padidėjo 6,6 %, o žaliosios rooibos – 2,9 %. Tačiau nors šis poveikis truko tik apie penkias valandas, arbata sveikatai nekenkia.
Rooibos arbatą verta rinktis norint stiprinti širdį ar išlaikyti sveiką svorį
Tyrimai rodo, kad rooibos arbata gali padėti sumažinti kraujospūdį slopindama angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF). AKF didina kraujospūdį, nes dėl jo susitraukia kraujagyslės. Nedideliame tyrime, kuriame dalyvavo 17 žmonių, raudonosios arbatos gėrimas sumažino AKF aktyvumą praėjus 30-60 minučių po gėrimo, nors tiesiogiai kraujospūdžio ir nesumažino.
Rooibos arbata taip pat gali pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje. 2011 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 40 suaugusiųjų, turinčių didelę širdies ligų riziką, metu nustatyta, kad šešias savaites kasdien geriant po 6 puodelius (1420 ml) raudonosios arbatos, sumažėjo MTL (blogojo) cholesterolio kiekis ir padidėjo DTL (gerojo) cholesterolio kiekis[3].
Sveikas cholesterolio kiekis yra susijęs su mažesne širdies priepuolių ir insulto rizika. Taip pat gali būti susijęs su nutukimu. Raudonoji arbata taip pat yra mažai kaloringas gėrimas, todėl ji yra geras pasirinkimas siekiantiems numesti ar išlaikyti svorį. Tik nepamirškite, kad pridėjus saldiklių, tokių kaip medus ar cukrus, kalorijų skaičius gali padidėti.
Kai kurie tyrimai rodo, kad raudonosios arbatos privalumas yra pagalba kontroliuojant svorį, nes padidina leptino – hormono, padedančio kontroliuoti alkį, – kiekį ir skatina medžiagų apykaitą. Ji taip pat gali riboti naujų riebalinių ląstelių susidarymą.
Diabetu sergantiems žmonėms raudonoji arbata gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Rooibos arbatoje esantis antioksidantas aspalatinas gali sumažinti uždegimą, kurį sukelia padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Nors tyrimai su gyvūnais rodo, kad aspalatinas turi daug vilčių dėl antidiabetinio poveikio, reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima patvirtinti šias išvadas.
Raudonosios arbatos paruošimas, kitaip nei kitų žolelių, reikalauja verdančio vandens
Rooibos arbata yra universalus gėrimas, kurį galima gerti karštą arba šaltą, todėl jis puikiai tinka bet kuriuo metų laiku. Kadangi joje natūraliai nėra kofeino, tai puikus pasirinkimas atsipalaiduoti vakare, nesibaiminant, kad sutriks jūsų miegas[4].
Šios arbatos galite rasti fasuotuose arbatos maišeliuose arba palaidų lapelių pavidalu. Mūsų parduotuvėse yra ir raudonosios arbatos su kitais skoniais kaip apelsinai, vanilė ar medus. Jei ant pakuotės nėra nurodymų, rekomenduojama naudoti maždaug 2 g palaidų rooibos lapų 240 ml vandens kiekiui.
Kad rooibos arbata būtų geriausio skonio ir naudingiausia, ją reikia užplikyti verdančiu vandeniu, palikti mirkti bent 5 minutes. Tačiau daugelis arbatos entuziastų siūlo ją mirkyti net ir iki 10 minučių, kad jos antioksidacinės savybės būtų kuo geresnės. Kitaip nei juodoji ar žalioji arbata, raudonoji arbata ilgiau mirkant netampa karti – ji tiesiog tampa sodresnė ir aromatingesnė.
Taip nuplikyta rooibos arbata galite mėgautis paskanindami ją pienu, grietinėle ar pasaldinant medumi ar cukrumi. Stipresnė arbata gali tapti šaltos arbatos gėrimu papildžius ją citrusiniais vaisiais ir ledukais. Nesvarbu, ar gurkšnojate šiltą, ar užpylę ant ledo, raudonoji arbata yra skanus ir malonus būdas atsipalaiduoti ar atsigaivinti karštą dieną.
