<h2>Kai kurie naujausi tyrimai atskleidžia paslaptingą psichikos gydymo procesą</h2>
<p>Kuomet prieš 7 metus 21 metų gilios depresijos ištiktas menininkas ateistas prašė gyvenimo parodyti ženklą nesižudyti, vėliau, suteikdamas sau paskutinį šansą, dar tą pačią popietę jis nusprendė atvykti į metų pabaigos meno mokyklos vakarėlį. Būtent ten, 1975 m. gegužės 30 d., pastarais turėjo savo pirmąją „kelionę“ su LSD[1].</p>
<p>Jis tvirtino, jog tuo metu „poliarinės vienybės spiralė parodė, kad priešingybes jungia visi skirtingi pilkos spalvos atspalviai.“ Ir tai neva išgelbėjo jam gyvybę, mat bandymas integruoti tokį lūžio tašką gyvenime ir mene, tapo akstinu judėti toliau.</p>
<blockquote>
<p>Kalbant apie psichinių ligų statistiką, ne paslaptis, jog netgi iki 30 % žmonių, sergančių depresija, nereaguoja į gydymą antidepresantais[2].</p>
</blockquote>
<p>Na, o tai gali lemti pacientų biologiniai skirtumai ir tai, kad atsakas į vaistus dažnai užtrunka itin ilgai – dalis žmonių po kurio laiko jų tiesiog atsisako. Taigi, akivaizdu, jog reikia skubiai plėsti vaistų, prieinamų depresija sergantiems žmonėms, taikymo galimybes.</p>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad pastaraisiais metais didelis dėmesys buvo nukreiptas į psichodelinius preparatus, tokius kaip aktyvus psilocibino junginys, dažnai pasitaikantis „stebuklinguose“ grybuose. Kita vertus, nepaisant daugybės klinikinių tyrimų, rodančių, jog psilocibinas gali greitai gydyti depresiją, įskaitant su vėžiu susijusį nerimą bei depresiją, mažai žinoma apie tai, kaipgi pastarasis iš tikrųjų padeda sumažinti depresijos lygį smegenyse.</p>
<p>Ko gero, daugeliui žinoma, kad psilocibinas yra haliucinogenas, pakeičiantis smegenų reakciją į cheminę medžiagą, vadinamą serotoninu[3]. Tuo tarpu suskaidytas kepenyse, jis kone nejučia sukelia vartotojų sąmonės ir suvokimo pokyčius.</p>
<p>Tiesa, kai kurie tyrimai parodė, jog naudojant funkcinį smegenų skenavimą, psilocibinas geba sumažinti aktyvumą medialinėje prefrontalinėje žievėje – smegenų srityje, kuri padeda reguliuoti daugybę pažintinių funkcijų, įskaitant dėmesį, kontrolę, įpročius bei atmintį. Minėtas junginys taip pat sumažina ryšius tarp šios srities ir užpakalinės cingulinės žievės – srities, kuri atlieka vaidmenį reguliuojant atmintį ir emocijas.</p>
<p>Galiausiai aktyvus ryšys tarp šių dviejų smegenų sričių paprastai yra smegenų numatytojo režimo tinklo ypatybė, reiškianti, kad toks tinklas yra aktyvus, kuomet ilsimės, galbūt prisimename praeitį, įsivaizduojame ateitį ar galvojame apie save bei aplinkinius. Taigi, sumažinus tinklo aktyvumą, psilocibinas tam tikrais atvejais gali panaikinti vidinio „aš“ suvaržymus (dalis tai išbandžiusių žmonių praneša apie neva atviresnį protą ir nepalyginamai geresnę nuovoką aplinkos atžvilgiu).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jr-korpa-jd1hue0ipk0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įstrigimo neigiamose mintyse, ypač apie save, būsena yra depresijos požymis</h2>
<p>Gerai žinoma, kad pacientai, kuriems būdingas dažnesnis neigiamų minčių „atrajojimas“, dažniau rodo didesnį numatytojo režimo tinklo aktyvumą, palyginti su kitais tinklais ramybės būsenoje – tiesiogine prasme jie tampa mažiau reaguojantys į juos supantį pasaulį. Tačiau dar reikia išsiaiškinti, ar depresijos simptomai sukelia šią pakitusią veiklą, ar tie, kurie turi aktyvesnį numatytojo režimo tinklą, vis tik yra labiau linkę į depresiją.</p>
<p>Be to, kai kurie tyrimai, susiję su psilocibino įtaka – kai psilocibiną vartojančių depresija sergančių žmonių grupė buvo lyginama su tais, kurie vartojo tam tikrą antidepresantą – parodė, jog, praėjus vos vienai dienai po pirmosios psilocibino dozės, bendra smegenų įvairių tinklų jungtis kiek padidėjo (ši gi įprastai sumažėja sergantiesiems sunkia depresijos forma). Tuo pačiu metu dargi buvo sumažintas numatytojo režimo tinklas ir padidintas kitų tinklų ryšys – tai yra ankstesnių mažesnių tyrimų atsarginės kopijos.</p>
<p>Tiesa, dozė vieniems žmonėms padidino ryšį labiau nei kitiems, tačiau žmonių, kurių ryšys tarp tinklų buvo didžiausias, simptomai labiausiai pagerėjo po šešių mėnesių. Taigi, rezultatas rodėsi daugiau mažiau palankus visiems tyrime dalyvavusiems asmenims.</p>
<p>Kita vertus, antidepresantą escitalopramą vartojančių žmonių smegenyse nepakito ryšys tarp numatytojo režimo ir kitų smegenų tinklų praėjus šešioms savaitėms nuo gydymo pradžios. Bet gali būti, kad jis sukels pokyčius irgi daug vėliau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/larm-rmah-cb8tgafow38-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Greitas psilocibino poveikio atsiradimas reiškia, kad jis gali būti idealus žmonėms, kurie nereaguoja į esamus antidepresantus</h2>
<p>Ir štai, poveikis gali pastebimai išryškėti dėl to, kad psilocibinas neva žymiai labiau koncentruojasi į smegenų receptorius, nei, tarkim, escitalopras. Šiuos receptorius savo ruožtu aktyvuoja serotoninas, ir jie yra aktyvūs visose tinklo smegenų srityse, įskaitant numatytojo režimo tinklą. Šiaip ar taip, jau žinome, jog psilocibino prisijungimo prie šių receptorių lygis sukelia psichodelinį poveikį. Vis dėlto dar reikia ištirti, kaipgi konkrečiai jų aktyvinimas lemia tinklo ryšio pokyčius.</p>
<p>Aišku, norisi kalbėti apie tradicinių antidepresantų pabaigą, bet tai, be abejo, kelia klausimą, ar depresijos gydymui reikalingas pakitęs smegenų tinklų aktyvumas. Be to, daugelis žmonių, vartojančių tradicinius antidepresantus, vis dar praneša apie simptomų pagerėjimą. Tiesą sakant, dalis tyrimų parodė, kad praėjus šešioms savaitėms nuo gydymo pradžios, abi grupės pranešė apie simptomų pagerėjimą (vienos didesnį, kitos mažesnį). Tačiau pagal kai kurias depresijos vertinimo skales psilocibinas turėjo didžiausią poveikį bendrai psichinei gerovei.</p>
<p>Detaliau kalbant, didesnei daliai pacientų, gydytų psilocibinu, pasireiškė klinikinis atsakas, palyginti su tais, kurie buvo gydomi escitalopramu (70 % palyginti su 48 %). Na, o tai, jog kai kurie pacientai vis dar nereaguoja į psilocibiną arba patiria ligos atsinaujinimą po gydymo, rodo, kaip iš esmės yra sudėtinga gydyti depresiją.</p>
<blockquote>
<p>Psichikos sveikatos specialistai palaikė abi gydymo grupes tyrimo metu ir po jo. Visgi verta pabrėžti, kad psilocibino sėkmė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jis vartojamas. O tai reiškia, jog jokiu būdu netinka jį naudoti savigydai. Pacientai taipogi privalo būti kruopščiai atrinkti psilocibino terapijai, atsižvelgiant į asmeninę jų istoriją, kad būtų išvengta psichozės ir kitų nepageidaujamų padarinių rizikos[4].</p>
</blockquote>
<p>Galų gale, nepriklausomai nuo įspėjimų, teigiama, kad minėti tyrimai vis tik yra neįtikėtinai perspektyvūs ir priartina mus prie galimų didesnių depresija sergančių pacientų gydymo galimybių. (Kadangi neigiami mąstymo procesai nėra būdingi vien tik depresijai, atėjus laikui, gydymas psilocibinu gali būti naudingas ir kitiems sutrikimams, tokiems kaip priklausomybės ar nerimas.)</p>
