<h2>Primirštos provincijos savo kultūra nenusileidžia didmiesčiams</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kultūra yra neatsiejama visuomenės dalis, tikrosios piliečių būsenos, emocijų ir moralės išraiška, atspindinti socialinį identitetą. Tai būdas kurti įvaizdį, pritraukti turistų, valdžios, žiniasklaidos ir investuotojų dėmesį. Kultūra suvokiama ne tik nacionaliniu mastu, kiekvienas regionas ar net mažas miestelis gyvena savitą, išskirtiniu elgesiu ir normomis vedamą gyvenimą – tai ir yra kultūra bei išskirtinumas.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Tačiau kultūra sklinda dalinantis ja, šviečiant visuomenę ir tampant atvirais pačioms įvairiausioms pažiūroms. Lietuvoje pastebimas didžiulė atskirtis tarp miestų ir provincijos. Didelė visuomenės dalis vis dar vadovaujasi stereotipiniais nusistatymais apie gyvenimą provincijoje ir įsivaizduoja tai kaip miestelius kupinus niūrumo, bedarbystės slegiamų nuotaikų ir kultūrinio išsilavinimo stokos.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Iš ties, tai nėra realybę atitinkantis vaizdinys. Nors provincija neabejotinai susilaukia mažiau dėmesio investicijų ar kultūrinių veiklų pasiūlos prasme, vis daugiau išsilavinusio jaunimo grįžta ir savo kūrybiškas idėjas pritaiko plėtodami bendruomenių veiklas ir edukacijas. Ne mažiau prisideda ir senieji vietos gyventojai, savo patirtimi ir istorijomis padėdami kurti tikslų bendruomenių kultūrinį atspindį.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Tikriausiai kiekvienas augęs mažame provincijos miestelyje ar atokioje kaimo vietovėje įvairiais žodžiais galėtų apibūdinti tokias vietas. Vieni nuo mažų dienų trokšta ištrūkti, pajusti didesnio miesto gyvenimo pojūčius, gyventi spartesnį, nuolatos kintantį ir iššūkius pateikiantį gyvenimą [1].</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kiti, auga susaistyti glaudžiais ryšiais su vietos bendruomene, džiaugiasi mažesnių miestų siūloma ramybe ir gamtos apsuptimi ir net išvykę, noriai skuba atgal aplankyti ne tik artimųjų, bet ir mylimų gimtinės vietovių.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nepaisant asmeninių pažiūrų ir pasirinkimų, sunku paneigti faktą, kad provincija turi savito šarmo, naujųjų technologijų, šiuolaikinio gyvenimo ypatybių taip smarkiai nepaveiktas regioninis gyvenimas gali tapti tarsi atsvara sudėtingam, daug iššūkių teikiančiam miestui.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Iš tiesų, provincija neturėtų būti pernelyg romatizuojama, arba priešingai – vaizduojama neigiamai. Mažiau pramogų galintys pasiūlyti miesteliai dažnai gali džiaugtis mažesniu žmonių kiekiu, patogesniu gyvenimu be spūsčių kelyje ar parduotuvėje, atrandamos kitoniškos pramogos, labiau įtraukiant ir integruojant visą vietinę bendruomenę – nuo mažiausiųjų iki senolių.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kita medalio pusė yra ta, kad būtent žmonių trūkumas, ypač platesnių pažiūrų, gali trukdyti kultūrinei aplinkai augti ir tobulėti. Tačiau, net keli naujovių ir kūrybinių idėjų kitur pasisėmę asmenys gali sudrebinti nusistovėjusį miestelių gyvenimą. Minimalus inovatyvumo pritaikymas tradicinėje provincijos bendruomenėje gali atnešti itin sveikintinų pokyčių.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Svarbu kardinaliai neatsisakyti tikrųjų vietovės išskirtinumo bruožų ir žavesio, pasiūlant visuomenei naujų idėjų ir pramogų, tačiau kartu pasitelkiant vietines tradicijas, papročius ir kolektyvinę istorinę praeitį.</p>
<p class="p3"><img src="77_CDN_URL/images/aleksandra-sapozhnikova-asp6hg98m1o-unsplash.jpg" alt="Saulėtas rytas kaime" /></p>
<h2>Istoriniai saitai ir praeities įvykiai padeda kuriant provincijų įvaizdį</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Lietuva pasižymi gana įdomia, permaininga istorija, todėl daugelis šalies vietovių ir regionų gali pasigirti bent keliomis lankytinomis vietomis, kurios turi glaudžių sąsajų su praeitimi. Nors Lietuvos istorija siejama tiek su LDK, tiek su Mindaugo karalyste, deja, bet negalime pasigirti puikiai išlikusiomis pilimis ar kitais viduramžių laikų architektūros objektais.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Vis dėlto, išlikę dvarai gali sudominti istorijos mylėtojus. Valstybinėmis ar privačiomis pastangomis atnaujinti ir išlaikomi dvarai gali suteikti daugybę pramogų, skatinančių kultūrinį tobulėjimą. Tiek lankydamiesi provincijos miestelyje, tiek gyvendami ten ilgą laiką – visuomet galima atrasti laiko susipažinti su vietovės išskirtinumais.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Dvaruose, taip kaip ir prieš keliolika amžių, vyksta gyvenimas: žmonės kviečiami į edukacines programas, vyksta senuosius laikus ir dabartinį regioną atspindintys renginiai, galima išmėginti vietos kulinariją ar menus. Tai neturėtų tapti pernelyg sukomercintu projektu – svarbus rėmimasis realia patirtimi. Tokios pramogos ne tik skatina išsilavinusių žmonių poreikį regione, bet ir pačios bendruomenės suaktyvėjimą ir įsitraukimą į vietinės kultūros sklaidą.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Iš užsienio ar didelių miestų grįžtantys ir kultūrinį gyvenimą atnaujinti pasišovę gyventojai neretai pasitelkia ir asmeniškai išgyventas patirtis, pamatytus dalykus ar naująsias inovacijas bei technologijas. Miesto gyvenimą patyrę žmonės linkę urbanistines pramogas perkelti ir į gimtuosius provincijos miestus ir kaimas. Ne visuomet tokie siekiai yra įvykdomi ar apskritai tinkami, vietinė kultūra gali būti sugriaunama ir iškreipiama.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Vis tik, meninių ar pramoginių vietų įkūrimas gali paskatinti bendruomenę aktyviau veikti ir reikštis kultūriniame gyvenime. Vietinės reikšmės teatrų įkūrimas gali paskatinti ne tik meninės<span class="Apple-converted-space"> </span>kultūros provincijoje atgimimą, bet ir pastumėti savo gabumus išbandyti vietos gyventojus. Kai kuriems, tai gali tapti ir sėkmingos karjeros startu.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Pasitelkus įdomias idėjas galima atgaivinti ir pamirštas regionines, gastronomines tradicijas. Regioninė Lietuvos virtuvė pasižymi įdomiais ir itin skirtingais valgiais bei mitybos papročiais, o jais įkvėptos maitinimo įstaigos gali kurti vietinį pasididžiavimo savo kultūra jausmą bei pritraukti turistus iš kitų vietovių.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Pakankamas dėmesys turėtų būti skiriamas ir pramogoms bei šventėms. Daugelis regionų ar miestelių švenčia įkūrimo gimtadienius, turi savitas šventimo tradicijas. Tokių renginių pasirinkimas ir gausa skatina vėl atsigręžti į senuosius amatus, tradicinius liaudies šokius ir dainas, bendrystės jausmą. Tokia kultūrinė atmosfera neabejotinai įkvėpia<span class="Apple-converted-space"> </span>toliau tobulėti, o pasisekimas gali pritraukti ir daugiau teigiamo dėmesio.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/chris-liverani-z1jlouadlia-unsplash.jpg" alt="Ramybė" /></p>
<h2>Dėmesys skiriamas ir mažosioms kultūros sostinėms</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nors pačios provincijų bendruomenės yra aktyviai įsitraukusios į kultūrinį tobulėjimą, šalies mastu jos sulaukia pakankamai mažai dėmesio, nepaisant to, kad pati valstybė yra užsibrėžusi mažinti regioninę atskirtį. Dar prieš daugiau nei 10 metų, 2010-ais pristatytose Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse buvo deklaruotas siekis strategiškai ir akatyviai skatinti kultūros raidą regionuose [2].</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kaip galima pastebėti, akivaizdžių pokyčių kolkas neįvyko, tačiau pačios bendruomenės tampa vis labiau įsijungusios į kaitos procesus, taip ir nesulaukiant didesnio finansavimo kultūrinei sričiai. Vis dėlto, nors ir maži, tačiau pokyčiai vyksta. Kultūrinis dėmesys krypsta ne tik į didmiesčius, tačiau ir į provincijas, nominuojant jas kultūros sostinėmis.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nors šie metai ir yra veikiami pandeminės suirutės, 2021 metais buvo nominuotos net 10 Lietuvos mažųjų kultūros sostinių: Alytaus apskrityje – Valkininkai, Kauno apskrityje – Krakės, Klaipėdos apskrityje – Barstyčiai, Marijampolės apskrityje – Klausučiai, Panevėžio apskrityje – Tiltagaliai, Šiaulių apskrityje – Juodeikiai, Tauragės apskrityje – Veliuona, Telšių apskrityje – Nevarėnai, Utenos apskrityje – Vyžuonos, Vilniaus apskrityje – Deltuva. Šios mažosios sostinės varžosi ne tik dėl kultūros vietovės titulo, bet ir skiriamų 50000 eurų[3].</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Šie regionai į savo organizacines grupes suburė pačių įvairiausių sektorių žmones, aktyviai dalyvauja ir verslo atstovai, žymūs kraštiečiai, tikimasi sulaukti ir vietos valdžios pareigūnų dėmesio bei paramos. Kol kas šioms sostinėmis sėkmingai pavyksta prisitaikyti ir prie pandemijos sukeltų iššūkių, dalį renginių perkeliant vėlesniam laikotarpiui ar į internetą. Tai gali tapti sėkminga ir sveikintina iniciatyva, kuri tęsis ir ateityje.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kultūros ministerija, valstybinė politika ir regionų valdininkai aktyviai palaiko bei skatina provincijų kultūrinį atgimimą. Bandoma atrasti darną ir balansą tarp istorijos, vietos tradicijų ir<span class="Apple-converted-space"> </span>papročių išsaugojimo bei naujų idėjų ir patirčių pritaikymo.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Galima pasidžiaugti, kad kultūrinis persversmas padeda suvienyti vietos benduomenes, sutelkti jas vieno tikslo link. Išskirtinumą galinčios pasiūlyti provincijos, tikimasi, ateityje pritrauks ir daugiau turistų bei skatins jaunų asmenų sugrįžimą į rajonus. Vis tik, aktyvesnė savivaldų parama ir dalyvavimas kultūriniuose procesuose yra ypač aktualus ir reikalingos, o šiuo metu jo vis dar trūksta.</p>
