Profesorius Antanas Čenys: būtinybė greitai „prijaukinti“ dirbtinį intelektą

Kas yra šis paslaptingasis dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas (DI) reiškia bet kokį dirbtinai sukurtą intelektą. Andreasas Kaplanas ir Michaelas Haenleinas AI apibrėžia kaip „sistemos gebėjimą teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti šias žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai ir uždaviniai, lanksčiai pritaikant išorinius duomenis“.^[1]

Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai yra atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis skirtingai priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.

DI tyrimai remiasi įvairiomis mokslo sritimis, įskaitant psichologiją, neurologiją, matematiką, logiką, komunikacijos teoriją, filosofiją ir kalbotyrą. Dažnai kuriami supaprastinti teoriniai modeliai, įkvėpti gyvų organizmų nervų sistemų ir vadinami neuroniniais tinklais. Jie naudojami sprendžiant sudėtingas problemas, tokias kaip balso ar vaizdo atpažinimas, ligų diagnostika, kurias sudėtinga išspręsti naudojant tikslius algoritmus dėl skaičiavimo resursų apribojimų.

Dirbtinio intelekto programos apima išplėstinius žiniatinklio paieškos variklius (pvz., „Google“), rekomendacijų sistemas (kurias naudoja „YouTube“, „Amazon“ ir „Netflix“), žmogaus kalbos supratimas (pvz., Siri ir Alexa), savarankiškas automobilis (pvz., „Tesla“), automatizuotas sprendimų priėmimas ir aukščiausio lygio varžybos strateginio žaidimo sistemose, tokiose kaip šachmatai ir Go.

DI atsirado kaip akademinė disciplina 1956 m. Nuo pat atsiradimo DI tyrimai apėmė įvairius metodus, įskaitant smegenų modeliavimą, dideles žinių duomenų bazes, gyvūnų elgesio imitavimą. 21-ojo amžiaus pradžioje mašininio mokymosi metodai pradėjo dominuoti šioje srityje ir pasirodė esantys labai sėkmingi sprendžiant daugelį sudėtingų problemų tiek pramonėje, tiek akademinėje bendruomenėje.

Tai - nauja ir daug žadanti sritis, į kurią turime gilintis

Plačiau apie dirbtinį intelektą ir jo galimybes 77.lt papasakojo VilniusTECH informacinių sistemų katedros profesorius, habilituotas daktaras Antanas Čenys.

- Ar dirbtinį intelektą (DI) kuriantys mokslininkai pajėgūs suprasti ir kontroliuoti šiuos procesus?

Klausimas retorinis. Niekas nieko negali kontroliuoti 100%, ypač tokioje sparčiai besivystančioje srityje kaip DI. Natūrali baimė – ar neatsitiks kas nors blogo? Yra susirūpinimas, kad žmonija gali žūti dėl DI vystymosi, tačiau tokia baimė lydi bet kokį naują mokslo proveržį. Negalime tvirtai pasakyti, kad niekada nebus nieko pavojingo. Pavyzdžiui, branduolinių ginklų kūrimo aušroje niekas nežinojo, kur tai nuves.

Situacija su DI yra analogiška, tačiau baimės yra dar didesnės, nes žmonės nesąmoningai nori būti vienintelėmis protingomis būtybėmis. Štai kodėl mes bijome ateivių ir dirbtinio intelekto. Šiandien šios baimės yra labiau pagrįstos nei prieš keletą metų, tačiau, mano nuomone, realus pavojus nėra reikšmingas.

- Ar reikia drausti, riboti DI raidą?

Draudimas yra bergždžias, nes visada kas nors su tuo dirbs. Kontroliuoti, stabdyti o ne skatinti įmanoma, bet ne uždrausti, nes pažanga negali būti sustabdyta. Priemonės, kurios atsiras iš DI, žada būti bus neįtikėtinai veiksmingos ir viską apimančios. Kodėl? Kadangi DI turi potencialą keisti beveik visas žmonių veiklos sritis. Tai kelia tam tikrą nerimą, nes keisti reikės labai stipriai ir visiems. Situacija panaši į interneto atsiradimo laikus, tačiau dabar procesas vyksta greičiau ir apima daugiau.

- Šiandien vis daugiau porų susipažįsta socialiniuose tinkluose. Ar galima teigti, kad DI jau kontroliuoja mūsų gyvenimus?

- Nesutikčiau, kad pažinčių sritis būtų iš esmės pasikeitusi dėl spartaus DI vystymosi. Visi pokyčiai vyko dar iki DI atsiradimo, išpopuliarėjus socialiniams tinklams. Anksčiau partnerių ieškodavome baruose, kelionėse, darbe, su draugų ir šeimos pagalba, dabar galima sakyti kad ieško kompiuteris rekomendacijų socialiniuose tinkluose pagalba. bet jis to proceso nekontroliuoja, nes žmogus galų gale renkasi pats. Esminis skirtumas yra tai kad anksčiau turėjome žymiai siauresnį pasirinkimo ratą, nes su mažiau žmonių susitikdavome realiame pasaulyje. Pažinčių portalai palengvino paiešką ir išplėtė pažinčių ratą, bet iš esmės jie neturi galimybės ir motyvacijos kontroliuoti pasirinkimo. Tuo labiau kad portalų savininkai suinteresuoti įtikti savo klientams, jiems naudinga kad jų siūlomi parinkimai mums patiktų: jeigu norime bendrauti su tam tikro tipo žmonėmis, to ir laukiame iš rekomendacijų. Jeigu portalai mums bruks, ko mes nenorime, jie tiesiog praras pajamas. Naujos galimybės keičia įpročius, keičia pažinčių kanalus, bet tikrai neperima mūsų sprendimų kontrolės.

- Kinija į daugelį dalykų žiūri paprasčiau ir ten valdžia plačiai naudoja informacines technologijas (IT) dirbtinio intelekto apmokymui. Kuo geras ir kuo blogas toks pasirinkimas?

- Nesutiksiu su teiginiu, kad taip elgiasi tik kinai. IT taiko visi, tuo labiau kad DI pats yra informacinė technologija. Tiesa kad Kinija plačiai ir sistemingai naudoja DI vystymui valstybinį skatinimą. Kinija yra autokratinė valstybė, todėl beveik visa jos ekonomika didesne ar mažesne dalimi priklauso nuo politikos prioritetų. Ji gali ir teikia prioritetus atskiroms ekonomikos sritims. Kinai pirmauja pasaulyje elektromobilių ir saulės elementų srityse, kas yra būtent ilgalaikės valstybės politikos pasekmė. Mes vakaruose dažnai ant jų už tai pykstame, bet gal būt turėtume būti dėkingai, nes jie už savo pinigus padeda mums statyti saulės elektrines ir kovoti su klimato kaita?

Kinija šalies viduje aktyviai skatina DI vystymą ir nepasakyčiau, kad tai yra pavojinga ar blogai. DI vystymu rūpinasi ir kitos šalys, verslas ir didžiosios bei mažosios įmonės pačios skiria tam didžiules lėšas. Kinija kažkuo smarkiai neišsiskiria. Visgi ji turi privalumą - DI reikia labai daug išsilavinusių IT srityje žmonių, o Kinija jų turi daug. Savo laiku Kinija siuntė savo studentus į užsienį mokytis, rūpinosi jais. Dabar daug studentų grįžta dirbti namo, tiesa neaišku ar jiems grįžus sudaromos išskirtinės sąlygos.

Nepaisant to, kinų dominavimu DI srityje kol kas labai nesibaiminu. Didieji kalbos modeliai, tokie kaip Chat GPT, didele dalimi yra susiję su natūralios kalbos šaltiniais. Pasaulyje didžioji dalis informacijos internete yra anglų kalba. Panašu kad kinų kalba niekada nebus vyraujanti, nors susidomėjimas ja ir auga, tuo tarpu DI apmokymas ir evoliucija bent jau šiuo metu yra pagrįstį anglų kalba.

Įdomesnis klausimas – kuriuo keliu DI pasuks. Ar išliks keli didieji žaidėjai, kurie dominuos, o aplink juos suksis žymiai mažesni pagrinde skirti konkretiems taikymams, ar bus daug skirtingų panašaus lygio modelių. Klausimas lieka atviras. Dėl savo autokratinės prigimties Kinija turėtų eiti centralizacijos keliu, bet realiai joje yra net šimtai modelių, nes ji pasirinko daugialypį kelią. Tai gerai, nes atspėti, kuris kelias yra teisingas - neįmanoma. Kitaip sakant, kinai suprato, kad negalima „visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje“.

- Kiek DI naudojimas yra aktualus Lietuvai ir kokius pavojus jis kelia?

- Lietuvos problematika nesiskiria nuo kitų šalių. Kažkokios specifikos čia neturime, išskyrus tai, kad esame maža šalis. Baimes kurias aptarėme, irgi manau galima pamiršti. Pasaulyje apie 10 proc. mokslinių darbų jau rašoma su DI pagalba.

Mano asmenine nuomone, Lietuva turi stengtis kaip galima plačiau naudoti DI, ypatingai didžiuosius kalbos modelius tokius kaip „ChatGPT“. Ir jeigu nebūti pirmiems tarp DI kūrėjų, nes tam greičiausiai neturime pakankamo tiek finansinio tiek ir žmogiškųjų išteklių potencialo, tai reikia pasistengti būti pirmaujančiais tarp jo vartotojų. Mūsų uždavinys – kaip galima greičiau turėti kaip galima daugiau žmonių, kurie geba tinkamai naudotis DI. Kaip visada laimi tie kurie pirmieji pasinaudoja atsivėrusiomis galimybėmis.

Pavyzdys – studentų nereikia gaudyti ir bausti už naudojimąsi DI, o mokyti gerai, efektyviai jį panaudoti. Jeigu studentas su DI pagalba parašo gerą, įdomų ir netrivialų darbą, jis turi gauti aukščiausią pažymį. Jei sugebėjo išrankioti DI banalybes ir klaidas, jo darbas yra įdomus, kodėl ne?

DI yra labai geras, kvalifikuotas padėjėjas, bet vartotojas žmogus turi turėti pakankamai žinių ir gebėjimų , kad atskirtų, kur DI sukurtame tekste yra klaidos, kur - banalybės. DI turi tendencijas rašyti klaidingai ir banaliai, nes internetas, kuriuo pagrindu apmokytas DI, yra pilnas klaidingos informacijos ir banalybių. DI bent jau kol kas yra ne daugiau negu ta informacija kuri yra internete. Galima sakyti DI tokia kokybiška „sekretorė“, kuri deja žino ne viską, daro klaidas, bet parašo tekstą. DI padeda pagreitinti teksto rašymo procesą. Galingas, patogus įrankis, tik reikia mokėti juo pasinaudoti bei taikyti kvalifikuotai.

Galima sakyti, jog norint sukurti tikrai gerą tekstą, reikia su DI diskutuoti, jį lavinti ir lavintis pačiam. Kai pirmą kartą kažką darai, viskas atrodo sudėtingai, bet DI tekstų generavime yra galingas padėjėjas, todėl reikia jo ne bijoti, o pasistengti kaip galima greičiau „prisijaukinti“. Lietuvai tai turėtų būti viena iš prioritetinių sričių.