JAV viceprezidentas J. D. Vance’as teigia, kad protestuotojai gąsdino jo mažametę dukrą
Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo didėjanti įtampa tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos narių ir pro-ukrainietiškų aktyvistų, protestuojančių dėl pasikeitusios JAV politikos Ukrainos klausimu. Kelis incidentus viešai atskleidė patys aukštas pareigas užimantys JAV pareigūnai, o jų žodžiai sulaukė nemažo dėmesio. Nepaisant to, kad D. Trumpo administracijos retorika bei priimami sprendimai spėjo sukelti nepasitenkinimą Ukrainos rėmėjų tarpe, kai kurie ukrainiečių ir jų palaikytojų veiksmai vertinami kaip peržengiantys bet kokias civilizuoto politinio dialogo ribas.
Kovo 8 dieną JAV viceprezidentas J. D. Vance’as pateko į nemalonų incidentą, apie kurį jis viešai paskelbė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, pasivaikščiojimo su trejų metų dukra metu grupė protestuotojų, skandavusių šūkį „Slava Ukraini“, sekė juos gatvėje, sukeldami vaikui vis didesnė nerimą bei baimę.
J. D. Vance’o teigimu, situacija buvo pakankamai įtempta, todėl jis nutarė sustoti ir pasikalbėti su protestuotojais, tikėdamasis, jog po trumpos diskusijos šie paliks juos ramybėje. JAV viceprezidentas apibūdino pokalbį kaip „daugiausia pagarbų“, tačiau griežtai sukritikavo protestuotojus dėl to, kad jie iš esmės į visą situaciją įtraukė ir jo mažametę dukrą.
Protestuotojai iškėlė kaltinimus J. D. Vance’ui, teigdami, kad JAV administracija tariamai „išdavė“ Ukrainą, nutraukusi karinę ir žvalgybinę paramą. Tačiau viceprezidentas su jais nesutiko ir pabrėžė, kad JAV siekia diplomatinio sprendimo karo klausimais. Jis kategoriškai neigė, kad sprendimai buvo nukreipti prieš Ukrainos tautą.
Stresą mažam vaikui sukėlę protestuotojai kratosi atsakomybės
Nors protesto teisė yra esminė demokratinės visuomenės dalis, kai kurie JAV politikos stebėtojai kritikuoja šį incidentą kaip peržengiantį ribas, ypač atsižvelgiant į mažamečio vaiko įtraukimą į situaciją. Liberalus politinis komentatorius Timas Milleris taip pat reagavo į situaciją, pažymėdamas, kad nepaisant politinių skirtumų, toks elgesys kelia abejonių dėl protestuotojų pasirinktų metodų.
Patys protestuotojai vėliau gynėsi tvirtindami, kad jokio persekiojimo nebuvo ir kad susitikimas su J. D. Vance’u esą buvo tik atsitiktinis. Tačiau paviešinti vaizdo įrašai aiškiai rodo, jog protestuotojai aktyviai ir garsiai skandavo politinius šūkius, tiesiogiai kreipdamiesi į JAV viceprezidentą, taip sukeldami akivaizdžiai nemalonią situaciją viešoje vietoje, kai politikas tiesiog vaikščiojo su mažamete dukra
Šis incidentas tapo platesnės diskusijos dalimi apie politinių protestų ribas JAV. Nemažai apžvalgininkų kelia klausimą, ar emocingas protestas, nukreiptas prieš politikų šeimos narius, yra priimtinas demokratinės diskusijos būdas. O pats J. D. Vance’as socialiniame tinkle „X“ visą situaciją aprašė taip:
„Šiandien, kai vaikščiojau su savo trejų metų dukra, mus sekiojo grupė „Slava Ukraini“ protestuotojų. Kol jie šūkavo, mano dukra dėl to darėsi vis neramesnė ir labiau išsigandusi.
Nusprendžiau pasikalbėti su protestuotojais, tikėdamasis, jog kelių minučių pokalbis padės įtikinti juos palikti mano mažametę ramybėje. (Beveik visi jie sutiko.)
Pokalbis didžiąja dalimi buvo pagarbus, tačiau jei tu persekioji trejų metų vaiką vykdydamas politinį protestą, esi šlykštus žmogus.“
Po šio incitendo JAV senate buvo pasiūlytos griežtesnės priemonės ukrainiečių atžvilgiu. Buvo svarstoma galimybė perduoti į JAV atvykusius ukrainiečius vyrus Ukrainos karo policijai, kad jie būtų siunčiami į frontą. Tiesa, J. D. Vance’o pasiūlymas sukėlė prieštaringų reakcijų, nes kai kurie politikai ir žmogaus teisių organizacijų atstovai kritikavo tokį žingsnį kaip esą nehumanišką ir pažeidžiantį tarptautines pabėgėlių apsaugos normas.
E. Muskas dėl kibernetinės atakos prieš socialinį tinklą „X“ kaltina ukrainiečius
Kitas incidentas, kuriame irgi skambėjo Ukrainos vardas – neseniai įvykdyta kibernetinė ataka prieš socialinį tinklą „X“, priklausantį verslininkui Elonui Muskui. Ši ataka paveikė šimtus tūkstančių vartotojų visame pasaulyje. Incidento metu buvo fiksuojami techniniai trikdžiai, dėl kurių vartotojai negalėjo prisijungti prie platformos, o bandant įkelti naujus įrašus buvo rodoma klaida „Kažkas nutiko, pabandykite perkrauti puslapį“.
Pats E. Muskas interviu metu viešai pareiškė, kad atakos metu užfiksuoti IP adresai buvo iš Ukrainos teritorijos.
„Mes tiksliai nežinome, kas įvyko, bet buvo didžiulė kibernetinė ataka, skirta nuversti „X“ sistemą, o IP adresai buvo iš Ukrainos teritorijos“, – pareiškė jis.
D. Trumpo administracijoje dirbantis E. Muskas taip pat teigė, jog pati ataka buvo vykdoma panaudojant didelius resursus, todėl įtaria, kad išpuolį galėjo organizuoti koordinuota grupė ar net valstybė:
„Mus atakuoja kiekvieną dieną, bet ši ataka buvo vykdoma pasitelkiant labai didelius resursus. Arba tai buvo didelė koordinuota grupė, arba valstybė, o gal ir abi.“
Tačiau dalis kibernetinio saugumo specialistų suskubo neigti E. Musko išsakytus kaltinimus. Jų teigimu, tokių atakų metu naudojami vadinamieji „botnetai“, kurie gali būti valdomi iš bet kurios pasaulio vietos, o IP adresai esą nėra patikimas įrodymas dėl konkrečių šalių kaltės.
Be to, atsakomybę už šią ataką viešai prisiėmė propalestinietiška grupuotė „Dark Storm“. Ekspertų teigimu, ji neturi jokių žinomų ryšių su Ukraina ar jos remiamomis aktyvistų grupėmis.
