<h2>Atsistatydino „Documenta“ meno parodos direktorė</h2>
<p>Vienos prestižiškiausių pasaulyje meno parodų direktorė buvo priversta palikti savo postą po to, kai jos vadovaujama šių metų paroda ne kartą atsidūrė antisemitinių tematikų sukūryje.</p>
<p>Kas penkerius metus Vokietijos mieste Kaselyje vykstančios meno parodos „Documenta“ direktorė Sabine Schormann šeštadienį atsistatydino. </p>
<p>Tuo pat metu parodos taryba išplatino viešą pareiškimą, kuriame išreiškė „didelį pasibaisėjimą, kad penkioliktosios „Documenta“ parodos atidaryme savaitgalį buvo galima išvysti akivaizdžiai antisemitinių motyvų"[1].</p>
<p>Iš tiesų, vienas iš parodoje eksponuojamų kūrinių susilaukė didžiulio neigiamo dėmesio.</p>
<p>Transparantas pavadinimu „Liaudies teisingumas“, kurį 2002 m. sukūrė Indonezijos aktyvistų meno kolektyvas „Taring Padi“ susilaukė kritikos dėl to, kad jame pavaizduotos žydų karikatūros.</p>
<h2>Skandalai šių metų parodą supa nuo pat jos atidarymo</h2>
<p>Kas penkerius metus nedidelį Vokietijos miestą Kaselį sudrebina tikra meno fiesta. Visų menui neabejingų dėmesį tuomet prikausto paroda „Documenta“.</p>
<p>Šiais metais čia dalyvauja daugiau kaip 1 500 dalyvių, o pirmą kartą nuo jos pradžios 1955 m. ją kuravo Indonezijos kolektyvas „Ruangrupa“.</p>
<p>Tačiau šiais metais čia galima išvysti ne tik intriguojančių meno kūrinių, tačiau ir skandalingų bei žeidžiančių vaizdinių. Dėl to šeštadienį parodos tarybai pareiškus susirūpinimą dėl antisemitinio turinio, pasiektas susitarimas nutraukti parodos direktorės S. Schormann sutartį. </p>
<blockquote>
<p>Ji savo pareigas apleido praėjus vos 28 dienoms iš 100: būtent tiek trunka visas „Documenta“ parodos laikotarpis[2].</p>
</blockquote>
<p>Nors su parodos direktore atsisveikinta tik dabar, vos startavus šių metų „Documenta“ parodai tapo aišku, kad skandalų išvengti nepavyks.</p>
<p>Praėjus dviem dienoms po parodos atidarymo visuomenei, vienas iš Indonezijos meno grupės „Taring Padi“ eksponuojamų darbų buvo plačiai kritikuojamas dėl įžeidžiančių vaizdinių. </p>
<p>Darbe buvo galima pamatyti žydus, vaizduojamus kiaulės pavidalu arba asmenis, dėvinčius šalmą su užrašu „Mossad". Tame pačiame darbe pavaizduotas vyras, dėvintis juodą kepurę su SS ženklu.</p>
<p>Žydų lyderiams ir Izraelio ambasadai Vokietijoje išreiškus pasibaisėjimą tokiais meno kūriniais, darbas buvo patrauktas iš viešumos.</p>
<p>Šių metų renginys kritikuojamas ir dėl to, kad jame dalyvauja Izraelio okupaciją griežtai kritikuojanti palestiniečių menininkų grupė „The Question of Funding“. Ši grupė siejama su BDS judėjimu, boikotuojančiu Izraelį[3].</p>
<p>Vokietijos parlamentas 2019 m. BDS paskelbė antisemitiniu judėjimu ir uždraudė jam gauti federalines lėšas. O maždaug pusę „Documenta“ biudžeto, kurį sudaro 42 mln. eurų, sudaro būtent valstybinės lėšos.</p>
<h2>Reikalaujama išsamaus tyrimo</h2>
<p>Vokietijos kultūros ministrė Claudia Roth teigiamai vertina „Documenta“ parodos direktorės S. Schormann pasitraukimą ir reikalauja ištirti, kaip antisemitiniai darbai apskritai buvo priimti į prestižinę parodą.</p>
<blockquote>
<p>„Turi būti padarytos būtinos išvados", – teigia kultūros ministrė C. Roth[4].</p>
</blockquote>
<p>„Documenta“ stebėtojų taryba žada atlikti išsamų tyrimą ir pripažįsta, kad „deja, bet buvo prarasta daug pasitikėjimo". Parodos taryba taip pat žada užkirsti kelią kitiems antisemitiniams incidentams ateityje.</p>
<p>Tačiau Amerikos žydų komiteto Berlyne direktorius Remko Leemhuis kaltina „Documenta“ vadovus ir teigia, kad jie jau anksčiau galėjo užkirsti kelią tokioms problemoms. Jis teigia, kad taryba ir dabar vis dar nesupranta tikrojo skandalo masto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yi-liu-iwqqip1vu7w-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Documenta“ yra vienas prestižiškiausių meno renginių</h2>
<p>Šiemet „Documenta“ parodą kuruoja Indonezijos meno kolektyvas „Ruangrupa“. Meniniuose renginiuose dalyvauja aibė menininkų iš įvairiausių pasaulio kampelių, stebinančių išskirtiniu meno suvokimu.</p>
<p>Viena grupė sukūrė lankytojams pritaikytą naktinį klubą, kita – sauną. Daugelyje parodos vietų lankytojai gali ne tik žiūrėti meną, bet dalyvauti jame. Taip pat, siūloma aibė kitų renginių, diskusijų ir pokalbių socialiniais ir politiniais klausimais.</p>
<p>Paroda Kaselio mieste vyksta šimtą dienų, 32-ose parodų salėse.</p>
<p>Kadaise čia yra pasirodę ir tokie menininkai kaip Pablo Pikasas ar Henri Matisse'as, tačiau anksčiau Kaselis buvo siejamas su itin tamsiais Vokietijos istorijos laikotarpiais.</p>
<p>Antrojo pasaulinio karo metais Kaselyje buvo įsikūrusi Vokietijos IX vermachto vadavietė, o vietos Dachau koncentracijos stovyklos dalinys, pasitelkęs priverstinę darbo jėgą, gamino kare naudojamus tankus.</p>
<p>Per Antrąjį pasaulinį karą bombarduojant Kaselį buvo sugriauta 90 % miesto centro, žuvo apie 10 000 žmonių, o 150 000 liko be namų. Dauguma aukų buvo civiliai gyventojai arba sužeisti kariai, besigydantys vietos ligoninėse[5].</p>
<blockquote>
<p>Karui pasibaigus, Vokietija ilgą laiką siekė atsikratyti savo tamsių praeities šešėlių, nacistinių pėdsakų bei siekė sugrįžti į kultūros ir meno pasaulį. Dėl to 1955 m. dailininkas, mokytojas ir kuratorius Arnoldas Bode įkūrė „Documenta“ parodą.</p>
</blockquote>
<p>Šiandien „Documenta" yra laikoma vienu iš svarbiausių meno pasaulio renginių, su kuriuo varžosi tik Venecijos bienalė[6].</p>
