<div id="chat-messages-826041900229722203" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-826041900229722203">
<h2 role="document">Imunitetas formuojamas organizmui identifikuojant antigenus</h2>
<p role="document">Laikams besikeičiant, keičiasi ir švaros bei higienos suvokimas. Ypatingai dabartinės pandemijos metu žmonės skatinami dažniau dezinfekuoti rankas, paviršius. Tačiau esminis klausimas – ar mūsų dažnai naudojamos dezinfekcinės priemonės, per dažnas rankų plovimas, mažų vaikų saugojimas nuo artimesnio kontakto su naminiais augintiniais ir jų akylas sekimas būnant gamtoje, kad šie netyčia palietę žolę neįkištų rankų į burną, nėra perdėti ir ar tikrai tai formuoja mūsų imuniteto atsparumą ligoms?</p>
<p role="document">Žmogaus imunitetas veikia gana paprastu principu. Jo tikslas – išvalyti organizmą nuo į jį patenkančių antigenų, kurie sukelia organizmo reakcijas ir stimuliuoja antikūnių gaminimą. Imuninė sistema, atpažinusi bakterijas, aktyvuojasi ir pašalina pakitusias ląsteles, neutralizuoja virusus.</p>
<p role="document">Tačiau kas nutinka, kai imunitetas nusilpsta? Nusilpus imunitetui, organizmas nebegeba identifikuoti antigenų ir pradeda pulti savo organizmo ląsteles.[1] Nusilpusiam imunitetui būdingos tokios ligos kaip grybelinės odos infekcijos, pūslės uždegimai, kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto infekcijos.[2]</p>
</div>
<div id="chat-messages-826041950289133628" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-826041950289133628">
<div role="document">
<p>Šiandien labai populiaru tarp jaunųjų tėvelių ypatingai saugoti savo atžalas nuo visų ligų. Dažnai tėveliai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti peršalimo ligų, neveda vaiko į darželį, kad tik šis neužsikrėstų, draudžia liesti įvairius objektus gamtoje. Tačiau ar tai – pasiteisinantis metodas? Šiuo atveju, galima net teigti, kad dažnai įvyksta visiškai priešingas efektas – nepratinamas prie aplinkos nuo mažų dienų, vaikas, pradėdamas lankyti mokyklą, staiga ima sirgti visomis, rodos, įmanomomis ligomis.</p>
<p>Gydytojai pripažįsta, jog yra tokių <em>vaikiškų</em> ligų, kuriomis dažnu atveju persergama vaikystėje, pavyzdžiui: vėjaraupiais, raudonuke. Persirgus susiformuoja imunitetas visam gyvenimui, tad sirgimas antrą kartą šiomis ligomis – labiau išimtis nei taisyklė.</p>
<p>Gydytojai rekomenduoja ne tik reguliariai išeiti į lauką (net ir žiemos metu), bet ir praktikuoti vaikščiojimą basomis – taip grūdinamas vaiko organizmas ir gerinama nervinė sistema.[3]</p>
<h2>Perdėta higiena naikiname barjerinę apsaugą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/disinfection.jpg" alt="Disinfection" /></p>
</div>
</div>
<div id="chat-messages-826042004999503882" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-826042004999503882">
<div role="document">
<p>Barjerinė apsauga – tai žmogaus organizme esančios klampiosios gleivės, kurios įsibrovusius mikrobus <em>įklampina</em> bei kitos organizmo <em>atmetamosios</em> funkcijos – čiaudulys, kosulys, vėmimas ir kt. Bakterijos mūsų organizmus pasiekia daug lengviau per žaizdeles, odos įtrūkimus.[4] Tad dezinfekuojančiose priemonėse esantis etilo alkoholis gali paskatinti odos trūkinėjimą, žaizdelių atsiradimą, o galiausiai gali netgi atsirasti infekcija.</p>
<p>Nepersistengti su rankų dezinfekcinių priemonių vartojimu pataria ir prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė:</p>
<blockquote>
<p>Dezinfekcines priemones tokias kaip valomieji geliai, dezinfekciniai skysčiai, servetėlės ir pan. vertėtų naudoti tik tuomet, kai po tiesioginio kontakto buvimo nėra galimybės nusiplauti rankų.[5]</p>
</blockquote>
<p>Taigi, perdėti su higienos priemonėmis nereikėtų – grįžus iš lauko plautis rankas būtina, tačiau būnant namuose rankų plovimas neturi tapti manija. Specialistai teigia, kad pilnai užtenka teisingai rankas nuplauti muilu. Rankas iš abiejų pusių reikia plauti po 10-25s sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais. Svarbu jas plauti ne tik vandeniu, bet ir muilu, kadangi vanduo nėra pajėgus nuplauti visų ant rankų esančių nešvarumų.</p>
<p>Tas pats ir su naminiais gyvūnais – tinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai neturi būti priešu vaikams – vaikų raidai yra būtinas susipažinimas su aplinka, tad jei kelis kartus namuose laikomas šuo lyžtels vaiko veidą, tikrai nieko neturėtų atsitikti.</p>
</div>
</div>
<div id="chat-messages-826042059978571786" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-826042059978571786">
<div role="document">
<h2>Svarbu suprasti mikrobų paskirtį – gerosios bakterijos apsaugo mus nuo ligų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bacteria.jpg" alt="Bacteria" /></p>
<p>Visgi, nederėtų pamiršti, kad bakterijos nėra mūsų organizmo priešas. Jos gali būti skirstomos į gerąsias ir blogąsias. Gerosios bakterijos saugo mūsų organizmą nuo nepageidaujamo išorės poveikio, kitaip sakant, nuo blogųjų bakterijų, tad naikinant jas perdėta higiena, išnaikiname ir gerąsias.[6]</p>
<p>Tad žinant šį faktą, galbūt nereikėtų pulti nuolat dezinfekuoti namų ir paniškai plauti rankų. Mūsų organizmai veikia taip, kad kuo puikiausiai patys išfiltruoja geras bakterijas nuo blogųjų. </p>
<h2>Vaikams alergijos pasireiškia dažniau, jei šeima indus plauna indaplovėje</h2>
<p><span data-contrast="auto">Švedijoje atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 1 029 7-8 metų amžiaus vaikai, nustatyta, jog šeimose, kuriose propaguojamas indų plovimas rankomis yra mažesnė alergijų, egzemos, astmos tikimybė nei tiems, kurių šeimos plauna indus indaplovėse. </span></p>
<p><span data-contrast="auto">Tyrimo metu iškelta hipotezė, kad išsivysčiusių šalių gyventojai gyvena ir auga pernelyg </span><em><span data-contrast="auto">švariai </span></em><span data-contrast="auto">dėl visuomenėje paplitusių tendencijų, tokių kaip rankas dezinfekuojančių priemonių naudojimas, perteklinis skalbiklių ir ploviklių naudojimas ir per mažas laiko praleidimas šalia gyvūnų, gamtoje, kas padeda susiformuoti atsparesnei imuninei sistemai.[7]</span><span data-ccp-props="{"201341983":0,"335559739":160,"335559740":259}"> </span></p>
<p><span data-contrast="auto">Dėl perdėto rūpinimosi vaikų švara, jų organizmai dažnu atveju negeba identifikuoti skirtingų bakterijų ir mikroorganizmų, todėl imuninė sistema negeba atpažinti draugiškų bakterijų nuo priešiškų. Prof. Hesselmaro teigimu, dėl šios priežasties gali pasireikšti imuninės sistemos veiklos sutrikimai ir jautresnė reakcija, todėl organizmui gali būti sukeliamas šokas ir gali atsirasti egzemos, alerginės reakcijos ar net tokie kvėpavimo takų sutrikimai kaip astma.[8]</span><span data-ccp-props="{"201341983":0,"335559739":160,"335559740":259}"> </span></p>
<p><span data-ccp-props="{"201341983":0,"335559739":160,"335559740":259}">Taipogi nustatyta, jog alergijos rizika dar labiau sumažėjo tiems vaikams, kurių šeimos maistą gauna tiesiogiai iš ūkių, lyginant su tais, kurie vartoja fermentuotus maisto produktus.[9]</span></p>
<p><span data-contrast="auto">Reiktų atminti, kad tiek švaros, tiek higienos aspektais, svarbiausia yra saikas. Juk metų metais gyvenę mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, neturėjo tokių higienos priemonių gausos ir galimybių kaip turime dabar, tačiau dauguma turi puikiai išsivysčiusias imunines sistemas ir gali pasigirti mažesniu ligų kiekiu lyginant su šiuolaikiniu žmogumi.</span><span data-ccp-props="{"201341983":0,"335559739":160,"335559740":259}"> </span></p>
</div>
</div>
