Orientuojamasi į profesionalų meną
Anykščiuose 2010 metais, Sakralinio meno centro patalpose, buvo įkurtas pirmas Lietuvoje Angelų muziejus. Šios idėjos sumanytoja užsienio lietuvė Beatričė Klezaitė-Vasaris muziejui padovanojo savo sukauptą pirmąją 109 angelų kolekciją. Dovanodama angelus muziejui moteris Anykščius pavadino angelų miestu ir kalbino įvairius dailininkus bent po vieną angelą padovanoti šiam muziejui. Šiandieną muziejuje prieglobstį radę ne tik Lietuvos autorių darbai, bet ir angelai, suskridę čia iš daugelio pasaulio šalių. Muziejuje tvyro ypatinga aura, čia prieglobstį yra radęs ir puolęs, ir lankytojų svajones pildantis angelas.
Klebonijai priklausančiame pastate iki muziejaus įkūrimo veikė įvairios įstaigos, kol kartą čia suskrido angelai ir pasiliko niekur nebeketindami išskristi.
Iš pradžių Angelų muziejuje buvo planuojama eksponuoti tik senąsias lietuvių liaudies skulptūras, drožinius, bet vėliau nemažai savo darbų padovanojo įvairių sričių menininkai. Tačiau svarbiausiu muziejaus akcentu vis tik išliko lietuvių liaudies menas.
Nuo pat muziejaus įsikūrimo jo darbuotojai nuolat ieško būdų, kaip papildyti eksponatų kolekciją, skelbiamos akcijos „Dovanok muziejui angelą“, todėl atsiranda vis daugiau kūrėjų, kurie nori padovanoti savo kūrinius.
Nuo 2011 metų Anykščiuose organizuojami profesionalių menininkų angelų kūrėjų plenerai, įvairios kūrybinės dirbtuvės ar laboratorijos, o jų metu sukurti darbai lieka muziejui.
Buvo kreipiamasi ir į Lietuvoje veikiančias užsienio šalių ambasadas, kad jų atstovai patarpininkautų ir muziejuje atsirastų po angelą iš svečių šalių. Taigi Angelų muziejaus kolekcijas papildo ir įvairių užsienio šalių autorių darbai.
Tolimiausias kraštas, iš kurio į Anykščius yra atskridęs angelas, yra už Atlanto.
Angelų muziejų buvo pamilęs ir kunigas Justas Jasėnas, Anykščiuose kunigavęs 13 mėnesių, muziejui jis taip pat padovanojo ne vieną dešimtį angelų.
Angelus dovanojo ir čia kunigavęs Stanislovas Krumpliauskas bei dabar klebonaujantis Petras Baniulis ir kt.
Kiek per tiek metų angelų suskrido į Anykščiuose įsikūrusį muziejų, jau nė čia dirbantieji nesuskaičiuoja, bet apytikslis eksponatų skaičius gali būti apie 500.
Muziejaus patalpos nėra didelės, todėl dalis eksponatų saugomi fonduose. Tuo tarpu dalis meno kūrinių kolekcijų dažnai keliauja ne tik po įvairias Lietuvos galerijas, bet eksponuojamos ir Estijoje, Latvijoje.
Iš muziejaus lankytojai išeina pasikeitę
Anot muziejuje dirbančių darbuotojų, į Angelų muziejų per metus užsuka virš 10 000 lankytojų. Sulaukiama svečių ir iš užsienio, daugiausiai iš kaimyninės Latvijos. Anykščiuose sklinda kalbos, kad žmonės pabuvoję Angelų muziejuje, iš jo išeina kiek pasikeitę, labiau atsipalaidavę, pakylėtos būsenos, o kai kurie net ištikti palaimos.
Po Angelų muziejaus stogu sau vietą yra radęs ir puolęs angelas, tokiu vadinamas tik dėl neišvaizdžios prigimties. Čia gyvena ir ypatingas angelas – gebantis išpildyti apsilankiusiųjų svajones. Dauguma lankytojų labiausiai nori pamatyti šį stebukladarį, įėję į muziejų klausia, kurgi jis yra.
Savo norus atvykusieji gali užrašyti ant tam skirto popierėlio ir įmesti jį norų angelui į ausį. O kad noras būtų išgirstas, būtina paskambinti šalia stovinčio angelo laikomu varpeliu.
Muziejaus darbuotojos pataria svajoti ir svajones patikėti angelui atsakingai, mat jos pildosi. Neretai į muziejų sugrįžta tie patys žmonės ir ne po kartą, taigi galima manyti, kad angelas jų norus vis tik būna išpildęs.
Angelai pagaminti iš įvairių medžiagų, jų istorijos – įvairios
Muziejuje eksponuojami angelai pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų: mediniai iš raudonmedžio, alyvmedžio, ąžuolo, liepos.
Vienas iš čia esančių angelų, vietinio autoriaus Roberto Matiuko, išdrožtas iš Anykščių bažnyčios bokšto sijos. Kiti angelai pagaminti netgi iš marlės, modelino, vatos, siūlų, įvairių medžiagų mišinio ir pan.
Aukščiausias muziejaus eksponatas, sukurtas Jono Budziniausko, apie 2 metrų aukščio angelas.
Atvykę į muziejų lankytojai neretai susidomi konkrečių autorių darbais, kreipiasi su asmeniniais užsakymais. Deja, muziejuje įsigyti galima tik suvenyrų, eksponatai čia nei liečiami, nei parduodami.
Pasisveikinti ir atsisveikinti ištiesus ranką galima tik su vienu iš pirmųjų čia apsigyvenusių ir jau gyvenimo mačiusiu angelu, pasitinkančiu atėjusius prie įėjimo.
Kaip sako muziejaus atstovai, svarbiausia yra sulaukti lankytojų grąžos – noro čia atėjus užsibūti, o išėjus – dar ne kartą sugrįžti į šią ypatingą angelų stotį.
