Prancūzijos premjeru gali būti paskirtas F. Bayrou

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
F. Bayrou
Prancūzijos premjeru gali būti paskirtas F. Bayrou. Stop kadras

Prancūzija turi galimą kandidatą į premjero postą

Žlugus Prancūzijos vyriausybei, prezidentas Emmanuelis Macronas nori kuo greičiau išrinkti naują ministrą pirmininką.

Remiantis prancūzų spauda, prezidentas šiandien jau susitiko su Francois‘u Bayrou, kuris anksčiau jau yra vadovavęs kelioms ministerijoms ir dabar galėtų perimti premjero postą.

Šiuo metu F. Bayrou laikomas vienu realiausiu per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuversto premjero Michelio Barnier‘o įpėdiniu. Jis yra artimas E. Macrono bendražygis, buvęs ministras ir „Brexit“ derybininkas.

Manoma, kad sprendimas dėl premjero gali būti priimtas artimiausiomis valandomis, o ketvirtadienio vakarą E. Macronas ketina kreiptis į prancūzus.

E. Macronas
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. ELTA nuotrauka

F. Bayrou yra vienas Prancūzijos politikos veteranų

F. Bayrou yra žymus Prancūzijos politikos veikėjas. 73-ejų metų centristų veteranas vadovauja „MoDem“ partijai, kuri yra pagrindinė E. Macrono sąjungininkė parlamente. Šiuo metu F. Bayrou yra atsakingas už vyriausybės planavimą[1].

2002, 2007 ir 2012 m. jis buvo kandidatu prezidento rinkimuose, vadovauja Demokratiniam judėjimui „MoDem“ nuo pat jo įkūrimo 2007 m. Jis yra ėjęs ėjo Prancūzijos nacionalinio švietimo, o vėliau ir teisingumo ministro pareigas. 2014 m. jis buvo pietvakarių Prancūzijoje esančio Pau miesto meru.

F. Bayrou yra žinomas kaip centristas, siekiantis sumažinti atotrūkį tarp kairiųjų ir dešiniųjų Prancūzijos politikoje. Jis nuosekliai pabrėžia proeuropietiškas vertybes, yra tvirtas Europos Sąjungos (ES) šalininkas.

Jis taip pat pasisako už politiką, kurioje ekonominės reformos derinamos su socialiniu teisingumu.
Anksčiau šiais metais Paryžiaus baudžiamasis teismas išteisino F. Bayrou dėl įtariamo dalyvavimo sukčiavimo schemoje, pagal kurią buvo ES lėšos[2].

Be F. Bayrou, kadenciją baigiantis gynybos ministras Sebastienas Lecornu taip pat minimas kaip galimas kandidatas į Prancūzijos ministro pirmininko postą[3]. Tarptautinei žiniasklaidai E. Macrono aplinkos šaltiniai teigė, kad prezidentas siekia greitai paskirti naują premjerą, o vienas iš jų teigė, kad jis nori tai padaryti iki šeštadienį vyksiančios Notre-Dame katedros, atnaujintos po gaisro, atidarymo ceremonijos.

E. Macrono sąjungininkai iš jo paties stovyklos taip pat ragina jį imtis skubių veiksmų. Po birželio pabaigoje ir liepos pradžioje įvykusių pirmalaikių rinkimų E. Macronui prireikė beveik dviejų mėnesių, kad paskirtų M. Barnier, kuris dabar atsistatydino.

M. Barnier‘as
Prancūzijos premjeras M. Barnier‘as įteikė atsistatydinimo pareiškimą. ELTA nuotrauka

Prancūzija susidūrė su dar viena politine krize

Šią savaitę Prancūziją supurtė jau antra politinė krizė šiais metais. Opozicija inicijavo nepasitikėjimą centro dešiniąją vyriausybe, kai parlamente kilo ginčas dėl biudžeto taupymo priemonių. Įtampa kilo, kai Prancūzijos ministras pirmininkas M. Barnier pasinaudojo prieštaringa Prancūzijos Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, kad priverstų be balsavimo priimti kitų metų socialinės apsaugos biudžeto planą.

Atsakydamos į tai, opozicinės kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijos pagrasino jo vyriausybei surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo. Prancūzijos įstatymų leidėjai trečiadienį nubalsavo nušalinti tris mėnesius šiame poste išbuvusio ministro pirmininko M. Barnierio vyriausybę. Už M. Barnier‘o nušalinimą balsavo 331 parlamentaras iš 574. Vyriausybei nuversti reikėjo 289 balsų. 

Prancūzijos ministras pirmininkas įteikė atsistatydino pareiškimą, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas paprašė M. Barnier‘o kartu su savo vyriausybe laikinai tęsti darbą.

Tai yra jau antroji didelė politinė krizė, su kuria Prancūzija susidūrė per pastaruosius šešis mėnesius. Birželio mėnesį Prancūzijos prezidentas E. Macronas sušaukė pirmalaikius rinkimus. Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti po EP rinkimų, kai juose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas aplenkė prezidento centristų aljansą ir gavo daugiau nei dvigubai daugiau balsų: 32 proc. prieš 14 proc.

O politinis neužtikrintumas įsivyravo ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje. Lapkričio pradžioje vienoje iš artimiausių ir svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių – Vokietijoje – taip pat kilo tikras politinis chaosas, kai žlugo valdančioji koalicija.