EP rinkimų rezultatai išjudino Prancūzijos valdžią
Sekmadienį per Europos Parlamento (EP) rinkimus Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN) aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansą ir gavo daugiau nei dvigubai daugiau balsų. RN gavo 32 proc. rinkėjų balsų, o centristų aljansas virš 14 proc.
Toks rezultatas – smūgis E. Macronui, kuris net du kartus per prezidento rinkimus sugebėjo įveikti RN lyderę Marine Le Pen, tačiau EP rinkimuose pademonstravo prastesnius nei tikėtasi rezultatus.
Rezultatai laikomi iškalbingu signalu prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Juose E. Macronas jau nebegalės varžytis, tad M. Le Pen viliasi, jog pasieks užtikrintą pergalę.
Tačiau iki prezidento rinkimų dar daug laiko, o prieš juos Prancūzijoje įvyks ir pirmalaikiai parlamento rinkimai. Apie tai paskelbė pats E. Macronas, pranešęs, kad paleidžia šalies parlamentą.
Pirmasis Nacionalinės Asamblėjos, parlamento žemųjų rūmų, rinkimų ratas vyks birželio 30 d., o antrasis – liepos 7 d[1].
Kandidatai varžysis dėl 577 vietų Prancūzijos Nacionalinėje asamblėjoje. Kiekvienoje apygardoje pirmajame ture gali dalyvauti bet koks kandidatų skaičius, tačiau yra nustatyti tam tikri slenksčiai, kuriuos peržengus, galima patekti į antrąjį turą.
Paprastai į antrąjį turą patenka daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o išrenkamas yra tas, kuris per antrąjį turą gauna daugiausia balsų. Jei kandidatas pirmajame ture gauna absoliučią daugumą ir daugiau nei 25 proc. balsų, jis išrenkamas be antrojo turo.
E. Macronas susirūpino visos Europos ateitimi, M. Le Pen skelbia, jog yra pasirengusi eiti į valdžią
E. Macronas teigia, kad EP rinkimų baigtis „nėra geras rezultatas partijoms, kurios gina Europą“. Jis taip pat sakė, kad kraštutiniai dešinieji atstovauja Prancūzijos „skurdinimui“ ir „žeminimui“.
„Kraštutinių dešiniųjų partijos (…) progresuoja visur žemyne. Su tokia padėtimi negaliu taikstytis. Taigi šiai dienai pasibaigus negaliu elgtis taip, lyg nieko nebūtų nutikę“, – po EP rinkimų rezultatų paskelbimo sakė E. Macronas.
Prancūzijos vadovas paskelbė, kad leis tautai pasirinkti iš naujo, todėl paleidžia šalies Nacionalinę Asamblėją.
„Tai rimtas ir sunkus sprendimas, bet tai pasitikėjimo veiksmas. Pasitikėjimo jumis, brangūs tautiečiai, ir prancūzų gebėjimu pasirinkti geriausiai sau ir ateities kartoms“, – sakė E. Macronas.
Savo ruožtu RN teigia, jog yra „pasirengę ateiti į valdžią“.
„Esame pasirengę ateiti į valdžią, jei prancūzai mumis pasitikės“, – pareiškė M. Le Pen.
Manoma, kad RN sąrašui vadovaujantis 28 metų Jordano Bardella gali tapti naujuoju Prancūzijos premjeru. Apie tai prakalbo kraštutinių dešiniųjų vicepirmininkas Sebastienas Chenu. Jis teigė, kad J. Bardella būtų realiausias pretendentas į ministro pirmininko postą, jei ši partija per pirmalaikius rinkimus laimėtų daugumą.
Prancūzijos parlamentas yra paleidžiamas pirmą kartą nuo 1997 m., kai tuometinis dešiniojo sparno prezidentas Jacques’as Chiracas sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus. Tuomet per juos daugumą laimėjo kairieji. Jeigu E. Macrono partija pralaimėtų rinkimus, naujasis premjeras būtų atsakingas už kabineto ministrų atranką, todėl susidarytų vadinamoji kohabitacija.
E. Macronas žaidža va bank: pralaimėjimas būtų milžiniškas smūgis
M. Le Pen dar savo 2022 m. prezidento rinkimų kampanijos metu pasisakė už tai, kad pirmenybė būtų teikiama socialinio būsto prieinamumui Prancūzijos piliečiams, prieglobsčio prašymų nagrinėjimui už Prancūzijos ribų ir paveldėjimo mokesčio panaikinimui viduriniosios klasės ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Savo ruožtu E. Macronas yra tvirtai pro-europietiškas ir vakarietiškas, tad politikų pažiūros kertasi tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais[2].
Su tarptautine žiniasklaida bendravęs vienas iš Prancūzijos lyderio patarėjų teigė, kad E. Macrono stovykla į parlamento rinkimus eina „laimėti“, ir pridūrė, jog prezidentui yra būdinga rizikuoti.
O rizikos konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas Mujtaba Rahmanas mano, kad ši rizika pasiteisins.
„Tai beveik neabejotinai pristabdys M. Le Pen“, – sako jis.
Pasak Pasaulinės politikos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Jacques’o Reland’o, E. Macrono sprendimas siekti pirmalaikių rinkimų yra jo raginimas Prancūzijos piliečiams pasirinkti.
Ne pelno siekiančios organizacijos „Demokratijų aljanso fondas“ (angl. Alliance of Democracies Foundation) Berlyne direktorius Olafas Bohnke pateikia kitokią nuomonę.
„Manau, kad jis stato už tai, kad M. Le Pen partija laimės šiuos rinkimus, o tada kas nors iš jos partijos turi tapti premjeru jam vadovaujant iki 2027 m. Tam tikra prasme jis tikisi, kad jie nusibos … ir bus mažiau palankūs rinkėjams“, – teigia O. Bohnke.
Mike’as O’Sullivanas, privataus kapitalo investicijų bendrovės „Moonfare“ vyriausiasis ekonomistas pabrėžė, kad dėl politinės ateities šiuo metu Prancūzijoje yra daug neužtikrintumo.
„Yra labai daug neužtikrintų dalių, ir neaišku, kaip atrodys vyriausybė. Net jei jiems nelabai gerai seksis, prezidentas vis tiek turės sudaryti įvairialypę centro koaliciją, ir neaišku, kokios pagrindinės politikos kryptys suvienytų šias partijas vyriausybėje“, – sakė jis[3].
O Prancūzijos prezidento sprendimas skelbti pirmalaikius rinkimus jau spėjo paveikti Europos finansų rinkas.
Pirmadienio vėlyvą popietę euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 0,6 % ir nusileido iki žemiausio lygio per mėnesį. Didžiosios Britanijos svaro sterlingų atžvilgiu euras taip pat nukrito 0,6 %.
Ekspertų teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kaip naujasis parlamentas paveiks Prancūzijos gebėjimą sumažinti didžiulę valstybės skolos naštą, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė 110,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
