Prancūzijoje – jau antra politinė krizė šiais metais
Prancūzijos opozicija inicijuoja nepasitikėjimą centro dešiniąją vyriausybe. Kilus ginčui dėl biudžeto taupymo priemonių, Kairysis aljansas Nacionalinėje Asamblėjoje pateikė prašymą surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo premjero kabinetu.
Tai rimtas pavojaus signalas premjero vyriausybei, kuri Nacionalinėje Asamblėjoje neturi absoliučios daugumos: pradžioje ją toleravo dešinieji nacionalistai, tačiau šie dabar jau grasina atšaukti savo pasitikėjimą.
Jei dešinieji ir kairei priklausanti socialistų, kairiųjų ir žaliųjų stovykla per balsavimą iš tiesų eis išvien, vyriausybė gali kristi. Tada prasidėtų sudėtingas naujos vyriausybės formavimas.
Nauji parlamento rinkimai Prancūzijoje vėl galimi tik kitą vasarą, o dabartinis premjeras prie šios vyriausybės vairo stojo tik vos prieš tris mėnesius.
Be to, tai jau antroji politinė krizė Prancūzijoje šiais metais. Pirmoji įvyko anksti vasarą, kai po Europos Parlamento (EP) rinkimų prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė išankstinius rinkimus.
O politinės suirutės fiksuojamos ir kitose Europos šalyse. Vos prieš mėnesį didžiausioje Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje Vokietijoje taip pat iširo valdančioji koalicija.
Prancūzijos premjero laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo
Prancūzijos ministras pirmininkas Michelis Barnier pasinaudojo prieštaringa Prancūzijos Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, kad priverstų be balsavimo priimti kitų metų socialinės apsaugos biudžeto planą. Atsakydamos į tai, opozicinės kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijos grasina jo vyriausybei surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo[1].
Šiuo straipsniu buvo pasinaudota ir anksčiau, o paskutinį kartą – 2023 m., siekiant priimti labai nepopuliarias E. Macrono reformas, kuriomis buvo padidintas pensinis amžius[2].
Tiek kairioji koalicija NFP, tiek kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis susivienijimas paskelbė, kad pateiks atskirus pasiūlymus dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Skelbiama, kad balsavimas dėl nepasitikėjimo gali įvykti jau trečiadienį. Arba pasiūlymas bus priimtas balsų dauguma, taip baigiant M. Barnier vyriausybės darbą, arba jis bus atmestas, o socialinės apsaugos įstatymo projektas bus priimtas ir grąžintas Senatui.
„Prancūzams jau atsibodo, kad su jais blogai elgiamasi (…) Negalime palikti situacijos tokios, kokia ji yra“, – sakė Marine Le Pen.
Vyriausybei nuversti reikia 289 balsų. Parlamente, padalytame tarp trijų maždaug vienodų blokų, kairieji ir kraštutiniai dešinieji kartu turi daugiau nei pakankamai balsų, kad nuverstų M. Barnier valdžią. Jei ši vyriausybė iš tiesų žlugs, tai bus pirmas sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo nuo 1962 m., kai prezidentu buvo Šarlis de Golis.
Politinė suirutė yra pavojaus signalas Prancūzijai
Birželį jau sušaukęs pirmalaikius parlamento rinkimus, prezidentas E. Macronas teisiškai negali vėl paleisti Nacionalinės asamblėjos iki 2025 m. birželio, tad ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis – neaišku.
Kardifo universiteto politikos dėstytoja Marta Lorimer sakė, kad M. Barnier vyriausybės žlugimas, kartu su visais jos pasiūlymais dėl biudžeto, pastūmės šalį į pavojingą teritoriją.
„Ant kortos pastatytas Prancūzijos finansinis stabilumas. Jei vyriausybė žlugs, Prancūzija faktiškai pradės naujus metus be biudžeto ir be aiškios daugumos, kad jį priimtų. Nors bus galima pratęsti 2024 m. biudžeto galiojimą, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo, tai reiškia, kad nebus galima įvesti jokių naujų priemonių: nei išlaidų mažinimo, nei išlaidų didinimo, ir neaišku, kaip, ir kada būtų galima priimti naują biudžetą“, – teigia politikos ekspertė.
Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių santykių departamento lyginamosios politikos profesorius Giovanni Capoccia teigė, kad net 2024 m. biudžeto perkėlimas į 2025 m. pareikalautų parlamento balsavimo.
„Šių metų biudžetas neveiks kaip ateinančių metų biudžetas, jei ne dėl kitos priežasties, tai tik dėl infliacijos. Yra tūkstantis kitų dalykų, kurie keičiasi biudžete. Taigi, to negalima laikyti sprendimu, tik sprendimo užuomazga“, – sako Oksfordo politikos profesorius.
Pasak jo, Prancūzija greitai gali susidurti su precedento ribomis.
„Net ir šis įstatymas gali būti atmestas, ir tuomet atsidursime visiškai nežinomoje teritorijoje. Vienintelė išeitis yra ta, kad vyriausybė priima biudžetą potvarkiu. Konstitucija leidžia jiems tai daryti, tačiau tai yra vyriausybė, kuri bus atsistatydinusi. Taigi jie tikriausiai tai padarys, bet visiškai neaišku, ar tai bus priimtina“, – teigia jis.
Kaip paskutinė priemonė, pasak G. Capoccia, visada yra Konstitucijos 16 straipsnis, kuris leidžia prezidentui imtis „visų priemonių“, kurių reikalauja aplinkybės nacionalinės krizės metu.
Prancūzijoje šiais metais jau rengti pirmalaikiai rinkimai
Primename, kad tai yra jau antroji didelė politinė krizė, su kuria Prancūzija susidūrė per pastaruosius šešis mėnesius. Birželio mėnesį Prancūzijos prezidentas E. Macronas sušaukė pirmalaikius rinkimus, kurie baigėsi, kai nė viena partija negavo absoliučios daugumos, o tai galiausiai lėmė M. Barnier paskyrimą į premjero postą.
Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti po EP rinkimų, kai juose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas aplenkė prezidento centristų aljansą ir gavo daugiau nei dvigubai daugiau balsų: 32 proc. prieš 14 proc.
Toks rezultatas tapo dideliu smūgiu E. Macronui, kuris net du kartus per prezidento rinkimus sugebėjo įveikti dešiniųjų lyderę M. Le Pen, tačiau EP rinkimuose pademonstravo prastesnius nei tikėtasi rezultatus. Be to, rezultatai buvo laikomi iškalbingu signalu prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Juose E. Macronas jau nebegalės varžytis, tad M. Le Pen viliasi, jog pasieks užtikrintą pergalę.
Vokietijoje sugriuvo valdančioji koalicija
O politinis neužtikrintumas įsivyravo ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje. Lapkričio pradžioje vienoje iš artimiausių ir svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių – Vokietijoje – taip pat kilo tikras politinis chaosas, kai žlugo valdančioji koalicija. Tai įvyko kancleriui Olafui Scholzui atleidus finansų ministrą ir atvėrus kelią pirmalaikiams rinkimams. Kancleriui iš pareigų atleidus Vokietijos finansų ministrą Ch. Lindnerį, O. Scholzas pareiškė, kad nebeliko „pasitikėjimo pagrindo“ finansų ministru, todėl bendras darbas tapo neįmanomas.
„Jis per dažnai laužė mano pasitikėjimą… Tokiomis aplinkybėmis rimtas darbas vyriausybėje neįmanomas. Mums reikia vyriausybės, kuri galėtų veikti, kuri turėtų jėgų priimti mūsų šaliai būtinus sprendimus“, – kalbėjo Vokietijos kancleris O. Scholzas..
Jo teigimu, finansų ministrą jis atleido dėl pastarojo „obstrukcinio elgesio sprendžiant ginčus dėl biudžeto“ ir kaltino Ch. Lindnerį, kad jis „partiją iškelia aukščiau už šalį ir blokuoja teisės aktų priėmimą remdamasis melagingais argumentais“.
O. Scholzas savo finansų ministrą atleido per svarbų visų trijų partijų aukšto rango asmenų susitikimą. Nors užsienyje reakcija į šį sprendimą gali būti netikėta, pačioje Vokietijoje ši žinia nebuvo šokiruojanti, mat apie valdžios nesutarimus dėl Vokietijos ekonomikos ateities kalbama jau seniai.
Lemtingais tapo didelio populiarumo nesulaukę finansų ministro pasiūlymai ir reformos sunkumus šiuo metu patiriančiai Vokietijos ekonomikai išjudinti.
Finansų ministras pasiūlė apriboti energijos sąnaudas bendrovėms, kad sustiprintų Vokietijos, kaip verslo vietos, patrauklumą. Jo partija FDP siūlė mažinti valstybės išlaidas, mažinti mokesčius ir mažinti reguliavimą kaip atsaką į sunkumus bei norėjo sulėtinti Vokietijos perėjimą prie neutralios anglies dioksido emisijų atžvilgiu ekonomikos.
Finansiškai konservatyvus Ch. Lindneris NET pristatė 18 puslapių planą, kaip pertvarkyti biudžetą mažinant mokesčius ir išlaidas. Išsamiame dokumente, kuriame pasisakoma už mokesčių mažinimą, Ch. Lindneris teigė, kad „norint išvengti žalos Vokietijai, kaip verslo vietai, būtinas ekonominis posūkis ir iš dalies esminė pagrindinių politinių sprendimų peržiūra“.
Savo ruožtu O. Scholzas siekė saugoti darbo vietas ir didinti paramą Ukrainai, socialdemokratai ir žalieji norėjo reformuoti skolinimosi limitą, teigdami, kad jis trukdo didžiulėms investicijoms į infrastruktūrą ir žaliąsias technologijas.
Kiti planuojami rinkimai Vokietijoje turėjo vykti 2025 m. rugsėjo mėnesį.
