Prancūzija ženkliai padidino dujų importą iš Rusijos

Prancūzija nemažina suskystintų gamtinių dujų pirkimo iš Rusijos

Prancūzija ir Europos Sąjunga (ES) dar po 2022 m. pabaigoje įvesto embargo sustabdė rusiškos naftos srautą į Europą, tačiau visiškai kitokia situacija pastebima kalbant apie dujas.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2023 m. ketvirčiu, Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas vienai didžiausių ES valstybių – Prancūzijai – išaugo. Dabar Prancūzija importuoja daugiau rusiškų suskystintų gamtinių dujų nei bet kuri kita ES šalis.

Remiantis Suomijos analitinio centro „Center for Research for Energy and Clean Air“ (CREA) duomenimis, Prancūzija 2024 m. sausio-kovo mėnesiais importavo 1,5 mln. tonų rusiškų dujų, o bendra šio pirkinio suma viršijo 600 mln. eurų^[1].

Dėl savo penkių turimų SGD terminalų 2022 m. ir 2023 m. Prancūzija buvo didžiausia suskystintų dujų importuotoja Europoje, aplenkdama Ispaniją, Nyderlandus ir Italiją.

ES taip pat aktyviai importuoja SGD, tačiau Bendrijos mastu, pagrindine dujų tiekėja tapo Amerika. JAV teko beveik 50 proc. viso ES importo. Palyginti, nuo 2021 m. importas iš Jungtinių Valstijų išaugo beveik tris kartus.

Tačiau pavienės ES šalys vis dar gausiai kliaujasi Rusija ir jos produktais, nors ir viešai deklaruoja milžinišką paramą Ukrainai.

Prancūziją su Rusija saisto ne vienas sandoris

Dėl toliau vykstančios prekybos su Rusija Prancūzijos valdžia su prezidentu Emmanueliu Macronu priešakyje problemos, regis, nemato ir aiškina, kad anksčiau sudarytus susitarimus bei sandorius tiesiog būtina įvykdyti. Prancūzijos ūkio ministerija taip pat pasisako už sutarčių vykdymą bei tęsimą.

Dėl to, toliau yra vykdomas ir Arktyje plėtojamas Jamalo SGD projektas: Prancūzija privalo laikytis iki 2032 m. galiojančios ilgalaikės tiekimo sutarties, kurioje numatyta minimali 4 mln. tonų dujų importo riba per metus. Iš tiesų, Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ priklauso 20 proc. Jamalo SGD projekto. Kontrolinis akcijų paketas priklauso Rusijos privačiai energetikos įmonei „Novatek“^[2].

Įmonės generalinis direktorius Patrickas Pouyanne anksčiau ES draudimą pirkti rusiškas SGD yra vadinęs nepagrįstu. Palyginimui, Nyderlanduose, kur „TotalEnergies“ taip pat yra sudariusi ilgalaikę sutartį su Jamalo SGD, vyriausybė išsiuntė kelis prašymus, kuriuose prašoma įmonės savanoriškai sumažinti importą nuo 2022 m.

Tačiau bendradarbiavimas su Rusija energetikos srityje ES mastu ir toliau yra vertinamas nevienareikšmiškai. Įvesdama embargą naftai, ES pradėjo kalbėti ir apie rusiškų dujų atsisakymą, tačiau kol kas importo draudimų įvesta vis dar nėra.

Kita vertus, pokyčių jau yra: nuo plataus masto karo pradžios 2022 m., iki 2024 m. pradžios, ES dviem trečdaliais sumažino rusiškų dujų importą, palyginti su 2021 m. Remiantis Europos Komisijos (EK) statistiniais duomenimis, Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų dalis ES importe sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc. 2021 m. iki maždaug 8 proc. 2023 m.

Dabar dėl dujų tiekimo Bendrija kliaunasi pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei Norvegija.

Tačiau net ir sumažinusios energetinę priklausomybę nuo Rusijos, 2023 m. ES šalys už suskystintų gamtinių dujų eksportą Maskvai sumokėjo daugiau kaip 8 mlrd. eurų.

Taigi, kritikuodamos galimą Kinijos ar kitų šalių pagalbą Rusijai, pačios tuo pat metu finansuoja Rusijos karo mašiną.

Dujas iš Rusijos gauna ne tik Prancūzija, tačiau ir Ukraina

Prancūzija nėra vienintelė rusiškų dujų pirkėja. Laivybos duomenys rodo, kad mažiausiai devynios ES šalys ir toliau perka rusiškas SGD, o Belgija, Ispanija ir Nyderlandai yra trys didžiausios rusiškų dujų pirkėjos po Prancūzijos.

Pastarosios šalys nurodė, kad pritartų veiksmams, kuriais būtų siekiama sumažinti šį pirkimą, tačiau teigia, kad visa ES turi veikti kartu, kitaip tai bus beprasmiška. Savo ruožtu Lietuva anksčiau siūlė visiškai uždrausti rusiškas SGD Bendrijoje.

Tokios ir panašios diskusijos vyksta ir toliau, ypač dabar, kai EK pradeda rengti dar vieną, jau 14-ąjį, sankcijų Rusijai paketą. Vis tik, suskystintos gamtinės dujos greičiausiai nebus įtrauktos į šį paketą, nors to ne kartą prašė tiek Baltijos šalys, tiek ir Lenkija. Tam aktyviai priešinasi Vengrija, o sankcijoms turi pritarti visos 27 ES narės.

O anksčiau aptartoje CREA ataskaitoje yra siūloma, kad ES vyriausybės galėtų nustatyti viršutinę Rusijos SGD importo kainos ribą. Analizėje teigiama, kad ES nustačius 17 eurų už megavatvalandę kainos viršutinę ribą, Maskvos pajamos iš SGD galėtų sumažėti maždaug trečdaliu.

Be to, šioje situacijoje įdomu ir tai, kad nors pati Ukraina reikalauja griežtinti sankcijas Rusijai ir galutinai uždrausti rusiškų energetikos prekių importą, 2023 m. duomenimis, 20-30 proc. Ukrainoje parduodamų transporto dujų buvo rusiškos kilmės, o tai Rusijai kas mėnesį atnešė nuo 8 iki 12 mln. dolerių pelno.

Ukrainos valdžios institucijos anksčiau pačios pripažino šią problemą, teigė, kad rusišką produktą maišo ir kitos šalys.

Iki plataus masto invazijos Rusija buvo didžiausia suskystintų gamtinių dujų tiekėja Ukrainai. 2021 m. bendras dujų importas siekė 1,5 mln. tonų, trečdalis jų buvo importuojama tiesiogiai iš Rusijos^[3].Tačiau 2022 m. 64 proc. dujų jau buvo importuota iš Lenkijos, dar po 10 proc. iš Lietuvos ir Rumunijos.

Kai kurios šalys Ukrainai teikia kur kas daugiau dujų, nei jų gamybos pajėgumai: 2023 m. pradžioje Lietuva ir Latvija į Ukrainą eksportavo apie 8 000 tonų, nors vienintelė suskystintų dujų gamintoja Baltijos šalyse yra Lenkijos grupės „Orlen“, Lietuvos Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuri gali eksportuoti iki 3 000 tonų.

Tačiau 2021 m. didžiausias suskystintų dujų šaltinis Lietuvai buvo Latvija, kuri daugiausia dujų gavo būtent iš Rusijos. Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ar kitur, rusiškos dujos saugyklose maišomos su amerikietiškomis arba norvegiškomis dujomis, o jei dujos yra ne mažiau kaip 51 proc. pagamintos ES, joms išduodamas Europos kilmės sertifikatas.

Rusijos ir Skandinavijos šalių dujų mišinys visiškai teisėtai gauna ES kilmės sertifikatą ir yra eksportuojamas visur, taip pat ir į Ukrainą. Pačios Ukrainos teisės aktai taip pat nedraudžia importuoti dujų be kilmės sertifikato, o tai reiškia, kad į kariaujančią šalį taip pat patenka ir rusiškų produktų.