<h2>Europos Komisija siekia, kad slapti sandoriai tokiais ir liktų</h2>
<p>Europos Audito Rūmai jau kurį laiką siekia sužinoti, kaip Europos Sąjunga (ES) sudarė didžiausią COVID-19 vakcinos įsigijimo sutartį ir, ar Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen bei „Pfizer“ vadovo Alberto Bourlos susirašinėjimų žinutėse slypi tam tikri susitarimai[1].</p>
<p>Vis dėlto, Audito Rūmams koją kiša tiek vakcinų gamintojų išsisukinėjimai, tiek ir Komisijos atstovų bei pačios U. von der Leyen vengimas atsakyti į klausimus. </p>
<p>Audito Rūmai jau anksčiau pranešė, kad paprašė Komisijos pateikti išsamią informaciją apie preliminarias derybas dėl trečiosios Europos vakcinos sutarties su „Pfizer“ dėl „BioNTech“ partnerio mRNA injekcijos „Comirnaty“.</p>
<p>Pasirašant šią sutartį EK pirmininkė U. von der Leyen surengė išankstines derybas dėl sandorio su „Pfizer/BioNTech“. Šių derybų susitikimo ir pokalbių dokumentai yra įslaptinti.</p>
<p>Dabar šis sandoris yra vienintelė sutartis, dėl kurios bendrų derybų grupė nedalyvavo derybų etape, o tai prieštarauja pačios Komisijos sprendimui dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo.</p>
<p>Pats „Pfizer“ vykdomasis direktorius Albertas Bourla atsisakė liudyti Europos Parlamento (EP) specialiajam komitetui dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo sandorio. Tai negali stebinti: buvo tikimasi, kad jis sulauks griežtų klausimų apie tai, kaip buvo sudaromi slapti sandoriai dėl vakcinų, o numanomi atsakymai gali pakenkti tiek EK, tiek pačiai „Pfizer“ kompanijai ir jų prestižui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jorgen-hendriksen-cp3vecrmpx0-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didžiausia Europos Komisijos sutartis su vakcinų gamintojais kelia daugybę klausimų</h2>
<p>Didžiausia Europos Komisijos sutartis pasirašyta praėjusių metų gegužę. Joje numatyta, kad Bendrija iš „Pfizer“ gaus 900 mln. vakcinos dozių, kurios turėjo būti pristatytos 2022 ir 2023 m. su galimybe, kad EK ateityje užsakys dar 900 mln. dozių.</p>
<blockquote>
<p>„Tai didžiausia Komisijos pasirašyta sutartis dėl COVID-19 vakcinos, kuri dominuos ES vakcinų portfelyje iki pat 2023 m. pabaigos“, – pažymi Audito Rūmai.</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant to, kad buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie tokius sandorio aspektus, kaip mokslinių ekspertų konsultacijos, diskusijų įrašai ir terminuoti susitarimai, jokios informacijos auditui nebuvo pateikta.</p>
<p>„Taip beveik niekada neatsitinka. Tai nėra situacija, su kuria mes, Audito Rūmai, paprastai susiduriame“, – skelbia Audito Rūmų atstovai.</p>
<p>Akcentuojama ir tai, kad dar praėjusių metų kovą EK Vakcinų iniciatyvinė valdyba, kurią sudaro 27 ES valstybių narių atstovai, susitarė suplanuoti susitikimą su visos Bendrijos ir nacionaliniais moksliniais patarėjais, kuriame būtų aptarta bloko 2022 m. vakcinų strategija. Tačiau, pasak Audito Rūmų, toks susitikimas taip ir neįvyko[2].</p>
<blockquote>
<p>Tai sukėlė daugybę klausimų, o įtarimus paskatino ir į viršų iškilusi informacija, jog tuo metu, kai buvo pasirašytos vakcinos pirkimo sutartys, EK pirmininkė U. von der Leyen rengė išankstines derybas su „Pfizer/BioNTech“. Šiose derybose nedalyvavo bendrų derybų grupė, o tai prieštarauja Komisijos sprendimui dėl COVID-19 vakcinų pirkimo.</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia tikrą skandalą, nes 1,8 mln. dozių „Pfizer“ sutartis buvo reikšminga ir dėl savo apimties, ir dėl kainos: iš pradžių Bendrija užsitikrino vakcinas, kurių vienos dozės kaina buvo 15,50 euro, tačiau galiausiai kaina padidėjo iki 19,50 euro. Jei sandoris būtų visiškai įgyvendintas, jo vertė siektų apie 35 mlrd. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mat-napo-qqyix177sy0-unsplash-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Pfizer“ vadovas savo liudijimų neduos</h2>
<p>Kaip ir buvo galima numanyti, „Pfizer“ vykdomasis direktorius A. Bourla pareiškė atsisakantis liudyti EP specialiajam komitetui dėl COVID-19 vakcinų sandorio[3].</p>
<p>JAV farmacijos milžinės, didžiausios COVID-19 vakcinų tiekėjos į ES vadovas komisijai turėtų prisistatyti spalio 10 d. Būtent tą dieną Komitetas susitinka su pagrindiniais pareigūnais, dalyvaujančiais ES vakcinų pirkimo procese, kad pasimokytų, kaip reaguoti į būsimas pandemijas.</p>
<p>Į komitetą kreipėsi ir posėdyje dalyvauti ketina kiti farmacijos įmonių vadovai, įskaitant „Moderna“ generalinį direktorių ir „AstraZeneca“ bei „Sanofi“ aukšto rango pareigūnus.</p>
<p>„Pfizer“ atstovo atsisakymas dalyvauti gali būti siejamas su rugsėjo pradžioje paskelbta ES vakcinų pirkimo strategija ir audito ataskaita, kur buvo iškelti nauji klausimai apie A. Bourlos ir Europos Komisijos pirmininkės kontaktus, kurie buvo užmegzti prieš sudarant kelių milijardų eurų vertės vakcinų pirkimo sutartį.</p>
<p>Ne mažiau skandalinga ir informacija apie slaptą U. von der Leyen ir A. Bourla susirašinėjimą. Audito Rūmai dabar ragina EK rasti „atitinkamus tekstinius pranešimus ir įvertinti, ar galima suteikti viešą prieigą prie jų“.</p>
<p>Jau anksčiau ES priežiūros institucija kritikavo EK, kad ji neieško pirmininkės ir farmacijos milžinės „Pfizer“ generalinio direktoriaus tekstinių žinučių[4].</p>
<p>Apie žinutes pirmą kartą užsiminta dar praėjusių metų balandį, laikraščio „New York Times“ straipsnyje apie ES pastangas įsigyti vakcinos nuo koronaviruso. Straipsnyje buvo pažymėta, kad Komisijos vadovė beveik mėnesį „keitėsi žinutėmis ir skambučiais“ su A. Bourla ir kad „asmeninė diplomatija suvaidino svarbų vaidmenį“ sudarant sandorį dėl 1,8 mlrd. vakcinos dozių pirkimo.</p>
<p>EK laikosi pozicijos, kad tekstinė žinutė ar kitokio pobūdžio trumpasis pranešimas yra trumpalaikis dokumentas, kuriame iš esmės nėra svarbios informacijos apie klausimus, susijusius su Komisijos politika, veikla ir sprendimais. Taip pat akcentuota, kad Komisijos dokumentų saugojimo politika neapima trumpųjų pranešimų.</p>
