Populiariame Vilniaus naktiniame klube išžaginta mergina

Klubas skatina kreiptis į administraciją patyrus bet kokios formos smurtą

Naktinė sostinės kultūra – žinoma plačiai: tiek dėl įvairovės ir populiarių renginių, sukviečiančių pasaulyje garsius didžėjus, tiek dėl to, kas vyksta tamsiuose klubo koridoriuose. Kaip paaiškėjo, kartais linksmybės gali baigtis tik ką prasidėjusios.

Šį kartą dėmesio centre – naktinis klubas „Opium“, šiomis dienomis sulaukęs atgarsio dėl neva apsvaigintos bei seksualinę prievartą patyrusios merginos^[1]. Skelbiama, esą šokiruojantys liudijimai dėl narkotikų ir apsvaiginimo yra susiję su vienu vyru, neva turinčiu sąsajų su šio klubo vadyba. Naktiniams klubams ne sykį užsitraukus nemalonę, atskleidžiama, jog ne viena moteris yra pareiškusi kaltinimus, siejamus su miesto centre įsikūrusiu naktiniu klubu.

Nevengiama diskutuoti, kad klubo atstovams paralyžiuojantys narkotikai alkoholiniuose kokteiliuose ir seksualinis priekabiavimas – nėra naujiena. Kai kurie „Opium“ lankytojai taip pat teigia, esą klubo administraciją tapo įprasta vadinti „juoduomene“ dėl šleifo, neva slepiančio panašias prievartos istorijas, į kurias, kaip teigiama, yra įtraukiamos ne tik merginos, bet ir vyrai, patiriantys seksualinį priekabiavimą.

Klubas šiuo klausimu suskubo paviešinti savo poziciją. 

„Opium“ administracija teigia iš karto ėmusis veiksmų ir šioje istorijoje minimus asmenis įtraukusi į taip vadinamą „juodąjį“ klubo lankytojų sąrašą, o tai reiškia, kad konkretūs asmenys nuo dabar nebus pageidaujami klube. Jie taip pat tikina visokeriopai palaikantys su šiuo nutikimu siejamas aukas, tuo tarpu nusikaltėlių jie nepateisina ir nedangsto. Priešingai, nors teigia negalintys prisiimti atsakomybės už klubo lankytojų bei atlikėjų elgesį, deda visas pastangas, jog užkirstų kelią nederamiems veiksmams. 

Klubas, savo ruožtu, skatina kreiptis į juos patyrus bet kokios formos smurtą ar diskriminaciją. Empatiškai užjausdama aukas, administracija prabyla apie tai, kaip kartais sunku ir gėdinga kalbėti tokiomis temomis. Vis dėlto, ragina traumuojančių patirčių neslėpti, juolab nedangstyti nusikaltėlių. Mat patikrinti specifinę informaciją praėjus ilgam laikui nuo komplikuoto įvykio – itin sudėtinga. 

Klubo personalas teigia organizuojantis mokymus smurto ir diskriminacijos tema

Skelbiama, esą nuo šiol bus užtikrinama griežtesnė tvarka, „Opium“ naktinio klubo personalui reguliariai rengiant mokymus smurto bei diskriminacijos temomis. Baro darbuotojai, be kita ko, įsigudrino taikyti specialų pagalbos šauksmą – „Angel Shot“, kai patiriamas bet kokios formos smurtas. Jį neva galima pasitelkti nuėjus prie baro ir užsisakius „Angel Shot“, o tai reikš atsaką, suteikiant tuo metu reikalingą pagalbą.

Įvairios praktikos, iš tiesų, gali apsaugoti šimtus merginų bei vaikinų, kurie kartais pasirenka tylėti – nuo gerai matomose vietose kabinamų informatyvių plakatų iki pagalbos šauksmo metodikų.

Minėto naktinio klubo administracija taip pat sukūrė specialų el. paštą report@opiumclub.It, skirtą kreiptis aukščiau minėtais atvejais. Visgi, įvykus nederamam veiksmui, skatina nedelsti. 

Ne naujiena, jog geresnės, saugesnės atmosferos kūrimui turi būti pasitelkiama plati veiksmų amplitudė, užkertant kelią nepageidaujamam bei nusikalstamam elgesiui. Tačiau kartais tam pakiša koją dulkėmis aptraukta nuomonė, kuri šių dienų kontekste yra bemaž praradusi vertę.

Pavyzdžiui, vis dar gaju manyti, kad prievartos atveju auka pati išprovokuoja užpuoliką dėvėdama trumpesnį sijoną ar puošdamasi gilesne iškirpte^[2]. Derėtų žinoti, jog niekas neturi teisės pasinaudoti kitu. Kad paskatinti tokį mąstymą, yra kuriamos specializuotos svetainės, besidalijančios informacija kaip būti budresne/iu ir kaip elgtis nukentėjus.

Džiaugiamasi socialinių tinklų galia ir moterų bei vyrų palaikymu

Seksualinę prievartą patyrusios aukos pasakoja po tokių įvykių patyrusios sunkų bei izoliuojantį laiką – nuo liūdesio iki pykčio bei agresijos. Seksualinių nusikaltėlių, tuo tarpu, nevengiama apibrėžti kaip mėgstančių diskredituoti savo aukas – vadinti jas neracionaliomis ar nestabiliomis. Visgi, džiaugiamasi, jog egzistuoja bendruomeniškas palaikymas ir pagalbos linijos, o taip pat – socialinių tinklų galia.

Po incidento Vilniaus naktiniame klube, viena iš merginų, tikinanti, jog išgyveno seksualinę prievartą, sukūrė internetinę formą, ragindama prabilti analogiškų istorijų bendraautores.

Tačiau, kaip ir kiekvienoje situacijoje, atsirado priešingų polių.

Dalis žmonių teigia, esą klubas „Opium“ niekada nekėlė jokio pavojaus, o ir nėra „atsakingas už ten besilankančias padugnes“. Vis tik džiaugiamasi saugumo sustiprinimu, kuris gali paskatinti saugesnę daugelio naktinių klubų atmosferą.

2023-ųjų istorija baigėsi tuo, jog mergina pripažino apie nusikaltimą melavusi

Nemaža dalis merginų atvirai dalijasi apie svaiginimą ir prievartą baruose. Vis dėlto, viena iš istorijų baigėsi tuo, jog kaltinamasis nusisamdė advokatus ir apkaltos išvengė, tuo tarpu mergina pripažino melavusi.

Prieš kelis metus internete pasklido melaginga informacija apie modelį, verslininką Igną Valodką, kuris buvo apšmeižtas merginos apnuodijimu ir pagrobimu^[3]. I. Valodka tąsyk kreipėsi į policiją dėl šmeižto, ir galiausiai buvo pripažintas nukentėjusiu. Jau tada kalbėta, kiek daug tokiose situacijose gali būti scenarijų, besislepiančių šešėlyje.

Minėtą situaciją ryžosi komentuoti teisininkė Rasa Vaičekauskytė, prabilusi apie vyrus, kuriems metami melagingi kaltinimai smurtu. Tiek minėto lietuvio, tiek, tarkime, Holivudo aktoriaus Johny Deppo (laimėjo bylą dėl šmeižto, nes buvusios žmonos buvo melagingai apkaltintas smurtu) istorijos kėlė klausimą: kodėl pasklidus gandams apie vyrus, kaltinamus smurtu, pastarieji iškart tampa kalti – netgi neįvykus teismui? 

Nevengiama svarstyti, esą visuomenė, išgirdusi apie situaciją, kai vyras kaltinamas prievartavimu, skuba patikėti, kadangi Lietuvoje, kaip teigiama, ne visada įsigilinama į aplinkybes. Užtikrinant revoliuciją šiuo klausimu, praeitų metų birželio 1 d. pagal BK 154 str., atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. 

Niekas neprieštarautų, kad žmonės – labai skirtingi. Vis tik, jei yra tokių, kurie empatiškai jaučia kito žmogaus jausmus, yra ir priešingybių.