<h2>Požiūris į darbą ir poilsį pasikeitė</h2>
<p>COVID-19 pandemija sukūrė naują realybę, kuri iš pagrindų pakeitė tai, kaip suvokiame darbą, poilsį ir gyvenimą. Nepriklausomybė ir laisvė, atėjusi kartu su darbu iš namų, dabar nėra tik pageidavimas, bet beveik būtinybė. Pandemija parodė, kad daugelyje sričių sėkmingai dirbti pakanka interneto ir nešiojamojo kompiuterio.</p>
<p>Tokia laisvė dalį darbuotojų ir net darbdavių paskatino mąstyti plačiau bei kūrybiškiau, o savo namų ofisus privertė iškeisti į darbą iš kurio nors Europos didžiojo miesto ar egzotiškos salos. </p>
<blockquote>
<p>Tokį darbo modelį pasirinkęs asmuo kartais vadinamas skaitmeniniu klajokliu – žmogumi, kuris naudojasi technologijomis, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu būdamas toli nuo namų[1].</p>
</blockquote>
<p>Daugelyje šalių tokiems asmenims siūlomos skaitmeninių klajoklių vizos. Tai supaprastinti leidimai dirbti šalyse, kuriose asmuo oficialiai negyvena. Jas, kaip ir turistines vizas, lengva gauti, tačiau su jomis galima ilgiau gyventi pasirinktoje šalyje.</p>
<p>Išaugus susidomėjimui skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdu, vis daugiau pasaulio šalių pristato savąsias skaitmenines vizas, kurios tampa ne tik galimybe paskatinti vietos turizmą, bet ir gali pasitarnauti siekiant pasaulį supažindinti su egzotinėmis ir menkai atrastomis vietos kultūromis. </p>
<h2>Daugelį vilioja egzotiniai kraštai</h2>
<p>Skaitmeninių klajoklių gyvenimo būdas populiarėja jau ne vienerius metus, tačiau daugiausia susidomėjimo sulaukė pandemijos laikotarpiu.</p>
<p>Vien 2020 m. skaitmeninių klajoklių skaičius JAV šoktelėjo beveik 50 proc., iki 11 mln. 2021 m. šis skaičius išaugo iki 15,5 mln. žmonių[2].</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu daugiau nei 25 šalys pradėjo taikyti vizų programas skaitmeniniams klajokliams, tačiau populiariausios ir paklausiausios yra egzotinių kraštų vizos.</p>
</blockquote>
<p>Šiltą klimatą, puikius vaizdus ir saulę pasirinkę asmenys tikisi ne tik padirbėti, bet ir pailsėti.</p>
<p>Būtent tokią galimybę neseniai pristatė Indonezija, kuri siekia vėl atgaivinti turizmą, pagerinti šalies ekonominę padėtį ir supažindinti pasaulį su dvasinga vietos kultūra[3].</p>
<p>Nors Indonezija garsi dėl Balio, kuris yra viena iš populiariausių turistinių vietų, naujai pristatyta skaitmenine klajoklio viza siekiama keliautojus supažindinti su dvasiniu Indonezijos kultūros elementu.</p>
<blockquote>
<p>Indonezijos skaitmeninė klajoklių viza bus ilgiausia skaitmeninė klajoklių viza: ji bus taikoma penkerius metus.</p>
</blockquote>
<p>Manoma, kad taip per ateinančius metus į šalį pavyks privilioti daugiau kaip 3,6 mln. užsienio keliautojų, kad jie galėtų susipažinti su dvasinės rekolekcijos ir ekologiniu turizmu.</p>
<p>Ilgą laiką Balis buvo vakarėlių ir tinklaraštininkų rojus, tačiau pastaraisiais metais Indonezijos valdžia pasišovė eiti kitu keliu ir pasauliui atskleisti šalies kultūrą per ramybės, atsipalaidavimo ir dvasingumo aurą.</p>
<blockquote>
<p>Siekdami pritraukti naujų talentų į regioną, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) 2021 m. kovo mėnesį taip pat pristatė vienerių metų leidimą gyventi šalyje skaitmeniniams klajokliams.</p>
</blockquote>
<p>Ši viza leidžia užsienio specialistams gyventi Dubajuje ir toliau dirbti savo darbdaviams užsienyje. Be to, atvykėliams suteikiama teisė gauti gyventojo tapatybės kortelę ir daugumą viešųjų paslaugų. Pavyzdžiui, galima legaliai išsinuomoti būstą ar net atsidaryti banko sąskaitą[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/surface-dtpy6b0rmrk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Naudą gauna ir pačios valstybės</h2>
<p>Anksčiau skaitmeniniai klajokliai dažnai gyveno teisinėje nežinioje. Jiems nebuvo leidžiama dirbti užsienio šalyje, dažnas susidurdavo su problemomis siekiant išsinuomoti būstą.</p>
<p>Naujosios skaitmeninių klajoklių vizos sukuria tvirtesnį pagrindą ir nustato teisinę sistemą, kuri suteikia daugiau ramybės ir užtikrintumo tiek darbuotojams, tiek ir juos įdarbinančioms įmonėms.</p>
<p>Skaitmeninių vizų „madą" paskatino pandemija, bet idėją sugeneravo mažos, nuo turizmo priklausomos Europos ir Karibų jūros regiono valstybės. Tik dabar analogiškas iniciatyvas pradeda ir didesnės ekonomikos šalys, pavyzdžiui, JAE, Brazilija ir Italija.</p>
<blockquote>
<p>Šioms šalims skaitmeninių klajoklių vizos yra būdas pritraukti naujų idėjų ir talentų į savo kraštus, taip pat pasinaudoti nuotolinio darbo augimu ir į vietos ekonomiką įlieti užsienio kapitalo.</p>
</blockquote>
<p>Įvairiose šalyse skaitmeninių klajoklių vizoms taikomi skirtingi reikalavimai, tačiau paprastai reikalaujama pateikti nuotolinio darbo įrodymą, kelionės draudimą ir minimalų mėnesinį uždarbį.</p>
<p>Taip pat reikia sumokėti mokestį už vizos paraiškos pateikimą, o buvimo trukmė, priklausomai nuo vizos, svyruoja nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, o Indonezijoje, kaip jau minėta, net ir iki penkerių.</p>
<p>Tiesa, nors plačiai kalbama, kad skaitmeninių klajoklių vizos gali suteikti daug perspektyvių galimybių, jos taip pat gali sukelti naujų iššūkių.</p>
<p>Pasak Migracijos politikos instituto ataskaitos autorių Kate Hooper ir Meghan Benton, jos gali, pavyzdžiui, paskatinti vietos pragyvenimo išlaidų augimą, padidinti konkurenciją dėl išteklių ir sukurti „privilegijų burbulus".</p>
<p>Tyrėjos kaip pavyzdžius nurodo jau aptartą Balį ir Goa Indijoje. Šios vietos pastaraisiais metais susidūrė su problema, kai daugybė darbuotojų naudojasi vietos infrastruktūra ir paslaugomis, bet už jas nemoka jokių mokesčių. Tai skatina vietinių nepasitenkinimą. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/oppo-find-x5-pro-_jsn7dbqh30-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prisitaikoma prie šiuolaikinio gyvenimo būdo</h2>
<p>Kai kurių tyrimų duomenimis numanoma, kad iki 2025 m. nuotoliniu būdu dirbs net 35,7 mln. amerikiečių, arba 22 proc. visos šalies darbo jėgos.</p>
<p>Remiantis naujausia „Qualtrics" ataskaita, 80 proc. šiuo metu naujo darbo ieškančių darbuotojų teigė, kad jiems svarbu, jog kitame darbe jie turėtų galimybę gyventi bet kur.</p>
<p>O darbdaviai, regis, įsiklauso. Dabar, kai darbuotojai nori ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, daugelis įmonių, pavyzdžiui, „Lift" ar „Airbnb" pereina prie nuolatinių lanksčių darbo modelių.</p>
<blockquote>
<p>„Spotify" net akcentuoja, kad „darbas nėra kažkur, kur eini, tai yra kažkas, ką tu darai".</p>
</blockquote>
<p>Keičiasi ir pačių skaitmeninių klajoklių norai. Anksčiau jais buvo laikomi dvidešimtmečiai, keliaujantys iš nakvynės namų į nakvynės namus ir ieškantys vietos, kur galėtų dirbti ar mokytis[5].</p>
<p>Tačiau dabar lankstus darbas padėjo atsirasti naujo tipo skaitmeniniams klajokliams: kartais į egzotinius kraštus dirbti išvyksta visa šeima.</p>
<p>Ekspertai pastebi ir tai, kad pastaraisiais metais vis dažniau pradedama vertinti ne daiktus, o patirtį. Šią tendenciją ypač skatina tūkstantmečio kartos atstovai.</p>
<blockquote>
<p>Užuot leidę pinigus brangiems automobiliams, jaunosios kartos atstovai mieliau investuoja į patirtį, pavyzdžiui, koncertus, laipiojimą uolomis ar kulinarijos kursus.</p>
</blockquote>
<p>Vieno tyrimo duomenimis, daugiau nei trys iš keturių tūkstantmečio kartos atstovų mieliau išleistų sunkiai uždirbtus pinigus jaudinančiai patirčiai ar renginiui, o ne ilgai taupytai prekei. O egzotiniuose kraštuose patirčių ir nuotykių žymiai daugiau nei namuose.</p>
