Europos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl vakcinų įsigijimo
Pasibaigus politinei COVID-19 pandemijai, žiniasklaidoje regime vis mažiau raginimų skiepytis, bet tuo pačiu ir vis daugiau lendančių siūlo „galų“, rodančių, kad masinė vakcinacija iš tiesų nebuvo toks jau skaidrus ir visuomenei vien gėrį nešantis procesas.
Europos ir viso pasaulio padangę užtemdžius infliacijos ir milžiniškos ekonominės recesijos klausimams, jau nevengiama vis garsiau prasitarti, kad skiepijimas nuo koronaviruso išties ne tik kad neveiksmingas, bet kartais gali būti ir žalingas. Tačiau visa tai buvo gerai žinoma dar pandemijos pradžioje, tačiau tuomet tokią informaciją kaipmat užtemdydavo nuolatiniai baimės kupini pranešimai apie COVID-19 viruso pavojingumą ir raginimai nedelsiant „apsaugoti save ir kitus“.
Apie liūdnas pasekmes po šių vakcinų jau kalba net ir buvęs Prancūzijos parlamento narys Jeanas Lassalle’is, atskleisdamas ir kitą skandalingą informaciją apie tai, kad į masinę vakcinaciją prancūzus stūmęs prezidentas Emanuelis Macronas, pasirodo, pats nebuvo pasiskiepijęs.
Europos prokuratūra (EPPO) spalio 14-ąją paskelbė informaciją apie pradėtą tyrimą dėl vakcinų nuo COVID-19 įsigijimo Europos Sąjungoje (ES). Šis patvirtinimas iš prokuratūros esą gautas sulaukus itin gausaus visuomenės susidomėjimo. Jokia kita informacija šiuo metu nėra skelbiama.
„Pfizer“ vaistai nuo rėmens gali būti užteršti vėžį sukeliančia medžiaga
Tačiau net ir pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje, vos pasirodžius pirmosioms vakcinoms, nesklandumų nebuvo išvengta.
Pasirodo, vaistus gaminanti bendrovė „Pfizer“, laimėjusi konkursą dėl pirmosios vakcinos nuo COVID-19 gamybos, tuo pačiu metu kovojo ir su šimtais ieškinių dėl populiaraus vaisto nuo rėmens „Zantac“.
Ieškiniuose dėl „Zantac“ skelbiama, kad šis populiarus vaistas gali būti užterštas vėžį sukeliančia medžiaga, vadinama N-nitrozodimetilaminu (NDMA).
Ir visa ši informacija buvo išdėstyta dar 2020-aisiais, tačiau taip ir nesusilaukė masinio susidomėjimo arba buvo kaipmat nutildyta.
Iš gamintojų nepareikalauta prisiimti atsakomybės dėl galimos vakcinų žalos
Teisininkai dar prieš keletą metų pastebėjo „kabliukų“ ir dėl COVID-19 vakcinos gamybos. Visų pirma vakcina esą buvo pagaminta taip greitai, kad nespėta nė atlikti tyrimų su gyvūnais, atsitiktinių mirčių kontrolinių tyrimų bei kitų įprastinių procedūrų, reikalingų vaisto poveikiui ištirti.
Dar keisčiau tai, kad visiems vakcinos nuo COVID-19 gamintojams buvo suteiktas teisinis imunitetas, o tai reiškia, jog gamintojai nusišalina nuo bet kokios atsakomybės, jei jų gaminami preparatai sukeltų žalą organizmui.
Už neskaidrią veiklą gavo milžiniškas baudas
Dar iki pradedant masinę vakcinaciją, į paviršių iškilo ir kiti bendrovės „Pfizer“ „darbeliai“.
Pavyzdžiui, bendrovė gavo didžiausią baudą visoje JAV istorijoje (2,3 mlrd. JAV dolerių) už netinkamą vaistinių preparatų „Bextra“ bei „Celebrex“ reklamą, mat paaiškėjo, kad reklamuojamų vaistų naudojimas nė nebuvo patvirtintas.
Dar vienas skandalingas faktas apie šią bendrovę – praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje „Pfizer“ esą buvo susijusi su širdies ligomis, dėl kurių mirė daugiau kaip šimtas žmonių. Skelbiama, kad vaistų gamintoja sąmoningai klaidino reguliavimo institucijas dėl pavojaus, o galiausiai sutiko sumokėti 10,75 mln. dolerių, kad patenkintų Teisingumo departamento kaltinimus dėl vartotojų klaidinimo.
„Pfizer“ taip pat sumokėjo daugiau kaip 60 mln. dolerių už tai, kad patenkintų ieškinį dėl vaistų nuo diabeto „Rezulin“, mat teigiama, jog būtent dėl šio preparato pacientai mirė nuo ūmaus kepenų nepakankamumo.
Dar 2004-aisiais bendrovei skriejo kaltinimai dėl gydytojų papirkinėjimo, kad šie išrašytų bendrovės vaistą „Neurontin“ pagal tokias indikacijas, pagal kurias jis nebuvo patvirtintas. Tai bendrovei atsiėjo 430 mln. dolerių.
Dar po septynerių metų (2011 m.) prisiekusieji nustatė, kad prekiaudamas „Neurontin“, „Pfizer“ išties pasitelkė reketą.
Greta visų šių „žygdarbių“ JAV federaliniame teisme „Pfizer“ buvo iškelta byla ir dėl vaikų iš Nigerijos panaudojimo bandymams be jų tėvų sutikimo.
Galiausiai Nigerijos teismas įpareigojo bendrovę sumokėti 75 mln. dolerių už tai, kad ši su vaikais naudojo eksperimentinį antibiotiką „Trovan“.
Tarptautinę teisę ir Niurnbergo konvenciją „Pfizer“ pažeidė ir Antrojo pasaulinio karo metu, kai naciai vykdė eksperimentus su nenorinčiais to daryti kaliniais.
„Pfizer“ taip pat plačiai kritikuojama dėl to, kad iš neturtingų šalių išskaičiuoja mokesčius už vaistus. Dėl šios priežasties bendrovė įsipareigojo Pietų Afrikai skirti 50 mln. JAV dolerių vaistams nuo AIDS, tačiau šio pažado neįvykdė.
Tildomi patys gydytojai
Dabar, kai masinė psichozė dėl COVID-19 pandemijos, regis, jau liko praeityje, apie pandemijos metu patirtą priespaudą gali vis garsiau prabilti ir medikai, nors dar visai neseniai nei jie, nei niekas kitas neturėjo teisės abejoti mokslu, o jei drįsdavo suabejoti, maža nepasirodydavo.
Tad dabar ir kyla klausimas – jei vakcinacija nuo COVID-19 išties yra toks visuotinis gėris, kodėl buvo, o neretai ir tebėra mėginama užtildyti medikus, į kurių rankas susirgę atsiduodame?
Pavyzdžiui, Kalifornijos demokratai praėjusį mėnesį priėmė teisės aktą, kuriuo valstijos gydytojų tarybai tenka įgaliojimai drausminti licencijuotus gydytojus, kurie neva skleidžia dezinformaciją, prieštaraujančią „šiuolaikiniam moksliniam konsensusui“.
Kaip baustinas pavyzdys teisės akte buvo pateikiama situacija, kai gydytojas savo pacientams pataria įsišvirkšti baliklio, jog šie galėtų gydytis nuo COVID-19. Taip pasielgęs medikas esą galėtų būti nubaustas už didelį aplaidumą ir paduotas į teismą dėl netinkamo elgesio.
Visgi, tikrasis tokio įstatymo tikslas yra nutildyti gydytojus, kurie nesutinka su prieštaringais klausimais dėl visuomenės sveikatos, dėl kurių iš esmės nesutariama. Pavyzdžiui, COVID-19 vakcinų mažamečiams, kurias rekomenduoja daugelis visuomenės sveikatos pareigūnų, tačiau pats mokslas dėl jų toli gražu nėra tikras.
Remiantis naujuoju įstatymu, iš mediko, patariančio neskiepyti vaikų nuo koronaviruso, gali būti atimta net licencija.
Štai Floridos generalinis chirurgas Josephas Ladapo kaip reikiant rizikavo patardamas jauniems vyrams nesiskiepyti mRNA vakcinomis, kadangi valstijos atlikta analizė parodė, kad per 28 dienas po skiepijimo net 84 proc. padaugėjo su širdies veiklos sutrikimais susijusių mirčių. Mažų vaikų J. Ladapo taip pat patarė neskiepyti dėl to, kad jiems visgi tenka sunkių ligų rizika, nors ji ir yra sąlyginai nedidelė. O būtent skiepų suteikiama nauda nėra didesnė už jų keliamas rizikas.
Dar absurdiškiau skamba tai, kad licencija gali būti atimama net iš ginekologo, jei šis naujagimio motinai pasakytų, kad jos piene buvo rasta mRNA vakcinos pėdsakų.
Po skiepo vos neiškeliavo Anapilin?
O štai dar vienas pavyzdys, kai skiepai nuo COVID-19 nesuveikė, o veikiau, priešingai – pakenkė, yra buvęs Prancūzijos parlamento narys Jeanas Lassalle’is. Politikas atskleidė ir daugiau intriguojančios informacijos. Pavyzdžiui, kad pasak jo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Borisas Johnsonas ir daugelis kitų vyriausybių pareigūnų įskaitant ir daugumą parlamento narių, niekada ir nesiskiepijo nuo koronaviruso.
Pats J. Lassalle’is tvirtino pasiskiepijęs vakcina „Johnson & Johnson“, o dėl to jam prireikė net keturių širdies operacijų. Ir visa tai vos nepareikalavo politiko gyvybės. Kaip sustiprinančiąją dozę buvęs parlamentaras teigė gavęs vakciną „Moderna“.
Sprendimą skiepytis J. Lassalle’is priėmė ne todėl, kad labai to norėjo, tačiau todėl, kad tuo metu ėjo Ministro Pirmininko pareigas ir turėjo rodyti pavyzdį Prancūzijos gyventojams.
