Turkiją sukrėtė didžiausi žemės drebėjimai per pastaruosius dešimtmečius
Šiomis dienomis Turkijoje ir Sirijoje gyvenę žmonės patiria tikrą siaubą. Ankstyvą pirmadienio rytą pietryčių Turkiją ir šiaurės vakarų Siriją sukrėtė 7,8 balų žemės drebėjimas. Jis buvo toks galingas, jog buvo jaučiamas net Graikijoje, Kipre, Libane, Izraelyje ir Palestinos teritorijoje. Po 9 valandų įvyko antras, jau 7,5 balo žemės drebėjimas[1]. O abi epicentre buvusios šalys iki šiol kenčia nuo baisių padarinių ir skaičiuoja vis augančius mirusių bei sužeistųjų kiekius.
Manoma, kad dėl žemės drebėjimų mirė daugiau nei 4 800 žmonių ir dar dešimtys tūkstančių buvo sužeisti. Tačiau tikėtina, kad aukų skaičius dar didės. Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo, jog mirčių skaičius gali pasiekti ir 20 000. Be to, buvo sugriauta daugybė pastatų, suniokotas įvairiausias šalia pastatų buvęs turtas ir infrastruktūra.
Tad diena po nelaimės atrodo išties baisiai, nes matyti ištisi sugriauti pastatai, po gatves mėtosi apvirtę automobiliai, metaliniai strypai, o buldozeriai stengiasi viską valyti ir padėti gelbėtojams pasiekti galbūt dar gyvus, tačiau nuolaužų prispaustus žmones. Lygiai taip pat kraupiai atrodo ir Sirija. Khalilas Ashawi, dirbantis fotožurnalistu Sirijoje, pasakojo[2], jog per dešimtmetį, kai filmavo karą Sirijoje, nematė tokių pragaištingų scenų, kokias išvydo vakar.
Tiesa, žemės drebėjimai šioje pasaulio dalyje nėra neįprastas reiškinys. Juk didžioji Turkijos dalis yra ant Anatolijos plokštumos, kuri ribojasi su dviem pagrindinėmis lūžių linijomis: Šiaurės Anatolijos lūžiu, kuris driekiasi per visą šalį iš vakarų į rytus, ir Rytų Anatolijos lūžiu, kuris yra rytinėje Turkijos dalyje.
Tačiau dabar įvykę drebėjimai laikomi didžiausiais ir daugiausiai gyvybių nusinešusiais per pastaruosius dešimtmečius. O toliau skaičiuojant patirtus nuostolius ir aukas bei sužeistuosius, daugeliui kilo klausimų, ar buvo galima užkirsti kelią šiai nelaimei ir kaip apskritai susidaro žemės drebėjimai.
Kilo gandai, kad dėl Turkijos žemės drebėjimo kalta JAV HAARP ataka
Netgi atsirado kalbų, jog šie drebėjimai esą sukurti žmonių rankomis. Socialiniuose tinkluose galima išvysti spekuliacijų, jog dėl to kalta JAV remiama HAARP ataka, mat teigiama, jog prieš pat pirmąjį žemės drebėjimą danguje buvo pastebėtas keistas mėlynas švytėjimas.
HAARP (ang. High Frequency Active Auroral Research Program) yra JAV oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno 1990-2014 metais vykdytas tyrimų projektas, kuris 2015 metais buvo perduotas Aliaskos Fairbankso universitetui. Tai programa, kuri skirta jonosferos moksliniams tyrimams vykdyti. Per savo gyvavimo laikotarpį HAARP jau buvo sulaukusi kaltinimų, jog dėl šios laboratorijos veikimo Ameriką nusiaubė uraganas Sandy ir įvyko daug kitų stichinių nelaimių. 2010 metais net pats Venesuelos lyderis Huge’as Chavezas teigė, jog HAARP ar į ją panaši programa sukėlė Haičio žemės drebėjimą.
O dabar atsirado teorijų, jog dėl HAARP įvyko vakarykščiai žemės drebėjimai. Įvairūs internautai dalijosi savo pastabomis[3]:
„Turkija grasina palikti NATO ir balsuoja prieš Švedijos įtraukimą į NATO, o dabar Turkiją ištiko niokojantys žemės drebėjimai. Kaip patogu. Kaip siaubingai patogu. *kosulys* HAARP *kosulys*“
„Ar žmonių sukeltas žemės drebėjimas su HAARP technologija smogė Turkijai, Sirijai, Libanui? Ar tai buvo miniatiūra, ar žmogaus sukelta nelaimė, kad Turkija parkluptų ant kelių, nes Turkija pastaruoju metu pradėjo vaidinti svarbų vaidmenį, palyginti su Vakarų Kranto „aneksijos planu“.“
„Tektoninė ginkluotė, HAARP ar projektas Thor? Atrodo, kad nešvarūs Rotšildų bankininkai nerimsta, kad Turkija prekiauja su Rusija. Be to, pasitraukimas iš NATO.“
„Galvoju apie Turkiją. Jie bandė suorganizuoti taikos sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos. Manau, tai nepatiko globalistams. Dabar svarstau apie 3 lg 7+ žemės drebėjimus. Žinau, jie gali būti ne natūralūs, kaip Fukušima. HAARP.“
Turkijos žemės drebėjimus Nyderlandų mokslininkas numatė iš anksto ir jų buvo galima išvengti
Beje, savotiška sensacija tapo ir Nyderlandų mokslininkas Frankas Hoogerbeetsas, kuris iš anksto numatė smarkų žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje. Tyrinėtojas dar praėjusį penktadienį tviteryje rašė[4]:
„Anksčiau ar vėliau šiame regione (Pietų ir Vidurio Turkijoje, Jordanijoje, Sirijoje, Libane) įvyks ~M 7,5 #žemės drebėjimas.“
Tad vyras likus trims dienoms iki nelaimės jau perspėjo, kad šis regionas patirs tokį baisų likimą. Tačiau vėliau jis paaiškino, jog didelės sensacijos čia nėra ir tiesiog žinojo, jog anksčiau ar vėliau tai tikrai įvyks, kaip kad 115 ir 526 metais. Jis tikino, kad prieš tokius didelius žemės drebėjimus visada stebima kritinė planetų geometrija, o būtent tokia ji buvo vasario 4-5 dienomis. Bet visgi kai kurie internautai vis tiek mano, jog galbūt nelaimės mastą buvo galima sumažinti, jei kažkas būtų įsiklausęs į šį perspėjimą.
Tiesa, vieną faktą visgi galima drąsiai patvirtinti net ir dabar – dalies aukų ir nuostolių veikiausiai iš tiesų buvo galima išvengti. Jau ne vienerius metus Turkijos inžinierių ir architektų sąjunga skambino pavojaus varpais dėl žemės drebėjimų infrastruktūros trūkumo ir nekokybiškai statomų pastatų. Gyvenant tokioje vietovėje, žemės drebėjimai yra gan suprantamas reiškinys, tad valdžios nenoras įsiklausyti į perspėjimus ir paruošti valstybę galimiems drebėjimams virto išties didžiule klaida.
O juk po 1999 metų žemės drebėjimo, kuriame žuvo apie 17 000 žmonių, tuometinė valdžia pažadėjo reformuoti šalies žemės drebėjimų infrastruktūrą, įsipareigojo sukurti griežtesnius statybos standartus ir sustiprinti jau esamus pastatus. Planuose buvo numatyta šimtai miesto erdvių, kurios turėjo tapti evakuacijos taškais nelaimės atveju. Tačiau bėgant metams daugelis suplanuotų patobulinimų buvo atšaukti, o evakuacijos zonos po atviru dangumi virto daugiaaukščiais pastatais.
Žinoma, reikia paminėti ir naujai statomus pastatus, kurių priežiūra vis dar iš esmės nevyksta ir jie statomi neužtikrinant jokio saugumo. Šis incidentas įvyko ankstų rytą, kai žmonės buvo viduje ir dauguma vis dar miegojo[5]. Tad tikėtina, jog saugiau pastatyti ar laiku sustiprinti pastatai būtų padėję išvengti nors mažos dalies mirčių, nes tiesiog nebūtų taip greitai sugriuvę.
Žemės drebėjimai atsiranda dėl natūralių priežasčių: kaltos litosferos plokštės
Iš tiesų dėl žemės drebėjimų kalti gamtiniai reiškiniai. Žemės pluta yra sudaryta iš atskirų gabalėlių, vadinamų litosferos plokštėmis. Šios plokštės yra šalia viena kitos ir dažnai jos bando pajudėti, tačiau joms trukdo trintis į vienas kitą. Visgi, kartais slėgis taip padidėja, jog viena plokštė staiga sutrūkčioja ir todėl pradeda judėti paviršius. Šiuo atveju tai buvo Arabijos plokštė, judanti į šiaurę ir susidūrusi su Anatolijos plokšte. Tai sukėlė vibraciją, keliaujančią žemės paviršiumi, kuri ir vadinama žemės drebėjimu.
Tiesa, būtina pažymėti, jog žemės drebėjimus kartais sukelia įvairios kitos priežastys. Pavyzdžiui:
- ugnikalnių išsiveržimai,
- požeminiai sprogimai (pavyzdžiui, jei atliekami požeminiai atominiai bandymai),
- meteorai,
- griūvančios didžiulės struktūros (pavyzdžiui, kasyklos).
Visgi, nepaisant to, jog dažniausiai žemės drebėjimai įvyksta dėl natūralių priežasčių, tam tikri sprendimai gali padėti numatyti žemės drebėjimus, sumažinti aukų skaičių ir užtikrinti, jog padaryta žala būtų kuo mažesnė. Tam gali padėti seisminių tinklų tankinimas ir kabelinių vandenyno dugno jutiklių tinklų įrengimas. Tačiau dėl didelių sąnaudų tokios technologijos nėra įgyvendinamos visame pasaulyje ir sutinkamos tik tokiose šalyse kaip, pavyzdžiui, Japonija ar Kanada.
Dabartinės žemės drebėjimų technologijos gali iš anksto įspėti apie žemės drebėjimus sausumoje. Tačiau apie tuos, kurie įvyksta jūros dugne, paprastai sužinoma per vėlai, t. y., likus tik kelioms ar keliolikai sekundžių iki jų pradžios. O patys didžiausi ir daugiausiai žalos pridarantys drebėjimai įvyksta atviroje jūroje.
Tačiau Izraelio tyrėjai tvirtina, jog povandeniniai šviesolaidiniai kabeliai gali padėti prognozuoti žemės drebėjimus net ir jūros dugne[6]. Tiesa, visame pasaulyje interneto ryšiui jūros dugne naudojami šviesolaidiniai kabeliai irgi nėra visagaliai, mat jie padeda užfiksuoti žemės drebėjimus tik maždaug puse minutės anksčiau nei taikant dabartinius metodus. Visgi, net ir keliolika ar keliasdešimt sekundžių gali tapti lemiamos, bandant išgelbėti gyvybes.
Gandus, jog gyvūnai gali nuspėti žemės drebėjimus, dar turi patvirtinti mokslininkai
Verta paminėti ir tai, jog nemažai žmonių tiki gyvūnų gebėjimu iš anksto pajausti stiprius žemės drebėjimus. Internete galima rasti daugybę tai liudijančių pasakojimų, teorijų ir pastebėjimų, o tuo tikintys žmonės rekomenduoja turėti nors vieną augintinį. Tokie siūlymai pateikiami tvirtinant, jog dar prieš prasidedant žemės drebėjimui regėjo keistai besielgiančius paukščius, šunis, kates ir kitus gyvūnus. Galima rasti liudijimų net ir apie keistai besielgiančias žuvis.
Tačiau nors gyvūnų gebėjimu nuspėti žemės drebėjimus tikima jau daugybę metų, tokios minties pagrįstumo kol kas dar neįrodė gausūs moksliniai tyrimai. Bet verta paminėti, kad jau vyksta tam tikri eksperimentai, kuriuose buvo pastebėti gan įdomūs reiškiniai.
Pavyzdžiui Martinas Wikelskis, iš Maxo Placko gyvūnų elgsenos instituto Vokietijoje, vadovavo svarbiam tyrimui apie gyvūnų elgesio modelių pakitimus likus kelioms dienoms iki žemės drebėjimo. Jis paliko jutiklius šešioms karvėms, penkioms avims ir dviems šunims šiaurinėje Italijoje ir stebėjo šiuos gyvūnus keletą mėnesių, kol jų gyvenamą vietovę pasiekdavo žemės drebėjimai. M. Wikelskis su savo komanda išsiaiškino tokius dalykus[7]:
- gyvūnų elgesys pakisdavo likus 20 valandų iki žemės drebėjimo,
- gyvūnai tapdavo net 50 proc. aktyvesni palyginti su kitomis dienomis,
- stebėdami gyvūnus, jie vėliau teisingai numatė net septynis iš aštuonių stiprių žemės drebėjimų.
Amerikiečių geologas Josephas L. Kirschvinkas paaiškino šį reiškinį, sakydamas, jog daugelis gyvūnų gali pajusti specialias P bangas likus kelioms sekundėms iki S bangos smūgio. Jis taip pat samprotavo, jog gyvūnai turi natūralų instinktą apsiginti nuo plėšrūnų arba pabėgti nuo gresiančių pavojų, tad gali būti, jog pavojingų gamtos reiškinių pastebėjimas irgi yra savotiškas genetinis atsakas. Be to, yra dar mažiausiai 180 publikacijų, kuriose rašoma apie neįprastą gyvūnų elgesį, tad galima spėti, jog nors šioks toks ryšys tarp gyvūnų ir žemės drebėjimų išties egzistuoja.
