<h2>Istorinis sprendimas – JT klimato kaitos konferencijos išvakarėse</h2>
<p>Po ilgų ginčų, derybų ir svarstymų Turkijos parlamentas 2021-ųjų spalio 6-ą pagaliau susitarė ir visi 353 parlamentarai vienbalsiai ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą. Su šią naujiena, Turkija tapo paskutine G20 nare, patvirtinusia šią sutartį. Vis gi, kelias iki šio įvykio buvo ilgas ir duobėtas. Dalis ekspertų pažymi, kad Turkija jau pavėlavo, šalies tarša milžiniška, o klimato kaita šią vasarą skaudžiai parodė savo galią. </p>
<p>Nors Turkija buvo viena pirmųjų valstybių, suskubusių pasirašyti Paryžiaus klimato susitarimo dokumentus, ratifikavimo procesai užsitęsė. Šalies valdantieji siekė, kad valstybė būtų perklasifikuota iš išsivysčiusios į besivystančią, tam, kad būtų galima mokėti žemesnius išmetamųjų dujų mokesčius bei gauti didesnę finansinę paramą. Tiesa, Turkija ne vienintelė šalis ilgai svarsčiusi Paryžiaus klimato susitarimą: tarp tokių valstybių yra ir Iranas, Irakas, Eritrėja, Libija ir Omanas[1].</p>
<p>Sprendimas ratifikuotas kaip niekad laiku. Spalio 31-ąją Škotijoje, Glazge vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Be to, dar rugsėjį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje paskelbė, kad jo šalis vis dėlto priims Paryžiaus susitarimą. Tuomet prezidentas sakė, kad valstybės, istoriškai labiausiai prisidėjusios prie klimato šilimo procesų, dabar turėtų dėti daugiausiai pastangų situacijai atitaisyti:</p>
<blockquote>
<p>„Tie, kas padarė daugiausia žalos gamtai, mūsų orui, žemei, planetai, kas brutaliai išnaudojo natūralius išteklius, privalo dėti didžiausias pastangas šioje kovoje," – tuomet sakė R. T. Erdoganas. </p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų, nemenką žalą aplinkoje palieka pati Turkija. Valstybės bendra tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų padidėjo stulbinančiais 157,7%, nepaisant to, kad daugybė lėšų buvo skirta atsinaujinantiems energijos šaltiniams plėtoti bei infrastruktūrai užtikrinti[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/federico-scarionati-gpsg9dsn9cs-unsplash.jpg" alt="Turkija" /></p>
<h2>Turkija jau susidūrė su klimato kaitos pasekmėmis</h2</h2>
<p>Po vienbalsio balsavimo, Turkijos aplinkos ir urbanizacijos ministras Muratas Kurumas teigė besiviliantis, kad Paryžiaus susitarimo ratifikavimas iki 2053-ųjų leis pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[3]. Daugybė vietinių klimato aktyvistų ir verslų skatino Turkijos valdžią priimti šį sprendimą.</p>
<p>Šį žingsnį palankiai sutiko ir opozicija, nors ir pažymėjo, kad sprendimas yra gerokai pavėluotas. JT tautos pasveikino Turkiją žengusią svarbų žingsnį ir pažymėjo, koks svarbus yra tęstinumas ir nedingstantis šalių įsitraukimas, kovoje su klimato kaita. Iš tiesų, vargu ar spaudimas tarptautinėje arenoje bei piliečių raginimas paskatino Turkiją galiausiai ratifikuoti Paryžiaus susitarimą.</p>
<p>Šią vasarą valstybė savo kailiu įsitikino kokia pavojinga gali būti nevaldoma ir neprognozuojama gamta. Vidurvasarį, dalį šalies plovė potvyniai, kai kitoje pusėje, degė milžiniški plotai miškų. Gaisrai nusinešė daugiau nei 100 žmonių gyvybes, žuvo daugybė gyvūnų, nepataisomą žalą patyrė augmenija. Visoje šalyje išdegė apie 200 tūkst. ha miškų – penkis kartus daugiau už metinį vidurkį.</p>
<p>Vis daugiau vietos politikų, anksčiau atsargiai žvelgusių į Paryžiaus susitarimą, ėmė spausti R.T. Erdoganą pažvelgti tiesai į akis ir imti spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemą. Tiesa, nors valdžios pareigūnai ir pripažįsta, kad tarša yra didžiausias ir svarbiausias gamtinių katastrofų veiksnys, planų kažką keisti kol kas nėra. Aktyvistai kritikuoja Turkijos politiką, kai išleidžiami milijonai tvarių energijos šaltinių plėtojimui, tačiau vis tiek daugiausiai naudojama itin tarši anglis.</p>
<p>Itin užteršti ir vandenys: šią vasarą Stambulo pakrantėse buvo galima išvysti neįprastą reiškinį – smėlį, nuklotą tąsiomis gleivėmis. Mokslininkai teigė, kad dėl to kalta tarša Marmuro jūroje[4]. Plačiai kritikuojama ir aktyvi urbanizacija, gyvūnų buveinių bei augmenijos naikinimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/thijs-stoop-a_aqxgz9z5i-unsplash.jpg" alt="Tarša" /></p>
<h2>Aktyvūs šalies jaunuoliai žada permainas</h2>
<p>Su aplinkosauginiais iššūkiais kiekviena šalis ir jos valdžia dorojasi skirtingai. Kadangi Turkijoje 2023-iais vyks rinkimai, manoma, kad įvyks daugybė permainų, paliesiančių ir tai, kaip kovojama su klimato kaita. Šalies jaunimas šiuo metu yra itin įsitraukęs į diskusijas šiuo klausimu, o daugelis pirmą kartą balsuoti galės būtent artėjančių rinkimų metu.</p>
<p>Apie 95% Turkijos jaunimo teigia, kad klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių šaliai ir pasauliui. Žinoma, kaip ir visur, visuomenė šiuo klausimu nėra vieninga, o net ir masiniai protestai ar akcijos dažnu atveju baigiasi susidūrimais su policija ir suėmimais, o ne užmegztu realiu dialogu su valdžia[5].</p>
<p>Kaip anksčiau, taip ir dabar, nuomonės išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad Turkija ima skirti daugiau dėmesio aplinkosaugai, kiti teigia, kad Paryžiaus susitarimas taps tik dar vienu būdu gauti didesnę finansinę paramą.</p>
<p>Turkija ir kitos 175 šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą 2015-ais, tačiau buvo iš mažumos, jo vis dar neįtvirtinusių. Paryžiaus susitarimas yra <span class="apibr">tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos</span>. Joje išdėstyta ekonomiškai stiprių ir silpnų šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimo įsipareigojimai[6].</p>
