Pensijos auga, bet kai kuriems pakils vos keliasdešimt eurų
Viena plungiškė negalėjo atsistebėti, kaip pasijautė apgauta vidury baltos dienos pačios valstybės. Į redakciją moteris kreipėsi jau praradusi viltį: „Galvojau, bent naujus batus nusipirkti pavyks, o čia vos ant vieno nuėjimo į parduotuvę užteks. Toks pensijos padidėjimas, kad net juokinga.“
Oficialūs „Sodros“ duomenys rodo, kad nuo 2026 metų pensijos bus indeksuojamos ir didinamos pagal naujus rodiklius, bet šis didėjimas nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo žmogaus stažo, per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir kitų aplinkybių. Pirmiausia didesnių išmokų sulauks senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai, o vėliau – ir kai kurių kitų kategorijų pensininkai[1].
„Sodra“ pateikė ir pavyzdžius, kaip kinta pensijos: jei 2025 metais žmogus gaudavo apie 474 eurus, 2026 metais jo pensija turėtų būti apie 527 Eur – tai reiškia apie 53 eurais daugiau. Jei pensija buvo 575 Eur, ji augs iki maždaug 639 eurų (64 eurais daugiau); 624 Eur – iki ~694 eurų (70 eurų daugiau); 724 Eur – iki ~805 eurų (81 euru daugiau); o 944 Eur – iki ~1 053 Eur (109 eurais didesnė).
Toks augimas neatperka kasmet augančių būtinųjų išlaidų?
Be to, valstybė padidina ir bazinius parametrus – bazinė pensija kyla nuo 298,45 iki 327,91 eurų, o apskaitos vieneto vertė – nuo 7,16 iki 8,11 eurų, bet šie skaičiai, anot plungiškės, „tik gražiai skamba dokumentuose, o praktiškai nieko nepasako apie realius pinigus“.
Gyventojos nuomone, toks indeksavimas leidžia valstybei oficialiai sakyti, kad pensijos auga, tačiau gyvenimo realybė – kita. „Infliacija, kainų augimas, komunalinės paslaugos, vaistai – visa tai kerta kur kas stipriau nei tie keli eurai į rankas“, – piktinosi ji. „Sodra skaičiuoja bazes ir vienetus, o aš skaičiuoju, kiek išgyventi iki mėnesio pabaigos… Juokinga!“
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors didėja minimalūs vartojimo poreikiai (nuo 450 iki 468 eurų), o tai turėtų užtikrinti priemokas, jei pensija po indeksavimo vis dar bus žemesnė už šią ribą, tai vis tiek neaprėpia realių poreikių – tiesiog kažkiek pakelia skaičių lentelėse.
Moters nuomone, visi tie skaičiavimai apie bendrą “vidutinį pensijų augimą” yra gerai tik oficialiems pranešimams spaudai, bet eiliniam žmogui tai nepadeda. „Dirbau visą gyvenimą, mokėjau įmokas, o dabar man pasiūlo keliasdešimt eurų daugiau? Tai ne rūpestis – tai tik eilinis patvarkymas, kad būtų galima sakyti: „pensijos auga“, – užbaigė ji.
Ką galima nusipirkti už 53 eurus?
Savo ruožtu pasidomėjome, kokį svorį tipinio Lietuvos pensininko gyvenime turi 53 eurų prieaugis prie pensijos. Kalbant skaitine išraiška – tai suma, su kuria galima padengti maždaug trečdalį komunalinių mokesčių arba apsipirkti parduotuvėje.
Štai savo nuožiūra sudėjome būtiniausių produktų krepšelį savaitei „Barboroje“ už 51,13 euro. Į jį įėjo keletas higienos priemonių – dušo želė, du skysti rankų muilai, kilogramas svogūnų, 800 g ilgagrūdžių basmati ryžių pakuotė, traškūs krekeriai, pigiausi makaronai, šviežias viščiukas broileris, virtos dešrelės, žalioji cukinija, kilogramas pigiausių obuolių, juoda raikyta ruginė duona, kilogramas mandarinų, ilgavaisis agurkas plėvelėje, po kilogramą bulvių bei morkų, popierinių rankšluosčių ritinėlis, pigiausias sviestas ir kilogramas atšaldytos kiaulienos nugarinės be kaulo.
