<h2>Plastiko problemą matome iš kosmoso</h2>
<p>Plastiko tarša yra viena iš didžiausių aplinkosauginių problemų. Nuo XX a. pabaigos plastiką naudodami kaip nebrangią, universalią ir patvarią medžiagą, mes tapome nuo jos priklausomi. Pavyzdžiui, kasdien ir be didelio susimąstymo naudojame plastikinius maišelius, o tokiems suirti gamtoje reikia šimtmečių. </p>
<blockquote>
<p>Į natūralią gamtą, vandenį ar tiesiog sąvartyną patekęs plastikas tampa ne tik mus, bet ir mūsų vaikus galimai tyliai nuodijančia medžiaga[1]. </p>
</blockquote>
<p>Siekiant užkirsti kelią plastiko taršai, pasaulis imasi įvairių priemonių užterštumui mažinti. Viena geriausių priemonių gali tapti plastiko sąvartynų identifikavimas ir likvidavimas.</p>
<p>O pačias didžiausias plastiko šiukšlių sankaupas pamatyti galima ir iš kosmose erdvės. Būtent tokią paslaugą siūlo „Global Plastic Watch" (GPW), kuri savo surinktus duomenis vėliau nemokamai perduoda pasaulio valstybių vyriausybėms.</p>
<h2>Interaktyvus plastiko problemos sprendimo būdas</h2>
<p>„Global Plastic Watch" (GPW) yra skaitmeninė platforma, kurioje naudojant unikalų palydovinių vaizdų ir dirbtinio intelekto derinį, beveik realiu laiku sudaromi pasaulio taršos plastiku žemėlapiai[2].</p>
<p>Ši programa gali aptikti mažesnes nei 5×5 metrų dydžio vietas ir beveik realiuoju laiku pateikti jas interaktyviame pasauliniame plastiko žemėlapyje[3].</p>
<p>Kaip aiškina vienas pagrindinių GPW kūrėjų ir idėjos „architektas" Fabienas Laurier'as, vietų, kuriose pastebimos plastiko šiukšlių sankaupos išviešinimas nėra kažkoks gėdinimas: tai informacijos teikimas atskiroms valstybėms ir teritorijoms, siekiant, kad jos galėtų spręsti šią problemą.</p>
<p>Iš tiesų, GPW pateikta informacija, šiukšlių sankaupų lokacija, numanomas dydis ir panašiai yra suteikiama nemokamai. Tokią galimybę finansuoja Australijos labdaros fondas „Minderoo", kurio veikla skirta padėti sustabdyti plastiko patekimą į vandenyną.</p>
<p>Šią veiklą itin palankiai vertina Jungtinės Tautos (JT).</p>
<blockquote>
<p>„Sunku kontroliuoti ar kovoti su tuo, ko negali išmatuoti ar net įvardinti to vietos", – teigia JT aplinkos programos atstovė Kakuko Nagatani-Yoshida.</p>
</blockquote>
<p>Ji tikisi, kad vyriausybės pasinaudos šia „pažangiausia" technologija, kad sumažintų taršos problemą.</p>
<h2>Plastiko problema aktuali ir Australijoje, ir Azijoje ar Pietų Amerikoje</h2>
<p>Plastiko šiukšlių sankaupomis „pasigirti" gali toli gražu ne tik besivystančiomis laikomos šalys. GPW dėka identifikuotos 25 pasaulio valstybės, kurių teritorijoje nustatyta ženkli plastiko tarša.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-05-09-at-10-30-18-pm.png" alt="" /></p>
<blockquote>
<p>Tai yra Gvatemala, Haitis, Dominikos Respublika, Venesuela, Brazilija, Alžyras, Nigerija, Kamerūnas, Tanzanija, Albanija, Turkija, Indija, Kinija, Mianmaras, Vietnamas, Laosas, Tailandas, Kambodža, Malaizija, Indonezija, Filipinai, Brunėjus, Australija, Šri Lanka, Rytų Timoro Demokratinė Respublika[4].</p>
</blockquote>
<p>GPW pateiktame interaktyviame žemėlapyje pakanka užvesti kursorių ant konkrečios vietovės ir galima pažvelgti, kiek šalyje suskaičiuota plastiko sankaupų bei šiukšlynų. Pavyzdžiui, pasirinkus Alžyrą, išvystame, kad čia aptiktos 74 plastiku užterštos vietovės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-05-10-at-12-19-12-pm.png" alt="" /></p>
<p>Šios vietos duomenys surinkti pasitelkus fotografijas iš kosmoso erdvės.</p>
<p>Nustatytą vietą patikrina apmokytas recenzentas, o po to ji lyginama su kitais duomenų rinkiniais, kad būtų galima pastebėti įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, kad ji yra netoli vandens telkinių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tanvi-sharma-4bd2p5zbda-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Surinkta informacija jau naudojasi Indonezija</h2>
<p>Surinkti duomenys padėjo nustatyti, jog sausumoje esančios šiukšlės sudaro iki 91 proc. plastiko atliekų, patenkančių į vandenyną. Tai reiškia, kad šiukšlių patekimui į vandenyną ypač svarbi prevencija.</p>
<p>Dėl to, surinkta informacija siekiama padėti valdžios institucijoms nustatyti šiukšlių susitelkimo vietą ir ją pašalinti kaip įmanoma anksčiau. </p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Indonezijos vyriausybė jau bendradarbiauja su „Minderoo" fondu, siekdama nustatyti ir valdyti atliekų problemą. Valstybei tai ypač svarbu: Indonezija yra penkta pagal vandenynų taršą pasaulyje.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, GPW duomenys gali pasitarnauti visam pasauliui. 2022-ųjų metų kovo mėnesį 175 šalių pareigūnai susitarė per ateinančius dvejus metus parengti pasaulinę sutartį, kurios tikslas yra sustabdyti plastiko taršą[5].</p>
