Nauji GPM tarifai palies ne tik turtinguosius
Politikams kalbant apie galimus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčius, vis garsiau diskutuojama apie tai, kokią įtaką šie pokyčiai turės įvairių socialinių grupių gyventojams. Valdžia oficialiai teigia, jog numatomi pokyčiai orientuoti į socialinio teisingumo užtikrinimą bei turtingesniųjų apmokestinimą. Tačiau giliau pažvelgus į pateikiamus duomenis ir viešai prieinamus skaičiavimus, išryškėja kita, gerokai niūresnė, realybė. Ar iš tiesų nauji mokesčiai nepalies mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, ar kaip tik priešingai – būtent ši grupė gali tapti didžiausia pokyčių auka?
Svarstant apie mokesčių politiką, itin svarbu aiškiai suprasti, ką valdžia laiko mažiausias pajamas gaunančiais. Deja, iš viešojoje erdvėje pateikiamų pareiškimų ir Finansų ministerijos planų kol kas aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Remiantis premjero Gintauto Palucko komentarais, pagrindinis dėmesys bus skiriamas žmonėms, gaunantiems itin dideles pajamas.
„Juk nėra jokio skirtumo, ar žemdirbys, ar verslininkas, ar individualia veikla užsiimantis asmuo – jeigu tu uždirbi milijonus, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei ir prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – pažymėjo politikas.
Tačiau lieka neatsakytas klausimas – kas nutiks tiems, kurie vos viršija numatytą minimalią ribą ir anaiptol nesivarto milijoninių sumų kalnuose?
Dabartinėse diskusijose apie galimus pakeitimus minimas 26 tūkst. eurų per metus pajamų dydis (tai atitinka 12 VDU) atrodo kaip aiški ir saugi riba. Tačiau žemiau paveikslėlyje pateikti Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) skaičiavimai parodo, kad tie, kurių pajamos yra arti šios ribos, patirs itin staigų mokesčių augimą. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 26 tūkst. eurų per metus, papildoma mokesčių našta jam siektų net 2860 eurų – tai daugiau nei pusantro mėnesio jo pajamų.
Ar toks žmogus vis dar laikomas mažų pajamų gavėju, ar jau priskiriamas prie turtingųjų? Juk uždirbant vidutinio dydžio atlyginimą Lietuvoje vargu ar galima vadintis itin turtingu asmeniu. Tačiau žvelgiant į planuojamą mokestinę naštą, panašu, kad šalies politikai galvoja priešingai.
Sunku nesutikti, kad valdžios samprata apie mažas pajamas yra problemiška. Panašu, jog tarp mažiausias pajamas gaunančiųjų vis dažniau įtraukiami tik tie asmenys, kurie išvis nedirba ir gyvena iš pašalpų, tačiau tie, kurie dirba ir stengiasi išsilaikyti patys, lieka užmiršti ir papildomai skriaudžiami augančiais mokesčiais. Paradoksalu, tačiau siūlomi mokesčių pakeitimai skatintų nedarbą, o ne savarankišką užimtumą.
Didžiausias smūgis – dirbantiems savarankiškai, tačiau uždirbantiems menkas sumas
Individualią veiklą vykdantys, bet minimaliai iš jos uždirbantys gyventojai gali patirti reikšmingiausią pokyčių naštą. Remiantis paviešintais duomenimis, jei gyventojas per metus po sąnaudų atėmimo uždirba, pavyzdžiui, 15–20 tūkst. eurų, jis gali susidurti su gana staigiu mokesčių kilimu.
Nors kol kas neaišku, kokia mokestinė našta lauks mažiausiai uždirbančių individualia veikla užsiimančių asmenų, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija jau dabar perspėja, kad mažai uždirbantiems tarifas veikiausiai augs daugiau nei 2 kartus. Net jei šie žmonės nėra laikomi turtingaisiais, būtent jie pajaus didžiausią disproporcinį mokestinės naštos didėjimą.
Akivaizdu, kad šiuo atveju naujoji GPM tvarka labiausiai paveiktų tuos, kurie dirba, bet uždirba nedaug ir todėl ir taip sunkiai verčiasi. Jie negauna socialinės paramos, tačiau nedidelį pajamų augimą praras sumokėdami ženkliai didesnius mokesčius.
„Socialinio teisingumo“ dilema: ar apskritai apsimokės dirbti?
Premjeras G. Paluckas teigia, kad turtingiausieji neturi moralinės teisės piktintis, nes jų sumokami mokesčiai prisideda prie visuomenės gerovės. Tačiau žvelgiant į pateikiamą skaičiavimo lentelę ir konkrečius pavyzdžius, kyla pagrįstas klausimas – ar politikai iš tikrųjų supranta realų poveikį tiems gyventojams, kurie dirba ir patys išsilaiko, bet negali sau leisti prarasti kelių mėnesių pajamų dėl papildomų mokesčių, nes uždirba menkas sumas?
Priešingai nei teigiama oficialiai, naujoji mokestinė tvarka iš esmės nepalies tik tų, kurie nedirba ir išvis nemoka GPM. Šie žmonės pokyčių nejus, tačiau dirbantys žmonės gali susidurti su situacija, kai papildomos pajamos taps tiesiog nebevertos pastangų, nes mokesčiams bus atiduodama pernelyg daug. Toks sprendimas skatintų ne aktyvią savarankišką veiklą, o priešingai – šešėlį arba priklausomybę nuo socialinių išmokų.
Negana to, žiniasklaidoje minima, kad kartu su GPM didinimu valdžia planuoja ir kitus mokesčių didinimus – nuo PVM iki NT mokesčio, taip pat numatyti specialūs gynybos finansavimo mokesčiai, kurie taip pat neišvengiamai paveiktų visus gyventojus, įskaitant net ir gaunančius mažas pajamas. Tai dar labiau apsunkintų būtent vidutines ir mažas pajamas turinčių asmenų situaciją.
Tad oficiali valdžios retorika apie socialinio teisingumo užtikrinimą atrodo gerokai nutolusi nuo realybės. Dabartiniai siūlymai dėl GPM aiškiai rodo, jog didžiausią naštą gali pajusti ne milijonieriai, o būtent mažesnes pajamas uždirbantys, bet dirbantys ir savarankiškai besistengiantys gyventojai.
