Plaktukus kolekcionuoja jau šešerius metus
Vilkaviškio rajone Degučių kaime veikiantis Plaktukų muziejus yra didžiausias Europoje ir trečias didžiausias pasaulyje. Tačiau jei ne vienas atsitiktinumas, jo galėjo iš viso nebūti.
„Tikslingai nieko nedariau, nei aš, nei mano šeima, nei kaimynai nesitikėjo, kad toks muziejus gims ir net taps didžiausiu žemyne, – sakė jo įkūrėjas, betono maišyklės operatoriumi Marijampolėje dirbantis Saulius Matusevičius. – Niekada nebuvau kolekcininkas, tiesa, vaikystėje kurį laiką rinkau kramtomosios gumos „Donald“ popieriukus bei įvairias monetas.“
Istorija prasidėjo prieš šešerius metus, kai Saulius su žmona Nijole ir sūnumi Artūru iš Vilkaviškio persikėlė gyventi į uošvių namus Degučiuose. Saulius sumanė kieme pasistatyti pavėsinę, o jam talkino vienas kaimynas (kurio vardas – taip pat Saulius). „Tas kaimynas yra stalius. Kai dėjome sparus stogui, kaimynas pamiršo atsinešti plaktuką, kurį visuomet su savimi nešiojasi ir paprašė, kad duočiau savo. Pagriebiau vieną iš uošvio traktoriaus, tačiau jis buvo labai purvinas, o pasirodo, ir ne tam skirtas – tai buvo šaltkalvio plaktukas. Kaimynas jo neėmė ir nuėjo namo atsinešti savo“, – kalbėjo S. Matusevičius.
Po keleto dienų kaimynas jį pasikvietė važiuoti į garsųjį Kalvarijos sendaikčių turgų, sakė, kad padės išsirinkti gerą platuką. Vyras tuomet nusipirko jų net porą, o išvykos į turgų netrukus tapo kassavaitinės. „Vis pamatydavau kokį platuką, ir pagalvodavau, kad ūkyje pravers. Net nepastebėjau kaip surinkau jų daugiau nei pusę šimto“, – prisiminė jis. Tuomet užsibrėžė tikslą surinkti šimtą, o kai surinko, kolekcionavimo azartas jau buvo pagavęs, tad jų ieškojo ir toliau. Šiuo metu vyro kolekcijoje – 1328 eksponatai: tai įvairiausi plaktukai, kirvukai, taip pat įvairūs plaktukus vaizduojantys daiktai – paveikslėliai ir statulėlės, indai, stalo įrankiai, žvakidės, monetos, papuošalai. Iš plaktukų padarytos ir kai kurios muziejaus detalės, pavyzdžiui, durų rankenos ar pakabos drabužiams.
Muziejaus eksponatai atkeliavo iš viso pasaulio
Iš pradžių S. Matusevičius plaktukus kabino sandėliuke ant sienos, tačiau kolekcijai augant jie ėmė nebetilpti, tad 2018 m. vyras apsisprendė statyti atskirą pastatą ir atidaryti Plaktukų muziejų. Šis muziejus yra unikalus – tokių pasaulyje yra vos keletas. Vienas jų yra Aliaskoje, JAV, kitas – Australijoje, o dar vienas – Ignalinos rajone Paukščių kaime – nors šis atsidarė pirmiau, eksponatų kiekiu Degučiuose esantis jį greitai pralenkė. Saulius siekia pasivyti ir pralenkti ir kitus du muziejus. „Noriu įrodyti, kad ir kaimo žmonės gali būti išradingi bei išskirtiniai“, – teigė jis.
Šiuo metu pašnekovui priklauso du agentūros „Factum“ užfiksuoti rekordai – didžiausios Lietuvoje plaktukų kolekcijos (1137 plaktukai, užfiksuoti pernai, tačiau šiuo metu kolekcija dar papildyta) bei didžiausios įrankio skulptūros – įvažiuojant į Degučius svečius pasitinka Sauliaus pastatyta 5 m aukščio geležinė plaktukų skulptūra, kviečianti aplankyti muziejų.
Vyro sukauptoje kolekcijoje – patys įvairiausi plaktukai. „Esu suskaičiavęs, kad plaktuką naudoja net 58 profesijų atstovai”, – kalbėjo jis. Jo įkurtame muziejuje lankytojai gali pamatyti staliaus, šaltkalvio, girininko, skulptoriaus, batsiuvio, laikrodininko, chirurgo, neurologo, juvelyro, kanklininko, rimoriaus (žmogaus, siūnančio pakinktus), virėjo naudojamus plaktukus. Tarp eksponatų – net buvusio Švedijos premjero Karlo Hjalmaro Brantingo naudotas plaktukas, kurio kaukštelėjimu būdavo patvirtinami įstatymai, o kitu jo galu, kuris yra reljefinis – įspaudžiant antspaudą pažymima jo korespondencija. Šį plaktuką turėjo jo anūkė, ir sužinojusi apie Plaktukų muziejų, sutiko parduoti.
Muziejaus eksponatai atkeliavo iš įvairių šalių – nemažai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos šalių, Rusijos, Ukrainos, yra eksponatų iš kitų Europos šalių, taip pat – iš egzotiškų kraštų. Tolimiausios šalys, iš kurių atkeliavo eksponatai – Australija bei Naujoji Zelandija. Kiekvienas daiktas muziejuje yra sužymėtas – nurodyta jo kilmės šalis ir kam jis yra skirtas. „Štai plaktukas iš Prancūzijos, skirtas išmušti kamštį iš vyno statinės, o šis atkeliavo iš Nyderlandų – tokiu sūrio gamintojai beldžia į sūrį ir pagal garsą nustato ar jis tinkamai bręsta, o šis – iš Turkijos – skirtas smulkinti anglis kaljanui, o šis – iš Tanzanijos, masajų genties, pagamintas iš juodmedžio ir skirtas praskelti kokoso riešutą“, – įdomiausius muziejaus eksponatus vieną po kito rodė įkūrėjas.
Žmona dėl brangaus pomėgio nepriekaištauja
Muziejuje yra ir itin senų, net akmens amžių siekiančių plaktukų, ir šiuolaikinių. Plaktukas laikomas pirmuoju žmonijos naudotu įrankiu, be jo išsiversti negalime iki šiol. „Pirmieji plaktukai buvo iškalti iš akmens, vėliau – liejami iš geležies, tačiau iki šių dienų nėra stipriai pasikeitę. Dabar yra plaktukų, į kurių rankeną galima supilti vinis ir jie patys juos įstato, tad nebereikia laikyti pirštais ir rizikuoti juos nusimušti“, – apie įrankio evoliuciją kalbėjo S. Matusevičius.
Kolekciją vyras pildo lankydamasis sendaikčių turguose, kartais plaktukų ar kitų su jais susijusių daiktų gauna dovanų, o pastaruoju metu perka ir internetu. Tam šiek tiek pramoko anglų kalbą, o jei reikia ką nors sudėtingesnio išversti, padeda sūnus. „Prasidėjus COVID-19 pandemijai paštininkė ėjo kelis kartus per savaitę, net vartelių nebedarydavome, – prisipažino vyras. – Dabar perku kiek mažiau, bet pavyzdžiui, ir šiandien dvi statulėles įsigijau.“
Jis bendrauja su kitais kolekcininkais, kurie padeda vienas kitam pildyti kolekcijas – pamatę įdomesnių objektų sendaikčių turguje ar internete, praneša; taip pat priklauso įvairioms kolekcininkų grupėms feisbuke.
Eksponatų atsiradimo istorijos – pačios įvairiausios, o jų kainos svyruoja nuo pusės iki kelių šimtų eurų. „Kai ką gaunu dovanų, kai ką išsikeičiu, o ką perku, kainų niekam neatskleidžiu. Čia kaip tame anekdote, kur žvejys, gulėdamas mirties patale, žmonai sakė, kad jo meškerių už tas kainas, kurias jai sakė, jog pirko, nepardavinėtų“, – šypsojosi Saulius ir pridūrė, kad jo žmona – labai supratinga ir dėl nemažai atsieinančio pomėgio vyrui nepriekaištauja.
Kartais eksponatai atkeliauja visai netikėtai – pavyzdžiui, vieną akmens amžiaus plaktuko antgalį ardami žemę rado ir į degtinės butelį mainyti sutiko netoliese gyvenę ūkininkai. „Būtent Lietuvoje rasti plaktukai dabar man patys įdomiausi“, – sakė jis. Be to atskirą kolekcijos dalį sudaro sovietmečiu kalinių gaminti mėsai mušti skirti plaktukai spalvingomis tekintomis plastmasinėmis rankenomis.
Muziejaus įkūrėją skaudina politikų abejingumas
Lengviausias muziejaus ekponatas – pripučiamas žaislinis plaktukas, o sunkiausi objektai sveria net per 20 kilogramų.
Nuo muziejaus atidarymo 2018 m. jį aplankė jau keli tūkstančiai žmonių. Deja, pernai dėl pandemijos lankytojų skaičius buvo mažesnis, nei įprasta, o šiemet muziejus taip pat dar neveikia – jo plotis – vos 14 kvadratinių metrų, tad pagal dabartines taisykles jį vienu metu galėtų apžiūrinėti vos vienas žmogus. „Tai neapsimokėtų, įprastai lankytojai iki šiol atvažiuodavo grupėmis, su kiekviena praleisdavau apie pusantros-dvi valandas“, – sakė vyras. Pandemijos laiką jis skiria atsinaujinimui – ieško naujų eksponatų, ką tik baigė nedidelį muziejaus remontą ir pamažu galvoja apie papildomą pastatą.
S. Matusevičius gauna daugybę komplimentų ir iš lankytojų, ir iš rajono savivaldybės bei turizmo skyriaus, o unikalus muziejus netgi aprašomas užsienio spaudoje ir taip garsina ne tik rajono, bet ir šalies vardą. Tačiau vyrą skaudina, kad iki šiol savivaldybė taip ir nerado lėšų pagreideriuoti kelio iki muziejaus. „Iki muziejaus reikia tris kilometrus važiuoti žvyrkeliu. Jis gana prastas. Autobusai iš viso negali pravažiuoti, – dalinosi problemomis pašnekovas. – Į muziejų atvažiuoja savivaldybės atstovų, Seimo narių, jie pasidaro nuotraukų ir išvažiuoja. O kai reikia pagalbos – niekam neįdomu.”
O su kaimynu, nuo kurio ir prasidėjo kolekcija, iki šiol pajuokauja vienas kito paprašydami paskolinti plaktuką. „Kai susibėgame, sakau, ar matai, ką pridarei… Juk jei jis tą kartą būtų atsinešęs plaktuką, šio muziejaus net nebūtų“, – sakė įkūrėjas. Beje, ir kaimynas pradėjo kolekcionuoti – kirvius, tik jo kolekcija kol kas dar labai nedidelė.
