Pirkėjai pasipiktinę: pieno produktai tampa prabangos preke?

Pieno kaina per kelerius metus augo rekordišku greičiu

Pieno produktų kainos Lietuvoje vis dar išlieka rekordiškai aukštos. Nors infliacijos rodikliai šalyje šiuo metu nebeatrodo tokie dideli kaip seniau, kasdienė realybė pirkėjams pasireiškia kitaip – prekių kainos lentynose ir toliau auga. Pieno gamintojai, prekybininkai ir analitikai perspėja, kad ši tendencija nesustos, o ateinančiais metais kainos gali dar labiau kilti.

Jei žvelgsime į natūralaus pieno supirkimo kainas Lietuvoje, pastebėsime, kad kasmet supirkimo kaina nors ir svyruoja, tačiau palaipsniui vis auga. Pavyzdžiui, 2021 metų vasario mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 319,3 Eur už toną. O tai reiškia, kad kaina buvo 2,6 proc. didesnė, palyginti su 2020 metų vasariu, kai ji buvo 311,3 Eur už toną^[1].

2024 metų vasario mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo jau 421,80 Eur už toną. Tai net 14,4 proc. didesnė kaina, palyginus su 2023 metų vasario mėnesiu, kai ji siekė 368,57 Eur už toną^[2]. Šių metų rugsėjį supirkimo kaina tapo dar aukštesnė – 428,75 Eur už toną^[3].

Panašiai atrodo ir parduotuvių lentynos^[4]: jei 2020 metais litrą pieno buvo galima įsigyti už 0,89 centus, 2022 metais jo kaina perkopė 1 eurą, 2023 metais siekė 1,15 euro, o šiuo metu 3,5 proc. riebumo pienas tetrapake kainuoja net 1,6 euro. Ir tokios augančių kainų tendencijos, panašu, nesikeis net ir kitais metais.

Milžiniškas eksportas atsiliepia ir pieno produktų kainoms Lietuvoje

Lietuvos pieno pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių, „Vilvi grupė“, savo produkcijos net 90 proc. tiekia užsienio rinkoms. Bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pabrėžia, kad toks intensyvus eksportas tiesiogiai veikia ir vidaus rinkos kainas. Jo teigimu, žaliavinio pieno kainos Lietuvoje yra aukštos dėl stiprios konkurencijos tarp pirkėjų.

„Eksporto kainų didėjimas lemia, kad mūsų rinkoje – tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse – daugiau mokama už pieną, dėl jo konkuruojama. Kaip bebūtų, Lietuvos pieno pramonė yra eksportuojanti – išvežama apie 60 proc. produkcijos, o gal ir daugiau“, – teigia Bertašius^[5].

Šis procesas lemia, kad žaliavinio pieno kainos kyla, o tai tiesiogiai paveikia galutinių produktų kainas vartotojams. Žemės ūkio duomenų centro pateikta statistika patvirtina šiuos teiginius: 2024 metų rugsėjį vidutinė žaliavinio pieno kaina Lietuvoje siekė 429 eurus už toną, o tai yra net 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Ši dinamika rodo, kad pieno produktų brangimas yra neišvengiamas, nes žaliavinio pieno kaina sudaro apie 70 proc. galutinės produkto savikainos.

Dėl sumažėjusio pieno kiekio iš kitų šalių, padidėjo lietuviško pieno supirkimas

Pieno produktų kainų augimą Europoje lemia ne tik eksporto mastai, bet ir keli specifiniai faktoriai, kurie mažina pieno tiekimą.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose dėl aplinkosaugos reikalavimų ūkininkai yra priversti mažinti karvių bandas, o tai tiesiogiai mažina pieno gamybą. Vokietijoje – didžiausioje pieno gamintojoje Europoje – nyksta maži ūkiai. Daugelio šių ūkių savininkai sensta, o jų veiklos tęsti paprasčiausiai nėra kam.

Be to, pastaruoju metu Vokietiją paveikė ir mėlynojo liežuvio liga, dar vadinama „karvių gripu“. Ši liga užkrėtė beveik pusę šalies karvių bandų, dėl to sumažėjo pieno gamyba. Susirgusios karvės duoda mažiau pieno, o gydymo metu pienas negali būti naudojamas dėl vaistų likučių piene.

Airijoje ir Naujojoje Zelandijoje – šalyse, kur karvės dažniausiai ganosi laisvai – pieno gamybą neigiamai paveikė nepalankios oro sąlygos. Airijoje dėl per šlapių ar per sausų periodų karvės gamina mažiau riebaus pieno, tačiau šis reiškinys nėra vienintelė priežastis. Pieno tiekimo mažėjimas Europoje kuria spaudimą rinkai, kur paklausa išlieka aukšta, todėl kainos kyla.

Sviesto rinka taip pat susiduria su iššūkiais. Estijoje ir Latvijoje jau pastebėtas sviesto trūkumas, kurį lemia ne tik aukšta paklausa, bet ir sumažėjęs pieno riebumas dėl prieš tai buvusių itin sausų ir šiltų orų, kuomet karvės natūraliai pradeda gaminti liesesnį pieną. Pavyzdžiui, Estijoje produktas pabrango apie 15 proc., o Latvijoje prekybos tinklai praneša, kad tam tikri prekių ženklai laikinai nėra prieinami. Lietuvoje situacija kol kas stabilesnė, tačiau sviesto žaliavos kaina pakilo 36 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Prekybininkai pripažįsta, kad kainos auga ir spėlioja, jog tendencija laikysis ir kitąmet

Lietuvos prekybos tinklai taip pat pastebi augančias žaliavų kainas ir didėjantį spaudimą galutiniams produktams. Kaip pažymi „Maximos“ Prikimų departamento vadovas Marius Tilmantas, žaliavinio pieno ir kitų žaliavų kainų šuolį anksčiau lėmė energijos ir trąšų kainos, tačiau dabar daugiausia įtakos turi išaugusi paklausa.

„Dėl išaugusios paklausos brangsta pieno milteliai ir pieno riebalai, o tai atspindi ir galutinių produktų kainos vartotojams. Prie šių faktorių prisideda ir pieno riebumo mažėjimas, tai veikia pieno riebalų, naudojamų, pavyzdžiui, sviestui gaminti, kainą – ji didėja. Kartu tai sukuria sąlygas spekuliacijoms žaliavų rinkoje“, – aiškina M. Tilmantas.

„Iki“ prekybos tinklo atstovai taip pat patvirtina, kad kainų augimas yra neišvengiamas. Nors tinklai stengiasi derėtis su tiekėjais ir valdyti kainų pokyčius, situacija išlieka sudėtinga. Regionų prekybininkai taip pat pastebi didelius pokyčius. Pavyzdžiui, Plungės rajone veikiančių „Agotos krautuvėlių“ savininkas Tomas Mašeckis nurodo, kad grietinės kaina per kelias savaites išaugo net 50 centų už kilogramą.

Taigi, vartotojai greičiausiai neturėtų tikėtis mažėjančių kainų artimiausiu metu. Pieno gamintojai ir prekybininkai vieningai sutaria, kad didėjančios žaliavų kainos, eksporto mastai ir paklausos augimas užsienio rinkose dar ilgą laiką lems kainų augimą Lietuvos parduotuvių lentynose.