„Pfizer“ ruošiasi vakcinai uždėti 10,000 % antkainį

„Pfizer“ nepasiruošusi sumažinti pelno apsukų

Pasakiškus pelnus COVID-19 pandemijos metu susikrovusi bendrovė „Pfizer“ net ir virusui pasitraukus bei ženkliai sumažėjus vakcinų poreikiui, neketina mažinti savo apsukų ir susimažinti pelnų. Bendrovės atsakingi darbuotojai nė neslepia, kad pandemija į įmonės kišenes sužėrė milijardus, bet tuo pačiu išreiškia viltį, kad pelnas nesustos tekėjęs ir pabrėžia, kad „Pfizer“ kuriama vakcina esą bus aktuali dar daugelį metų. Tuo tarpu kone visose Skandinavijos šalyse skiepytis nuo koronaviruso sveikiems darbingo amžiaus žmonėms ir nepilnamečiams jau apskritai nerekomenduojama.

„Pfizer“ vyriausiasis finansininkas Davidas Dentonas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su investuotojais teigė, kad jų gaminama vakcina dar bus svarbi „daugelį metų“, nes COVID-19 virusas, nors ir turi panašumų į sezoninį gripą, tačiau, anot jo, yra labiau mirtinas. Kitaip tariant, pasak D. Dentono, terapiniai vaistai, vis dar bus labai svarbūs kontroliuojant virusą^[1].

Pranešama, kad iki šiol bendrovė iš vakcinų nuo COVID-19 ir antivirusinio vaisto „Paxlovid“ pardavimų kasmet gaudavo apie 80 mlrd. dolerių pajamų.

Reaguodama į krentantį tokių vaistų populiarumą, „Pfizer“ sumanė imtis kitokios taktikos ir vaistus gerokai pabranginti. Be to, praėjusį mėnesį „Pfizer“ paskelbė net trigubai padidinsianti ir savo vakcinos kainą – iki 130 JAV dolerių už dozę, nors iki šiol šalys už ją mokėjo 19–30 JAV dolerių.

Kai kurių ekspertų skaičiavimais, kiekvienos atskiros vakcinos injekcijos gamybos savikaina atsieina tik 1,18 JAV dolerio, o tai reiškia, kad naujoji kaina turės net 10 tūkst. procentų antkainį^[1]!

Tokį žingsnį „Pfizer“ nusprendė žengti ne šiaip sau, o siekiant neištuštinti savo ir taip po pandemijos pilnų kišenių, juk kaip liaudies patarlė byloja – apetitas kyla bevalgant. Taip ir šiuo atveju analitikai spėja, kad bendrovė tokiu būdu siekia įgyvendinti savo tikslą ir šiemet gauti 32 mlrd. pajamų iš vakcinų.

Pati bendrovė prognozuoja, kad išaugs ir jos siūlomo vaisto „Paxlovid“ populiarumas ir šiemet iš jo bus gauta 102 mlrd. dolerių pajamų, o tai yra dvigubai daugiau nei 2019-aisiais, kai pajamos iš šio vaisto siekė 40,9 mlrd. dolerių ir 2020 m. (41,7 mlrd. dolerių).

Verčia sukurti pasaulinę pandemiją?

Į tokį „Pfizer“ užmojį sureagavo ir „The People's Vaccine Alliance“ politikos patarėja Julia Kosgei, teigdama, kad šitoks milžiniškas antkainis prilygsta plėšikavimui.

Pasak jos, bendrovė tą daro be jokios sąžinės graužaties, kai tuo tarpu besivystančiose pasaulio šalyse sveikatos priežiūros darbuotojai ir pažeidžiami asmenys toliau lieka nepaskiepyti. Po tokių „Pfizer“ užmojų ji net teigė, kad bendrovė yra kaip viena daugiausiai pasipelniusi iš pandemijos.

„Ekspertai apskaičiavo, kad „Pfizer“ vakcinos gamyba kainuoja tik 1,18 JAV dolerio už dozę. Jei už vieną dozę būtų imamas 130 JAV dolerių mokestis, antkainis siektų daugiau nei dešimt tūkstančių procentų. Tai – apiplėšimas vidury baltos dienos, – teigė J. Kosgei. – Vyriausybės neturi stovėti nuošalyje, kai tokios bendrovės kaip „Pfizer“ verčia pasaulį išpirkti pasaulinę pandemiją“^[2].

J. Kosgei taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad besivystančiose pasaulio šalyse miršta žmonės, negalėdami gauti vaisto „Paxlovid“, už kurio kursą bendrovė ima šimtus dolerių. Panašu, kad bendrovei taip pat nusispjauti ir į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktą pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti galimybes neturtingoms šalims gaminti generines vaistų dozes.

„<...>. Atėjo laikas vyriausybėms pasipriešinti pandemijos spekuliantams ir jį (pasiūlymą) paremti“, – pridūrė J. Kosgei^[2].

Suomija įsitikinusi, kad nėra pagrindo rudenį skiepyti sveikatos priežiūros darbuotojų

Tuo tarpu Suomija, panašu, nei bendrovei „Pfizer“, nei kitiems vakcinų gamintojams nepataikauja ir laikosi griežtos politikos skiepų nuo COVID-19 klausimu.

Šių metų lapkričio 1-ąją Suomijos sveikatos ir gerovės insitutas (THL) pranešė nerekomenduojantis vėlyvą rudenį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams skiepytis sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis, jei šie neserga lėtinėmis ligomis.

„Nuolat stebime koronaviruso situaciją ir naujus vakcinų tyrimų duomenis. Jei bus medicininių ir epidemiologinių priežasčių, skiepijimo rekomendacijas pakeisime, tačiau šiuo metu tokių priežasčių nėra. Noras ar pageidavimas pasiskiepyti stiprinamąja doze nėra pakankamas pagrindas rekomendacijai. Šiuo metu nėra pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, kuriais remiantis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams būtų galima rekomenduoti stiprinamąją dozę vėlyvą rudenį. Vakcinos prieš pradinę koronaviruso atmainą nesuteikia nei veiksmingos, nei ilgalaikės apsaugos nuo koronaviruso infekcijos. Jos neapsaugo nei nuo kitų žmonių apkrėtimo, nei nuo lengvos ligos formos. O apie vakcinas nuo naujų COVID atmainų pakankamai duomenų nėra“, – nurodė Suomijos sveikatos ir gerovės instituto vyriausioji gydytoja Hanna Nohynek^[3].

THC įsitikinęs, kad suaugusieji, kurie neserga lėtinėmis ligomis, ir taip yra gerai apsaugoti nuo koronaviruso, o rizika užsikrėsti Omicron infekcija jiems yra labai maža, todėl, pasak THL vyriausiosios gydytojos Tuijos Leino, papildomos apsaugos jiems nereikia.

Panaši vakcinų nuo COVID-19 politika galioja ir kitose Skandinavijos šalyse – pavyzdžiui, Švedijoje sveikiems darbingo amžiaus žmonėms ir sveikatos priežiūros specialistams stiprinamosios dozės nerekomenduojamos, nors tokia galimybė ir suteikiama 18 metų ir vyresniems asmenims.

Norvegija apskritai nerekomenduoja stiprinamosios dozės vėlyvą rudenį sveikatos priežiūros specialistams, o Danija – priešingai, rekomenduoja skiepytis stiprinamąja doze sveikatos priežiūros specialistus, senjorus ir rizikos grupėms priklausančius asmenis^[3].

Skiepyti gyventojai dažniau užsikrėtė koronavirusu

Sveikatos teisės institutas (STI), remdamasis BMJ paskelbta mokslininkų publikacija taip pat pasidalino Jungtinės Karalystės (JK) atveju, kai skiepyti gyventojai Omikron bangos metu dažniau užsikrėsdavo koronavirusu, o tarp jų buvo ir daugiau hospitalizacijų bei mirčių.

Buvo pastebėtas ir neigiamas trečiosios vakcinos dozės efektyvumas – nuo 2021 m. gruodžio 20 d. reikšmingai padidėjo COVID-19 atvejų tarp pasiskiepijusių, o neskiepyti asmenys sirgo gerokai mažiau.

„Taip pat pažymėtina, kad 95,6 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 sirgo gretutinėmis ligomis“, – savo socialinėje platformoje skelbia STI.

Nerimą kelia ir pastebėta tendencija kassavaitinės „Public Health England“ ataskaitose, jog Omikron atvejai buvo dažniau nustatomi pasiskiepijusiems trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze lyginant su neskiepytais asmenimis.

STI taip pat atkreipia dėmesį, kad nors dar tai – tik recenzijos laukiantis straipsnis, jo duomenys yra verti skubaus ir itin rimto dėmesio atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje pandemijos metu politiniai sprendimai buvo grindžiami tik samprotavimais bei statistiniais duomenimis, kurie bent jau kol kas esą nepasiekė net ir tokio lygmens.