Laikosi gamtinės žemdirbystės principų
Peruietį Diego Guillermo Valencia Lopezą ir lietuvę Kristiną Milkeraitytę suvedė domėjimasis ekologine žemdirbyste ir svajonės ateityje ūkininkauti. Prieš dešimtį metų susitikusiai porai jas įgyvendinti pavyko tik pernai – po ilgų klajonių po pasaulį persikėlę į Lietuvą, išsinuomojo sklypą netoli Vilniaus ir jame įkūrė ūkį „Heartmade Farm“ (liet. ūkis, kuriame auginama su meile).
Šiame ūkyje daržoves augina remdamiesi gamtinės žemdirbystės principais, t.y. stengdamiesi atkartoti natūralius gamtos procesus: nekasa dirvos, nelaisto (išskyrus šiltnamyje augančius augalus), nenaudoja absoliučiai jokių chemikalų, dirvą gerina kompostu, vengia monokultūrų – skirtingi augalai auga vienas šalia kito. Pagrindinis gamtinės žemdirbystės metodas – mulčiavimas. Jis praturtina dirvą, saugo ją nuo išdžiūvimo ir erozijos, sukuria palankias sąlygas reikalingiems mikroorganizmams.
Sklypas, kurį pora nuomojasi – 4 hektarų, tiesa, pernai spėjo įsirengti tik nedidelę jo dalį – keturis plotelius po 160 kvadratinių metrų. Tačiau tiek užteko ne tik pilnai aprūpinti maistu savo šeimą, bet ir jo parduoti. Šeima vilniečiams siūlė užsisakyti daržovių krepšelius – prenumeratoriai kartą per savaitę gaudavo lauknešėlį su tuo metu derančiomis daržovėmis, į juos taip pat įdėdavo gėrybių iš miško, pavyzdžiui, liepžiedžių, čiobrelių žolės, miško uogų, ūkyje auginamų bičių medaus, pačių pagaminto kombučios gėrimo. Šiuo metu jau priima užsakymus ir naujajam sezonui – krepšelius galima užsisakyti visam sezonui (kuris tęsiasi nuo birželio pradžios iki spalio galo), ar mėnesiui laiko, taip pat bus galimybė krepšelį gauti ne kiekvieną, o tik kas antrą savaitę. Pernai šiuos krepšelius išvežiodavo patys, tačiau šiemet nusprendė, kad juos tam tikruose atsiėmimo taškuose pirkėjams reikės atsiimti patiems.
Pernai Diego Guillermo su Kristina augino 25 rūšių daržoves bei žalumynus: pomidorus, agurkus, paprikas, morkas, burokėlius, svogūnus, cukinijas, moliūgus, žirnius, pupeles, įvairias salotas, lapinius kopūstus, mangoldus, špinatus, prieskonines žoleles. Taip pat turėjo lysvę eksperimentinių daržovių: saldžiųjų bulvių, pankolių, pastarnokų, cikorijų, dumplūnių. Poros draugas sklype laiko 10 avilių bičių – Kristina iš jo mokosi bitininkystės. Ateityje norėtų pasisodinti vaiskrūmių bei vaismedžių, tačiau tai greičiausiai darys tik tada, kai įsigys savo sklypą. Taip pat norėtų auginti vištų – jų nepjautų, augintų tik dėl kiaušinių ir mėšlo.
Skypo nuoma šeimai atsieina 400 eurų per metus, kiek tiksliai kainavo įrengti daržą – neskaičiavo. Brangiausiai kainavo tvora, šiltnamis, įrankiai – be to juos vos pradėjus ūkininkauti, paliktus lauke greitai pavogė. Dabar įrankius vežiojasi su savimi. Patys vis dar gyvena Vilniuje, sklype nėra jokių pastatų. Į sklypą vasaros metu važiuoja beveik kasdien; Diego Guillermo kartais pasilieka nakvoti – ežero pakrantėje pasistato palapinę.
Universiteto sargui melavo, kad yra susituokę
Diego Guillermo ir Kristina susipažino 2011 m. Lietuvė į Peru atvyko savanoriauti – Pisko mieste mokė vaikus anglų kalbos, vėliau dirbo statybose – statė namus žmonėms, kurie per neseniai vykusį žemės drebėjimą tapo benamiais. Kai turėdavo laisvų dienų, mergina keliaudavo po šalį. Prieš vykstant į sostinę Limą viena Diego Guillermo pažinojusi draugė, pastebėjusi, kad juodu turi panašių interesų, patarė su juo susisiekti. Kai susitiko, Diego Guillermo nusivedė viešnią į Nacionalinį Peru žemės ūkio universitetą, kuriame studijavo gyvulininkystę. „Ėjau ten su tikslu – kur bekeliaučiau, stengiuosi parsivežti augalų sėklų ar sodinukų. Tai mano gyvieji suvenyrai. Maniau, kad universiteto laukuose tikrai rasiu ko nors įdomaus“, – prisiminė K. Milkeraitytė. Pašaliniai į universiteto teritoriją neįleidžiami, tad Diego Guillermo su Kristina tuomet sargui pamelavo, kad yra ką tik susituokę. „Tai buvo lemtinga“, – juokėsi mergina. Diego Guillermo, norėdamas padaryti įspūdį svetimšalei, tą dieną ją netgi pavežiojo traktoriumi.
Naujas pažįstamas lietuvę sužavėjo kalbumu, pozityvu, tuo, kad labai norėjo daugiau sužinoti apie Lietuvą, o apie Peru kalbėjo su dideliu pasididžiavimu. Iki pažinties su Kristina Lietuvos vardo Diego Guillermo net nebuvo girdėjęs. Vaikinas atkreipė dėmesį, kad Kristinai svarbios tradicinės šeimos vertybės, patiko, kad ji daug šypsosi (ne be reikalo pirmoji peruiečio frazė, kurią išmoko pasakyti lietuviškai, buvo „Man labai patinka tavo šypsena“). Vos susipažinę Diego Guillermo ir Kristina pasidalino savo ateities planais – paaiškėjo, kad abu svajojo apie tą patį – užsiimti daržininkyste bei sodininkyste.
Kristinai išvykus jiedu tęsė bendravimą internetu, o po poros metų nusprendė tapti pora – kurį laiką skraidė vienas pas kitą, taip pat kartu apkeliavo Pietų Ameriką, o 2017 m. apsivedė. Vestuves atšventė Limoje, o tuomet kartu persikėlė gyventi į Belgijos sostinę Briuselį – Mykolo Romerio universitete teisės studijas baigusiai Kristinai buvo pasiūlytos patarėjos pareigos Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, Diego Guillermo iš pradžių savanoriavo, vėliau įsidarbino tarptautiniame fonde „Thought for Food“, remiančiame su badu pasaulyje kovojančius projektus. Laisvu laiku pora skaitė knygas apie žemdirbystę bei darbavosi bendruomenių daržuose. Taip pat specialiai išsinuomavo butą su didele terasa, kad daržoves galėtų auginti ir ten. „Šio mūsų „daržo“ iki šiol pasiilgstu“, – teigė Kristina.
Briuselyje pora susilaukė sūnaus. Jo pilnas vardas – Felixas Vytis Valencia Milkeraitis. Vaikas gimė aštuntą nėštumo mėnesį ir labai sirgo – kadangi ir kūdikiui, ir mamai reikėjo nuolatinės pagalbos, Diego Guillermo tuomet nusprendė darbą mesti ir visą laiką skirti šeimai. O netrukus jie apsisprendė kraustytis į Lietuvą – jauna šeima iš pradžių apsistojo Vilniuje pas Kristinos tėvus, o dabar nuomojasi draugų butą, tačiau svajoja įsigyti sklypą ir pasistatyti namą arba nusipirkti jau įrengtą sodybą. Felixui Vyčiui šiuo metu – beveik du metukai, jo sveikata atvykus į Lietuvą pasitaisė.
Mokosi iš klaidų
Grįžti į Lietuvą Diego Guillermo ir Kristinai norėjosi ir todėl, kad tikėjo, jog čia įkurti savo svajonių ūkį bus lengviau. Iš pradžių bandė ūkininkauti Kristinos senelių paliktame sklype Alytaus rajone. Deja, seneliai buvo ištremti, o sklype buvę pastatai sunaikinti. Diego Guillermo, Kristina ir mažylis, atvykę apsistodavo viešbutyje, tačiau tai buvo labai nepatogu ir brangu, tad nuspendė ieškoti sklypo netoli Vilniaus, kurį galėtų išsinuomoti. Apžiūrėję išsirinko tą, kuris buvo netoli ežero, tačiau ilgai nedirbtas, apleistas. „Turėjome irtis per dilgėles, kurios buvo mums iki juosmens, tačiau kartu tai reiškė, kad žemė nebus užteršta cheminėmis trąšomis, glifosatu ir t.t.“, – aiškino pašnekovė.
Įkurti daržą jiems užtruko keletą mėnesių. Nors Kristina vaikystėje vasaras leisdavo kaime, o Diego Guillermo tėvai Peru turi ūkį, kuriame augina mangus ir pasifloras, be to ir patys jau turėjo šiek tiek patirties auginant augalus, klaidų neišvengė – pavyzdžiui, šiltnamyje greta pomidorų pasodino serenčių – jų aitrus kvapas atbaido daugelį kenkėjų, tačiau per klaidą pasodino veislę, kuri yra aukštaūgė: serenčiai išaugo tokie dideli, kad net paslėpė pomidorus. Kitą pamoką davė moliūgai – nuo ežero kylantys rūkai „nukanda“ jų daigus – išgyvena tik pasodinti aukščiau, pavyzdžiui, ant komposto krūvos. Na o saldžiąsias bulves pernai pasodino per vėlai, tad atėjus laikui kasti, šakniagumbiai dar nebuvo spėję subręsti.
Į ūkį galima atvažiuoti pasavanoriauti. „Žemės ūkio darbai yra puiki terapinė priemonė“, – tikino K. Milkeraitytė. Kai karantinas pasibaigs, planuoja jame rengti ir įvairius seminarus, kursus. Pernai pora buvo surengusi nemokamus nuotolinius mokymus savo pirkėjams apie kompostavimą namuose, kombučios gaminimą.
Didžiausią dalį „Heartmade Farm“ klientų sudaro užsieniečiai. Nors su jais Diego Guillermo bendrauja anglų kalba, jau pramoko iš lietuvių. Iš pradžių Diego Guillermo lankė lietuvių kalbos ir kultūros pamokas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, dabar žinias gilina savarankiškai. „Manęs vis klausia įvairių dalykų, bet nesu labai gera mokytoja. Pavyzdžiui, linksnių sistema anglų ir ispanų kalbose yra visiškai kitokia, tad ją paaiškinti – labai sunku“, – kalbėjo Kristina. Ji pati ispanų kalbą išmoko dar būdama Peru.
„Abu mylime ir Lietuvą, ir Peru. Esame nusprendę, kad gyvensime Lietuvoje, tačiau Peru lankysimės kaip galima dažniau“, – sakė D. G. Valencia Lopezas. Deja, dėl pernai paskelbtos Covid-19 pandemijos praėjusį rudenį planuotą kelionę teko atšaukti, o kada vėl bus galima keliauti, kol kas neaišku.
