<h2>Išaugo geriamojo vandens pardavimai</h2>
<p>Rekordiškai karštos savaitės lėmė, kad parduotuvėse kone perpus išaugo geriamojo vandens pardavimai, o gyventojai geriamuoju vandeniu dažniausiai nepasirūpina prieš išeidami iš namų ir neprisipildo daugkartinio naudojimo gertuvių. Perkant vandenį prekybos vietose, pinigai išleidžiami veltui, nes, kaip tikina trijų Lietuvos didmiesčių įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“, iš čiaupo Lietuvoje bėgantis vanduo yra puikios kokybės. Jį geriant galima ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos gerinimo bei tuo pačiu gerti tikrai kokybišką vandenį. Tačiau, pasirodo, visgi, ne visuose rajonuose gerti vandenį iš čiaupo yra pigiau. Be to, vanduo, kaip ir kiti žmogui būtini produktai, dar ir brangsta.</p>
<blockquote>
<p>Karšta vasaros sezono pabaiga neabejotinai papildys geriamąjį vandenį tiekiančių verslų kišenes, o vien prekybos tinkle „Iki“ anot jo komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, gazuoto ir negazuoto geriamojo vandens pardavimai išaugo atitinkamai 40 ir 30 proc.[1]</p>
</blockquote>
<p>Pasak V. Budrienės, kol orai Lietuvoje veikiau primena tropikus, gyventojai renkasi atsigaivinti ne tik geriamuoju vandeniu, bet ir kitais gėrimais bei vėsinančiais produktais: ledais, šaldytais desertais. V. Budrienė pastebėjo, kad gyventojai perka tiek ledų pakuotes, tiek ledus ant pagaliuko, o populiariausi – vaniliniai ledai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mineralinis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ragina nepirkti, o gerti iš čiaupo</h2>
<p>Tuo tarpu vandens tiekėjai, kaip jau minėta, gyventojus ragina neapsigauti ir pataupyti geriant vandenį iš čiaupo, mat jis – ne ką prastesnis nei supilstytas į buteliukus parduotuvių lentynose. Šiemet iniciatyvai „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ susivienijusios įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“ ragina gyventojus jungtis prie šios iniciatyvos ir puoselėti gamtą vandenį geriant iš čiaupo[3].</p>
<blockquote>
<p>Gyventojai jau nuo birželio raginami dažniau rinktis tyrą vandenį iš čiaupo, o tam tikslui buvo inicijuoti ir renginiai, pramogos, pasirūpinta viešomis prieigomis prie geriamojo vandens, miestuose įrengiamos jo tiekimo stotelės.</p>
</blockquote>
<p>Kampaniją planuojama tęsti iki rugsėjo vidurio, tačiau skaičiuojama, kad prie jos jau prisijungė daugiau nei 80 skirtingų verslų, o tikslas yra iki kampanijos pabaigos nemokamai išdalinti 1 000 000 stiklinių vandens iš čiaupo. Toks skaičius reikštų, kad buvo atsisakyta daugiau nei 350 000 plastiko butelių, o į aplinką išmesta apytiksliai 23 tonomis mažiau anglies dvideginio[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ciaupas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyvybės šaltinį brangins auganti infliacija</h2>
<p>O štai jau greitu metu gali tekti sumažinti ne tik perkamų geriamojo vandens buteliukų kiekį, bet ir riboti gurkšnius iš čiaupo, mat Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pranešė, kad dėl išaugusios infliacijos jau nuo rugpjūčio gyventojams didėja vandens kainos[4].</p>
<p>Skelbiama, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojai, gyvenantys butuose, už geriamąjį vandenį dabar jau moka 1,45 Eur su PVM. Gyvenančių individualiuose namuose dalia taip pat nėra geresnė, mat už geriamąjį vandenį jie moka vos dviem centais mažiau (1,43 euro su PVM).</p>
<p>Vilniaus įkandin kaipmat pasekė ir UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, kur butų gyventojams taikoma 2,88 Eur/m3 be PVM kaina, UAB „Kelmės vanduo“, kur butų gyventojai moka 3,36 Eur/m3 be PVM ir UAB „Giraitės vandenys“.</p>
<h2>Vanduo didmiesčiuose – pigesnis?</h2>
<p>Visgi, kai kurių savivaldybių gyventojus nuo vandens gėrimo iš čiaupo gali atbaidyti kur kas didesnės jo kainos nei didmiesčiuose. Svarbu paminėti, kad švarus geriamas vanduo – irgi ne „už dyką“, o iki 2023-ųjų dar bus šiek tiek lengviau, mat iki tada Lietuva savo vandentvarkai dar gaus paramos iš ES[5]. Po to situacija gali ženkliai pablogėti.</p>
<p>O štai gyvenantys skirtingose savivaldybėse ir lyginantys vandens kainas, gali net nustėrti – šalyje veikiant 62 skirtingoms vandentvarkos įmonėms, geriamojo vandens ir nuotekų valymo paslaugų kaina gyventojams gali skirtis net tris kartus. Palyginimui: 2018 m. mažiausią kainą vartotojams Lietuvoje siūlė UAB „Vilniaus vandenys“ (1,10 Eur/m3 be PVM), o didžiausią duoklę atidavė UAB „Molėtų vandens“ klientai (3,56 Eur/m3 be PVM).</p>
<p>Toks kainų skirtumas traktuotas kaip išties keistas reiškinys, mat natūralu, kad vilniečiai uždirba daugiau už mažesnių miestelių gyventojus, tačiau kodėl už vandenį pastariesiems tenka atseikėti gerokai daugiau?</p>
<p>Aiškinta, kad dėl visko neva kaltas menkas mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių tankis ir gimstamumas – kur gyventojų mažiau, ten daugiau didesnis atsiperkamumo laikotarpis (gali siekti nuo 15 iki 26 metų). Užtat gyventojų sprendimas nesusilaukti arba susilaukti mažiau vaikų gali būti lemiamas ir kirsti per vandens kainas, o tai reiškia, kad ir per jų kišenes.</p>
