<h2>Pedofilija paplitusi ne tik vyrų, bet ir moterų tarpe</h2>
<p>Turbūt girdėjote apie neseniai Prancūziją sudrebinusį milžiniško masto pedofilijos skandalą, atskleidusį, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius seksualinėmis prievartos aukomis tapo virš 200 tūkst. nepilnamečių. Tuo tarpu maždaug 3000 kunigų įtariami šiuo nusikaltimu.</p>
<p>Be kita ko, vaikų seksualinis išnaudojimas siekia krizinį tašką ir interneto platybėse: virtualioje erdvėje dideliais tempais šuoliuoja precedento neturintys vaizdai, neaplenkiantys įvairių socialinių platformų bei neleidžiantys atsikvėpti teisėsaugos institucijoms. Ir visgi, kas paskatina seksualiai išnaudoti mažamečius bei paauglius?</p>
<p>Tiesa ta, kad kai kurie moksliniai tyrimai pateikė atsakymus į šį daugelį žmonių dominantį klausimą. Įdomu tai, jog didelė dalis pedofilų turi vieną bendrą bruožą: neretai paauglystės metu jie supranta, kad seksualinės nuostatos susiformavo kiek kitokios lyginant su likusia žmonijos dalimi[1]. Kitaip tariant, jie, galima sakyti, įstringa tam tikrame amžiuje, kuomet buvo, pavyzdžiui, 12-kos metų berniukai ir juos domindavo to paties amžiaus arba šiek tiek jaunesni vaikai. Dargi yra sakoma, kad žmonės nesirenka būti tokiais – niekas neužauga norėdamas būti pedofilu, bet, kad pagrįsti tokią teoriją, reikėtų tolimesnių analizių bei tyrimų.</p>
<p>Derėtų paminėti ir tai, jog šio sutrikimo, kuriam būdingos pasikartojančios ir perdėm intensyvios fantazijos bei sunkiai sutramdomas potraukis ar elgesys, portretas, aiškina psichinę dinamiką, atsirandančią dėl vaizdinių medžiagų piktnaudžiavimo, kuris taipogi prisideda prie dažnėjančių veiksmų, susijusių su fizine prievarta. Žinoma, neturėtume kalbėti vien apie vyrus – moterys daro nusikaltimus irgi, ir nors tarp pastarųjų tokie veiksmai retesni, vis tik paplitimas yra ganėtinai nemažas. (Beje, nedidelis vyrų bei moterų pedofilų pogrupis domisi itin mažais vaikais bei kūdikiais).</p>
<p>Be to, vis labiau sutariama, kad šio iškrypimo kilmė iš esmės yra biologinė, ir ją galima pastebėti iki tam tikro vystymosi laikotarpio. Kartais prisideda ir psichologiniai veiksniai, nors dar nėra aišku, kaip jie sąveikauja su įvairiomis aplinkos sąlygomis. Tačiau „motyvuojantys“ įrašai ar nuotraukos bei bendruomenės gali skatinti į pedofiliją linkusius asmenis veikti dažniau ir drąsiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mahdi-rezaei-roevobpa5lg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Svetimas pedofilas gali būti savas</h2>
<p>Viktorijos laikais pedofilai buvo vaizduojami kaip nuo realybės smarkiai nutolę prašalaičiai, nesiruošiantys peržengti nė vienos šeimos namų slenksčio. Ir tokiu būdu (užmerkus akis) buvo mėginama „apsisaugoti“ nuo vaikų tvirkinimo reiškinio – įtikinti save, kad mažamečiai yra skriaudžiami tik negarbinguose namuose. Tiesa, mitas apie „svetimą“ pedofilą tebėra išlikęs ir nūdienoje. Nors kai kurie tyrimai rodo, jog neretai seksualinės prievartos veiksmus atlieka giminaičiai, rožinis peizažas ir toliau atitraukia mūsų žvilgsnį nuo tikrovės[2].</p>
<p>Reikėtų paminėti dar ir tai, kad pasakymas kilo iš įvairių teorijų, propagandinės žiniasklaidos bei populiarios grožinės literatūros. Kadangi tuo metu tai buvo raudonuoti verčianti tema, jos negalėjome rasti vadovėliuose ar spaudoje, o dėmesys buvo sutelktas tik į nusikaltėlius, esančius toli.</p>
<p>Tačiau viskas pasikeitė po įvykio, susijusio su vaikų prostitucija: kuomet buvo viešai aptarta seksualinė prievarta, teikiant jaunas merginas smurtiniam seksualiniam išnaudojimui, neliko nepastebėti ir į užribį nustumti „buitiniai“ pedofilijos atvejai. Aišku, pradžioje tai buvo vaizduota kaip žemesnės socialinės klasės moralės problema, susijusi su skurdu ir priklausomybėmis, bet grožinės literatūros rašytojai įveikė tabu, naudodamiesi tam tikromis metaforomis, jog paslėptų seksualinį turinį. Pavyzdžiui, mergaičių aukojimas, monstrai ar Drakula, grobianti vaikus bei vampyrizmas buvo vienos iš jų, galiausiai padėjusių išplatinti žinią plačiajai auditorijai. Tuo tarpu medicinos vadovėliuose dominavo kanibalizmą ir seksualines žmogžudystes perteikianti informacija.</p>
<p>Ir visgi, Viktorijos laikų „laikysena“, sakyčiau, yra nemirtinga ir šiandien: nors diskusijų apie mažamečių prievartą nevengiama, tai vis tik nėra lengva ranka į viešumą iškeliama problema, o ypač tada, kai reiškinys vyksta artimųjų rate. Kaip žinia, daugiausia dėmesio sulaukia sensacingi pagrobimo ir prievartos atvejai (klanai, organizuotos grupuotės ir bendruomenės), dargi vengiant pripažinti, kad tokia veikla yra vykdoma už uždarų įprastų šeimų durų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zhivko-minkov-ths82pkn5rg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Institucinė seksualinė prievarta yra pagydomas politinių širšių lizdas</h2>
<p>Daugeliui turbūt žinoma, jog seksualinė prievarta dažniausiai vyksta tam tikrose institucinėse kultūrose, pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčioje. Aišku, politiniai veikėjai ir religinės bendruomenės smerkia smurtą prieš vaikus, bet problema yra tame, kad nepaisoma pastarųjų poreikių bei teisių: seksualiai išnaudoti asmenys paprastai negali gauti veiksmingos psichinės sveikatos priežiūros, ir tai yra išties baisu.</p>
<p>Taip, tokio pobūdžio straipsnių komentaruose tapo perdėm įprasta vartoti terminą „kunigai pedofilai“, o tai leidžia daryti prielaidą, kad reiškinio priežastis yra tam tikrų psichikos sutrikimų turintys nusikaltėliai, besinaudojantys savo, kaip dvasininko, teisėmis bei įgaliojimais, kurių dėka vaikų tvirkinimas yra sunkiai apčiuopiamas. Trumpiau tariant, smurtautojai gali sąmoningai pasirinkti tokią profesiją.</p>
<p>Organizacijos, kuriose didžiąją dalį sudaro nelabai atsakingi vyrai, gali turėti pogrindžio (galios) kultūrą, skatinančią fizinę bei seksualinę prievartą. Bet kokiu atveju, tai sukuria sąlygas priverstiniais veiksmais paremtų idėjų vystymuisi.</p>
<p>Kalbant apie veiksmingus būdus, padedančius suprasti neįprastus troškimus ir juos efektyviai valdyti (išjungti seksualinį potraukį), vertėtų paminėti, kad jų negalima pakeisti spragtelėjus pirštais, kaip kad heroiną keičiant kitu narkotiku. Gydymui gi gali prireikti medikamentų, mažinančių asmens maniją bei testosterono lygį, ir technikos, kuri bent iš dalies apribotų naršymo internete įpročius[3]. Be kita ko, neapsieinama ir be terapijos, mat nemaža dalis pedofilų nusikaltimų metu vartoja narkotikus ar geria alkoholinius gėrimus. Taigi, seksualinius nusikaltėlius stengiamasi išgydyti, ir todėl daugelyje šalių pasitelkiami įvairūs projektai.</p>
<p>Įdomu, jog prevencinės priemonės pasiūlymas žmonėms, kurie dar nepadarė nusikaltimo, yra taip pat įtrauktas į kontroliavimo metodų sąrašą. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad viešasis diskursas daro įtaką teisei ir politikai, labai svarbu, jog visuomenė būtų geriau informuota šia aktualia tema.</p>
