Pedofilo išpažintis: aš ne pats pasirinkau jausti potraukį vaikams

Pedofilas anonimiškai papasakojo, kodėl jaučia lytinį potraukį vaikams

Lietuva vis dar sukrėsta mergaitės pagrobimo istorijos. Nors šiems metams prasidėjus nelaimės veja vieną kitą, vaiko pagrobimas – retas įvykis, kokius dažnas tėra matęs tik siaubo filmuose. Maža to, pasklidus žiniai, kad įtariamasis pagrobėjas jau anksčiau siūlėsi vienas, be vaiko tėvų, mažus vaikus „gydyti nuo autizmo“, norom nenorom žmonėms su siaubu ima suktis mintyse viena mintis – „pedofilas“. Tačiau tai tik spėjimai, kurie, viliamasi, nepasitvirtins. Bet ir be šio įvykio Lietuvoje sočiai pedofilija kaltinamų asmenų.

Be abejonės, civilizuotas pasaulis pedofiliją smerkia – skriausti vaikus apskritai yra nepriimtinas elgesys, tačiau juos išnaudoti savo aistrai patenkinti apskritai yra sunkiai protu suvokiamas ligotų žmonių poreikis.

Tad nenuostabu, kad pedofilai savo tapatybes slepia.

Ir vis dėlto vienas jų, nors ir pasislėpęs po anonimo kauke, papasakojo, kodėl, ko manymu, jis tapo pedofilu.

„Paprastai kas nors tampa pedofilu dėl traumų ir (arba) seksualinės patirties vaikystėje. Negalėčiau pasakyti, kaip tai vyksta, bet kažkas skatina smegenis sukurti neįprastą seksualinį potraukį. Tai panašu į potraukio tai pačiai lyčiai išsiugdymą arba seksualinį potraukį pėdoms arba lateksui“, – aiškino asmuo, kuris, kaip galima suprasti iš jo rašymo, vaikystėje pats patyrė seksualinį smurtą.

Tačiau, jo teigimu, apart lytinio potraukio vaikams, pedofilų smegenys veikia taip pat, kaip ir visų kitų. Jie jaučia empatiją, todėl, pasak asmens, ne visi pedofilai yra vaikų tvirkintojai.

Jo teigimu, potraukio jautimas ir elgesys, kai poreikis patenkinamas, yra du skirtingi dalykai.

„Dauguma pedofilų tiesiog gyvena savo gyvenimą, jausdami tą potraukį, bet neturėdami jokio seksualinio bendravimo su vaikais“, – teigia asmuo ir sako, kad kaip ir visur, taip ir tarp pedofilų yra kažkiek asmenų, kurie, galima sakyti, sugadina visą pedofilų bendrą vaizdą. 

Pedofilas: aš nepasirinkau, kad mane jaudintų vaikai

Asmuo pasakoja, kad pats stengiasi kuo daugiau išsiaiškinti apie šį sutrikimą, nes jis jį kamuoja. Tačiau vaikų skriausti jis neketina.

„Atvirai kalbant, baisu tai rašyti, net ir anonimiškai. Pedofilai lengvai patenka tarp labiausiai nekenčiamų grupių pasaulyje. Grasinimai mirtimi yra įprasti ir gana nuoširdūs. Kai kurie labiausiai save vadinantys atvirai nusiteikę asmenys lengvai apsisuks ir pasakys pedofilui, kad nusipelnė ne mažiau kaip įkalinimo, kankinimų ir mirties arba kad turėtų nusižudyti.

Aš nesirinkau, kad mane trauktų vaikai“, – sako žmogus.

Jis priduria, kad netoleruoja seksualinio bendravimo su vaikais, o priežastis, kodėl jis jaučia tokią trauką yra ta, kad jis pats buvo prievartaujamas, kai buvo vaikas. 

„Dalinuosi tuo, nes tikiuosi, kad matote , kad ir kaip bjauriai skamba „pedofilas“, už šios etiketės slypi žmogus. Mes irgi žmonės“, – reziumuoja pedofilas^[1].

Ši pedofilo išpažintis priverčia susimąstyti, kiek iš tiesų žmonių, vaikystėje patyrusių smurto, jau suaugę kovoja su to smurto padariniais. Galima sutikti, kad žmogus, kuris suvokia, kad turi tokią problemą, ją pripažįsta ir niekaip neseksualizuoja vaikų bei su jais seksualiai nebendrauja, tiesiog yra žmogus, kuriam reikia pagalbos.

Tačiau jei toks žmogus, gal pripažindamas sau, o gal ir ne, pasirenka savo lytinę aistrą tenkinti su vaiku, tikrai nesulauks visuomenės atjautos ir supratimo – štai jis pats traumuotas, todėl traumuoja ir kitus vaikus. 

Kitas pedofilas nemano, kad seksualinė prievarta jį pavertė pedofilu

Savo istoriją rašė ir kitas pedofilas, tik, nors ir pripažino, kad jį, būnant dviejų metukų prievartavo šešiolikmetė, nepavertė jo pedofilu. Ir tai, matyt, logiška – kuris iš mūsų prisimena, kas tiksliai mums nutiko, kai buvome dviejų metų? 

Tačiau pedofilas sako suvokęs, kad jį seksualiai jaudina jaunos merginos, būtent 16-19 metų, ir ne vyresnės, ne jaunesnės. 

LR baudžiamasis kodeksas nurodo, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo^[2]. 

Taigi iš esmės su šešiolikos metų mergina, net jei ji ir yra nepilnametė, bet sutinka savo noru lytiškai santykiauti, tą daryti nėra nusikalstama, nors moralės klausimas čia tikrai kvestionuotinas.

Visgi prisipažinęs vyras sakė, kad vengė šešiolikmečių mergaičių, kaip maro, tačiau su kitais paaugliais bendravo artimai.

„Iš esmės ši mergina pavertė mane efebofilu ir buvau pasiruošęs padaryti bet ką, kad tai sustabdyčiau. Pastebėjau kažką keisto dėl savo specifinės parafilijos, palyginti su mano, kaip sociopato, psichologija ir supratau, kad jaunesni vaikai manimi pasitiki iš esmės ir aš radau savo vertę. 

Aš pasielgiau visiškai priešingai, kaip siūlytų profesionalai, ir nusprendžiau suprasti paauglių protą iš jų perspektyvos. Iš pradžių kalbėjausi su kiekvienu paaugliu, kuris su manimi kalbėjosi, išskyrus 16 metų mergaites, ir vengiau jų kaip maro“, – pasakojo vyras.

Istorija vėliau, tiesa, pasisuka nekokia linkme. Vyras pasakoja užmezgęs ryšius su dvylikos metų mergaite, tiesa, jokio seksualinio pobūdžio ryšio nebuvo, gal išskyrus tai, kad mergaitė pati jam atsiuntė savo nuotrauką su bikiniu.

Vyras teigė atsakęs neutraliai apie maudymosi kostiumėlio spalvas, o einant laikui jiedu užmezgė tvirtą emocinį ryšį, kuris tęsėsi daug metų. Mergaitė vyrui išsipasakojo apie depresiją, santykius šeimoje, santykius su vaikinais. 

Galiausiai, kai jai suėjo 19 metų, vyras teigė supratęs, kad nebejaučia baimės 16-metėms.

„Keistai pastebėjau, kad myliu ją be jokių seksualinių jausmų. Atradau joje kažką ypatingo, kas pavertė mane geresniu žmogumi ir geriau nei dauguma žmonių supranta šią liūdną situaciją“, – sako žmogus.

Pedofilai gali jausti trauką vaikams, bet jų neišnaudoti

Panašu, kad jei asmuo suvokia savo lytinį nukrypimą ir lanko psichoterpiją ir bando jį gydyti, arba turi aukštas moralės normas, jis gali niekada ir netapti vaikų prievartautoju. Jei žmogus suvokia savo elgesio pasekmes sau, vaikams ir visai aplinkai bei sugeba valdyti savo instinktus, iš esmės mes galime net nesužinoti, kad aplinkoje gyvena žmogus, kurį lytiškai jaudina vaikai. 

„Žiūrėk, žmogau, aš nesuprantu, kodėl tave ir kitus žmones traukia maži vaikai, bet nepaisant to, ką žmonės sako, tu turi pasirinkimą tvirkinti vaikus ar ne. 

Kam rūpi, ką kiti žmonės galvoja apie tai, kas tave traukia? Bet jei užsiiminėji tuo fiziškai, tvirkini vaikus, tada tu esi didžiulė problema, o pasaulis tavęs nekęstų, nes vaikų tvirkintojai yra vieni iš labiausiai nekenčiamų žmonių. Čia yra daug pedofilų, kurie nesirūpina, kad neįskaudintų vaikų. Bent jau tau rūpi, kas daug ką parodo“, – forume žmogui, kuris mano, kad yra pedofilas, rašė kitas^[3].

Gydymas nuo pedofilijos labai ribotas

Nors sveikatos specialistai potraukį vaikams, kaip ir potraukį tos pačios lyties asmenims, daiktams ar bet kam kitam, kas nėra tinkamo amžiaus priešingos lyties atstovas, laiko sutrikimu, problema, kad jų išgydyti nėra kaip.

Vienintelis būdas – psichoterapija, kuri gali padėti išmokti suvaldyti savo neįprastus poreikius, kad žmogus nenuskriaustų kitų ir vaistai, slopinantys lytinį potraukį.

Pedofiliniam sutrikimui būdingos pasikartojančios, intensyvios seksualiai jaudinančios fantazijos, potraukiai ar elgesys, susijęs su vaikais (dažniausiai 13 metų ar jaunesniais).

Gydytojai diagnozuoja pedofiliją, kai dėl potraukio vaikams arba kai jie elgiasi pagal savo norus, žmonės jaučiasi labai sunerimę arba tampa mažiau pajėgūs funkcionuoti.

Gydymas apima ilgalaikę psichoterapiją ir vaistus, kurie keičia lytinį potraukį ir mažina testosterono kiekį.

Pedofilija daug labiau paplitusi tarp vyrų nei tarp moterų. Daugelis pedofilų turi arba jiems išsivysto narkotikų vartojimo sutrikimas arba priklausomybė ir depresija. Jie dažnai kilę iš disfunkcinių šeimų, o santuokiniai konfliktai yra dažni. Daugelis patyrė seksualinę prievartą vaikystėje.

Pedofilija gali būti gydoma ilgalaike individualia ar grupine psichoterapija bei vaistais, kurie mažina testosterono kiekį ir taip mažina lytinį potraukį^[4].