Lietuvos valdininkų nejaudina analogiška situacija „nosies gale“
Prekybos žmonėmis aukos, prašančios prieglobsčio mūsų šalyje, tvirkinami vaikai ir prie radiatorių rišamos gudriai besislapstančių sąvadautojų žmonos – realybė šokiruoja, pateikdama sukrečiančius skaičius brutaliai kankinamų skirtingo amžiaus pasauliečių[1]. Vėlgi, stebėjomės, gvildendami istorijas apie moterų ir mergaičių patiriamas kančias šiaurės vakarų Afrikos šalyje, tokias kaip vaikų vedybos, lytinių organų žalojimas, ilgalaikis fizinis ir seksualinis smurtas šeimoje, tačiau nors „visų neišgelbėsi“, tai, kas nejaudina Lietuvos valdininkų, tai analogiška situacija užtvoryje.
Konkrečiau, teisėsauga ne kartą davė atsakymą, kaip ji mato įvykius, susijusius su, pavyzdžiui, kunigų tvirkinamais paaugliais, adresuodama kaltę „gimusiems nusikalsti“ vaikams. Apmaudu, tačiau išankstinis nusistatymas reiškia, kad dalis tautiečių iš tiesų nėra girdėję (arba kemšasi ausis) apie aukų pažeidžiamumą ir išnaudojimą bei galios santykį suaugusių ir nepilnamečių seksualiniame bendravime, sušluojant atsakomybę po šventu vynu laistytu grindiniu.
Moteris ne vienerius metus buvo pardavinėjama savo sugyventinio
Nėra nieko sunkiau, kaip nedidelėje bendruomenėje keisti požiūrį į, regis, šimtmečiais gyvuojančias nuostatas. Nepaisant to, jog Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad prostitucija yra smurtas ir lyčių nelygybės išraiška, dalis moterų virs dar slepia savo patyrimus, liudijamus mėlynėmis paakiuose, kraujuojančiomis žaizdomis ir kasnakt užklystančių nepažįstamų vyrų aidais.
Neseniai šalį nustelbė istorija apie jauną moterį, turinčią visišką kūno paralyžių, kuri, kaip pasirodo, ilgą laiką nuo savo globėjo (svetimo žmogaus, paslaptingomis priemonėmis sugebėjusio tapti ją prižiūrinčiuoju asmeniu) kentė seksualinę prievartą, ilgainiui virtusią kankinimu. Pasakysiu paprastai: atrodo, „ant svieto“ tiek daug teisuoliškai nusiteikusių žmonių, tačiau, kai reikia – nė vieno patarėjo.
Neįgalūs žmonės, ypatingai turintys proto negalią, dažnai tampa įkaitais įvairaus plauko asmenų – neretai su priklausomybėmis ir iškrypimais – tačiau bene labiausiai akį rėžia nepakankamai apmokyti teismo proceso vykdytojai, lengvai paperkami miesto gatvių „angelai sargai“ ir etatiniai abejingieji.
Vaikinas priverstinai vykdė žmonių pardavinėjimo „projektus“
Apie sėkmes ir nesėkmės prekybos žmonėmis aukų gyvenime galima kalbėti be sustojimo. Vis tik neabejojama, jog sėkmė šiuo klausimu yra kuo anksčiau surasti žmogų ir padėti jam ištrūkti iš prekiautojų žmonėmis žabangų. Kita vertus, sėkminga istorijos atomazga yra ir tokia, kai po ilgų psichoterapijos seansų nukentėjusysis gali be baimės išeiti į gatvę, megzti asmeninius santykius bei įsilieti į darbo rinką. Šiuo išskirtiniu atveju sėkmingą baigtį liudija vaikino, priverstinai vykdžiusio nusikaltimus, išsilaisvinimas[2].
Jaunas vyras gyveno alkoholikų šeimoje, todėl jau ankstyvame amžiuje pateko į vaikų globos namus. Privalėdamas kabintis į gyvenimą savarankiškai ir norėdamas rasti itin greitą pajamų šaltinį, pastarasis pateko į sąvadautojų akiratį: naudos siekėjai liepdavo iš užsienio „parvarinėti“ automobilius ir savo bei kitų vardu imti paskolas. Kai nukentėjusysis kreipėsi pagalbos, jam toptelėjo, jog to miestelio pareigūnai stojo į nusikaltėlių pusę, kadangi iš vaikino liudijimų buvo pasišaipyta, o pasakojimai apie jam daromą žalą nebuvo įvertinti rimtai.
Nors dabar jau kelis metus ši byla nagrinėjama teisme, aišku viena: reikia labai daug drąsos iš naujo statyti gyvenimą ir apginti savo laisvę. Iššūkių ir nepalankių nukentėjusiajam sprendimų, kaip žinia, gali būti daug, tačiau svarbu nepasiduoti – liudyti prieš išnaudotojus ir viešinti asmenines istorijas, o ne gyventi su baime.
Išlikti stipriais skatina ir organizacija KOPŽI, teikianti visapusišką pagalbą prekybos žmonėmis aukoms: „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“, „Alytaus miesto moterų krizių centras“, „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“, „Vyrų krizių centras“ bei „Moterų veiklos inovacijų centras“ tampa didžiule atrama tiems, kurie siekia pradėti gyvenimą iš naujo.
Moterys teisiamos už vaikų tvirkinimą ir pornografinės medžiagos kūrimą
Iškreiptą moterų seksualinį elgesį suprasti sunku, dėl ko nemaža dalis netgi atsisako į tai gilintis – neva silpnoji lytis taip nesielgia. Visgi, kuo greičiau atsikratysime stereotipinio mąstymo, tuo daugiau vaikų apsaugosime, mat nors neretai fizinių sužalojimų maniako elgesys nepalieka, psichologines traumas gali tekti gydyti visą likusį gyvenimą.
Lietuvą krečiant siaubingiems nusikaltimams prieš vaikus, šįsyk vyras užpuolė mergaites Marijampolėje ir jas galimai tvirkino[3]. Nuo gašlūno nukentėjo dvi aukos, tačiau teisėsauga neatmeta, kad tokių gali būti ir daugiau.
Pabrėžiama, kad vien pernai Lietuvoje užregistruoti 300 seksualinių nusikaltimų, ir trečdalis jų susiję būtent su nepilnamečiais.
Pranešimų apie seksualinę prievartą kasmet vis daugėja
Dėmesį vis dažniau patraukia Lietuvos dvasininkai, nutverti už kompiuterių, kuriuose kaupė galybę failų su išnaudojamais vaikais. Nepaisant to, kad su tuo kovojama pasitelkiant didžiausią pasaulyje dingusių vaikų paieškos sistemą ICMEC, veikiančia nuo 2019 m. ir iki šiol paskleidusią kelis bilijonus žinučių apie dingusius vaikus, veša neįvertinta grėsmė – internetiniai prievartautojai[4].
Vien 2022 m. pasaulyje gauta daugiau nei 30 mln. pranešimų apie vaikų seksualinę prievartą internete. Lietuvoje skaičiai taipogi dideli – 2022 m. jų gauta apie 16 tūkst. (Nors feisbukas deklaruoja ypatingas saugumo strategijas, daugelis tokio pobūdžio bylų rodo, kad nusikaltimai vaikams vykdomi būtent šioje socialinėje platformoje.) Be to, šalyje per pastaruosius trejus metus oficialiai identifikuota 1 tūkst. įvairią seksualinę prievartą patyrusių vaikų, o tai didžiulis iššūkis pagalbos ir bendradarbiavimo organizavimui.
Iš tiesų nereikia nė tamsiojo interneto – filmukai su vaikų seksualine prievarta nesunkiai pasiekiami visiems prieinamame internete. Baisiausia, kad peržiūrėjus tokią medžiagą pasauliečiai, kaip nustatyta, neretai imasi šabloniškų veiksmų.
Yra asmenų, geidžiančių seksualinių veiksmų su vaikais, yra ir tokių, kuriuos jaudina seni žmonės. Kitaip tariant, esamoje socialinėje santvarkoje žmonės patiria seksualinę prievartą nuo lopšelio iki grabo lentos. Galiausiai nuteisti smurtautojai yra tik ledkalnio viršūnė, – neaptiktų – gerokai daugiau.
Akivaizdu, jog valstybė privalo ginti vaiką, o ne pedofilą. Tai viena iš priežasčių, dėl ko 9 iš 10 lietuvių mano, kad šaliai būtinas seksualinių nusikaltėlių registras.
