Dėl nepakankamo atlyginimo
Mokytojų atlyginimai nėra konkurencingi, jie neatitinka darbo krūvio ir atsakomybės. Ši problema mažina jaunų specialistų motyvaciją rinktis pedagogines studijas ir palieka jau dirbančius mokytojus be profesinės motyvacijos. Įvedus etatinio apmokėjimo sistemą, mokytojai priversti smulkmeniškai skaičiuoti savo veiklas, kas žemina jų profesinį orumą ir mažina darbo patrauklumą.
Dėl didelio darbo krūvio ir iš to kylančio perdegimo
Mokytojų darbo krūvis neproporcingai didelis, o darbo sąlygos sukelia perdegimą bei emocinį ir psichologinį išsekimą. Perdegimas lemia fizinį ir psichinį nuovargį, kuris neigiamai veikia bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mokytojai, patiriantys perdegimą, linkę atsiriboti nuo savo darbo, praranda susidomėjimą profesine veikla.
Dėl švietimo sistemos biurokratizacijos
Mokytojo darbe per daug dėmesio skiriama pertekliniams formalumams ir ataskaitoms, o ne realiam ugdymui, kas apsunkina mokytojų darbą ir mažina profesijos patrauklumą. Lietuvos švietimo sistema per pastaruosius dešimtmečius patyrė ne vieną struktūrinę reformą, tačiau šios reformos dažnai nelemia geresnės švietimo kokybės ir didesnio socialinio teisingumo.
Dėl nuolatinių neefektyvių švietimo reformų
Dėl dažnų ir neapgalvotų reformų švietimo sistema tampa chaotiška, o mokytojų darbas sudėtingėja, nes reformos dažnai nesprendžia esminių problemų, bet sukuria daugybę papildomų.
Dėl merdinčios mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos
Pedagogų rengimo sistema neatitinka dabartinių poreikių, trūksta veiksmingos paramos jauniems mokytojams bei kvalifikacijos kėlimo galimybių esamiems specialistams. Uždarius Lietuvos edukologijos universitetą, pedagogų rengimo sistema buvo sugriauta. Trūksta sistemingo požiūrio į mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir profesinį tobulėjimą
Dėl didelio mokytojų trūkumo ir iš to nuolat kylančio darbo krūvio
Dėl mažo specialistų skaičiaus mokyklose didėja mokytojų darbo krūviai, ypač tam tikrose srityse, kas neigiamai veikia švietimo kokybę ir pačių mokytojų motyvaciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigė mokytojų trūkumo problemą, todėl nesiėmė veiksmingų sprendimų
Dėl mokytojų autoriteto sumenkinimo
Visuomenėje mažėja pagarbos mokytojams, o tėvai ir mokiniai dažnai vertina mokytojus kritiškai, o ne kaip autoritetus. Tai mažina profesijos prestižą. Jaunuoliai dažnai laiko mokytojo profesiją mažai prestižine, o tai lemia mažą stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičių. Taip pat ir valstybės požiūris į mokytojus yra atsainus ir menkinantis, o tai daro neigiamą įtaką profesijos prestižui ir mokytojų savivertei. Mokytojo darbas kartais suvokiamas kaip pašaukimas ar net „liga“, o ne kaip profesionali karjera, kas gali mažinti profesijos patrauklumą tarp jaunų žmonių
Dėl neigiamo mokytojo įvaizdžio formavimo žiniasklaidoje
Žiniasklaida dažnai formuoja neigiamą mokytojų įvaizdį, kas lemia prastą visuomenės požiūrį ir mažina profesijos patrauklumą. Mokytojo darbas dažnai per daug sureikšminamas kaip itin sudėtingas, o tai gali atgrasyti potencialius kandidatus rinktis šią profesiją.
Dėl socialinės nelygybės mokyklų ir mokytojų atlyginimų sistemoje
Mokytojai to paties tipo ir dydžio mokyklose gauna skirtingus atlyginimus, kas skatina nusivylimą ir nepasitenkinimą. Lietuvoje panašaus tipo ir dydžio mokyklose mokytojų atlyginimai gali skirtis nuo 500 iki 1000 eurų.
Dėl tėvų ir visuomenės abejingumo švietimo problemoms
Menkas tėvų ir visuomenės įsitraukimas į švietimo problemas mažina mokytojo profesijos svarbą ir autoritetą. Tėvų ir visuomenės abejingumas švietimo problemoms bei menkas įsitraukimas į ugdymo procesą prisideda prie mokytojo profesijos nuvertinimo.
Dėl lyderystės trūkumo švietimo sistemoje
Trūksta stiprios lyderystės, galinčios užtikrinti, kad reformos būtų orientuotos į realių problemų sprendimą, o ne į populiarius lozungus. Mokytojai lyderiai susiduria su kolegų pasyvumu ir bendradarbiavimo stoka, kas trukdo efektyviai lyderystei.
Dėl nepakankamos metodinės pagalbos mokytojams
Mokytojams trūksta metodinės medžiagos, parengtos pagal atnaujintas ugdymo programas, tokių kaip vadovėliai, pratybos, užduočių bankai ir skaitmeninis turinys.
Dėl stereotipų apie mokytojo profesiją
Mokytojo darbas dažnai suvokiamas kaip pašaukimas, o ne kaip profesinė karjera, kas atbaido potencialius specialistus. Žemesnį mokytojo profesijos prestižo vertinimą lemia ne tik materialinės mokytojo veiklos sąlygos, bet ir veiklos laisvės trūkumas bei pasitikėjimo mokytoju kaip profesionalu stoka.
Dėl mokytojų bendruomenės susiskaldymo
Mokytojams trūksta solidarumo ir vieningumo, kas trukdo spręsti bendras problemas. Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba išreiškė susirūpinimą dėl švietimo sistemos iššūkių, pabrėždama, kad būtina užtikrinti mokytojų asociacijų atstovų dalyvavimą sprendžiant švietimo klausimus, siekiant sėkmingai įgyvendinti reformas.
Dėl psichologinio spaudimo mokytojams
Mokytojai patiria spaudimą iš mokyklos administracijos, tėvų ir mokinių, kas mažina jų pasitenkinimą darbu. Lietuvos mokytojai dažnai susiduria su psichologiniu spaudimu, kuris kyla iš įvairių šaltinių: mokyklos vadovybės, kolegų, mokinių ir jų tėvų. Šis spaudimas pasireiškia per perteklinius reikalavimus, griežtus terminus, apkalbas, informacijos slėpimą apie darbo pasiekimus ir kitus neigiamus veiksmus
Dėl nepakankamo dėmesio mokytojų emocinei gerovei
Nepaisoma mokytojų psichologinio sveikatingumo, nors jis tiesiogiai susijęs su darbo kokybe. Mokytojai patiria psichologinį spaudimą tiek iš administracijos, tiek iš tėvų ir mokinių, o tai mažina profesijos patrauklumą.
Dėl švietimo politikos nenuoseklumo
Švietimo strategijos dažnai keičiamos, o ilgalaikės politikos stoka mažina mokytojų pasitikėjimą sistema. Mokytojų streikų metu išryškėjo ne tik nepasitenkinimas atlyginimais, bet ir neaiški bei nedialogiška švietimo vadyba. Švietimo sistemoje trūksta lyderystės ir kritinio požiūrio į reformas, dėl to įgyvendinami pokyčiai dažnai būna neefektyvūs ir neatsižvelgiama į realius mokytojų ir mokinių poreikius.
Dėl nepilnai įgyvendinto įtraukiojo ugdymo
Įtraukiojo ugdymo idėjos Lietuvoje įgyvendinamos be pakankamo pasirengimo, kas apsunkina mokytojų darbą. Trūksta specialistų ir pagalbos priemonių dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių, o tai lemia papildomą emocinį krūvį mokytojams.
Dėl ribotų karjeros galimybių ir profesinio augimo
Mokytojo profesijoje trūksta aiškių ir patrauklių karjeros kelių, kurie leistų pedagogams siekti profesinio tobulėjimo ir pripažinimo. Tai mažina motyvaciją ir profesijos patrauklumą tarp jaunų specialistų.
Dėl mokytojų bendruomenės vidinio kritiškumo
Patys mokytojai dažnai yra kritiški savo profesijos atžvilgiu, kas gali neigiamai veikti profesijos įvaizdį visuomenėje ir mažinti jos patrauklumą. Taigi, mokytojo profesijos prestižo suvokimas dar yra ir labai subjektyvus.
Apie tai daug pastaraisiais metais atvirai kalbėjo: Gintaras Sarafinas, Alius Avčininkas, Algis Bitautas, Antanas Jonušas , Lilija Bručkienė, Mindaugas Grigaitis, Dainius Dzindzalieta, aš ir kt.
Ne profesijos prestižas paverčia mokytojo darbą prasmingu. Ne skambūs šūkiai apie prestižą apibrėžia mokytojo profesijos svarbą ir išsprendžia švietimo sistemos iššūkius.
Linkiu nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai ir švietimo ministrei Ramintai Popovienei su komanda išspręsti bent kelias iš šių problemų gerinant mokytojų darbo sąlygas ir didinant pasitikėjimą Lietuvos švietimo sistema.
