Paulius SUNGAILA: Jei galime dirbti su senu vadovėliu, kodėl nesinaudojame ir senu telefonu?

Jei galime dirbti su senu vadovėliu, kodėl nesinaudojame ir senu telefonu ar senais vaistais?

Šiuo metu biologijos vyresniųjų klasių moksleiviams siūloma mokyti(is) iš vadovėlių, išleistų 1999, 2007 ir 2012 m.

Atitinkamai tais metais išleisti: Nokia 3310, pirmasis ir šeštasis iPhone telefonai.

Juk ir šiandien šiais telefonais galėtume parašyti žinutę ir paskambinti, bet kodėl perkame naujesnius įrenginius?

Mokymasis iš senų vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas gali sukelti nemažai problemų ir žalos tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek visai švietimo sistemai.

Senesniuose vadovėliuose gali būti pateikta informacija, kuri neatitinka naujausių mokslo atradimų, technologijų ar socialinių pokyčių. Tai gali klaidinti mokinius ir trukdyti jiems susiformuoti įgūdžius, gebėjimus ar kompetencijas, kurias deklaravome ugdyti atnaujindami ugdymo programas.

Pavyzdžiui, istorijos vadovėliuose gali būti pateikta informacija apie įvykius, kurie vėliau galėjo būti iš naujo (kitaip) interpretuoti remiantis naujais tyrimais, arba geografijos vadovėlyje gali trūkti informacijos apie naujai atsiradusias valstybes, arba biologijos, chemijos vadovėlyje gali trūkti informacijos apie mechanizmus, kurie anksčiau buvo laikomi nepilnai ištirtais.

Kitas aspektas didaktinis: naujos kartos vadovėliai yra kuriami atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas. Tai lemia ir specifinį temų nuoseklumą, ir pačio turinio kaitą. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kaip derėtų mokyti atskirų disciplinų, atsižvelgiant į senesnių vadovėlių naudojimo patirtis.

Vadovėliams neatitinkant ugdymo programų, mokiniai gali būti neparuošti egzaminams

Jei vadovėliai neatitinka atnaujintų ugdymo programų, mokiniai gali būti nepasiruošti egzaminams, kuriuose tikrinamos žinios pagal naujausius standartus. Tai gali lemti prastesnius rezultatus ir sumažinti galimybes toliau mokytis.

Dabar deklaruojama, kad tikrinimamos ir ugdomos kompetencijos. Seni vadovėliai tam nėra pritaikyti.

Mokiniai gali prarasti motyvaciją mokytis, jei jaučia, kad vadovėlių turinys yra nuobodus, pasenęs ir neatitinka jų interesų. Tai ypač aktualu vyresnių klasių mokiniams, kurie yra labiau linkę kritiškai vertinti informaciją.

Kitas dalyvis šioje temoje mokytojai

Mokytojai turi skirti daugiau laiko ir pastangų, kad pritaikytų senus vadovėlius prie atnaujintų programų. Jiems gali tekti ieškoti papildomos informacijos, kurti naujas užduotis ir pritaikyti vertinimo metodus.

Mokytojai turi nuolat atnaujinti savo žinias ir gebėjimus, kad galėtų efektyviai dirbti su naujomis programomis ir metodais. Naudojant senus vadovėlius, jiems gali trūkti žinių apie naujausius pasiekimus atskirose disciplinose.

Nors ir neigiame, vadovėliai dažnai yra pagrindinis mokymosi šaltinis, teikiantis struktūrizuotą informaciją, pratimus ir užduotis. Be jų mokytojams gali būti sunkiau planuoti pamokas ir užtikrinti, kad visi mokiniai gautų reikiamą informaciją.

Švietimo sistema turėtų užtikrinti, kad mokiniai turėtų prieigą prie naujausių ir kokybiškų mokymosi priemonių.

Kodėl per visus šiuo metu tiesiog neišverčiame į lietuvių kalbą jau parašytų geriausių pasaulio vadovėlių arba nenuperkame kokybiško skaitmeninio turinio licencijų mokykloms, prieigų prie įvairių mokymo(si) platformų, bet kritikuojame mokytoją, kad jis prisirišęs prie vadovėlio kaip pagrindinės mokymos priemonės?