- Dar viena reforma, kuriai nepasirengta?
- Istorijos mokytojas Algis Bitautas įtraukiojo ugdymo reformą prilygina plaukiančiam laivui, kuris bet kada gali nuskęsti
- Šiandien integruoti SUP su visais kitais vaikais dar nereiškia įtraukties
Dar viena reforma, kuriai nepasirengta?
Kaip teigia chemijos mokytojas Romanas Voronovič:
„Vienas spec. poreikių mokinys, jei su juo nemokama dirbti, gali griauti ne tik visos klasės, bet ir visos mokyklos ugdymo procesą. Būna didelių spec. poreikių mokinių, turinčių emocinio spektro sutrikimą, kurie gali valandą rėkti, reikšdami savo nepasitenkinimą kažkuo. Net šalia esant mokytojui ar padėjėjui, ne visuomet pavyksta mokinį nuraminti. Rėkimas girdisi aplink esančiose klasėse. Dirbti tokiomis sąlygomis labai sudėtinga.“
„Kai klasėje yra spec. poreikių mokinių, neišvengiamai mažinama pamokos turinio sunkumo kartelė ir kursas adaptuojamas pagal tuos mokinius. Dėl to nukenčia mokiniai be spec. poreikių. Mokytojas, atsidūręs psichologo, spec. pedagogo ir tuo pačiu prižiūrėtojo, kailyje, bandantis neišvesti klasės iš emocinės pusiausvyros, praleidžiantis pamokos laiką, aiškindamasis ar ramindamas spec. poreikių turintį vaiką; tuo metu neveda pamokos – nemoko. Nespėjama išeiti medžiagos, pasiruošti egzaminams, kurių tik daugėja ir t. t.“
„Padėjėjų kompetencija verta atskiro paminėjimo. Padėjėjai ateina iš užimtumo tarnybos ir dažniausiai nėra švietimo specialistai. Jie gali tik pabūti šalia spec. poreikių turinčio mokinio ar išeiti su juo iš klasės, kol mokinys nurims. Tačiau padėti ugdyti spec. poreikių turinčius mokinius padėjėjai neturi kompetencijų.“
„Mokytojams yra rengiami kursai kaip dirbti su spec. ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Kursuose dėsto ne dalykininkai. Man, chemijos mokytojui, svarbu žinoti, kaip mokyti chemijos spec. poreikių turintį mokinį, kaip organizuoti praktikos darbus ir t. t. Tokios informacijos randu tik užsienio literatūroje. Be to, kursai nesuteikia jokios patirties, dažnai jie yra vedami kalbant bendrai, nekonkrečiai, todėl išgirsta informacija beveik nepritaikytina praktikoje.“
„Pandemija lėmė daugelio nusipelniusių mokytojų išėjimą. Šis ŠMSM projektas, manau atgrasins visus likusius mokytojus ir potencialius būsimus mokytojus. Mokytojų ir taip trūksta tūkstančiais. Mokytojo darbas ir taip yra emociškai sudėtingas, o dirbant su spec. poreikių mokiniais, kai nėra pasiruošta, nėra priemonių, susidūriant su dar didesniais kasdieniais iššūkiais – taps dar sudėtingesnis.“
„Blogiausia, man atrodo, kad ministerija ir nelabai įsivaizduoja, kam ir kaip reikėjo ruoštis.“
„Lietuva – ne Norvegija. Neturime nei tokio švietimo finansavimo, nei tokios švietimo kultūros, nei nuosekliai veikiančios švietimo ministerijos, nei ilgalaikės švietimo vizijos, nei supratimo, kuria kryptimi Lietuvos švietimą nuves įgyvendinami projektai.“
Istorijos mokytojas Algis Bitautas įtraukiojo ugdymo reformą prilygina plaukiančiam laivui, kuris bet kada gali nuskęsti
„Laivas plaukia, ir žaidžiami politiniai žaidimai, kad tik jis nenuskęstų. Ateinantys mokslo metai, kai specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ateis į mokyklas, bus paskutinis smūgis ir taip jau vegetuojančiai Lietuvos švietimo sistemai. Po to ant kojų jau sunkiai atsistosime“
„Gaila bus ir pačių vaikų, nes žaidžiama su jų likimais. Gaila mokytojų, kurie vargs. Ir gaila tėvų. Visų mūsų noras – kad švietimas būtų kuo kokybiškesnis, bet esant dabartinėms sąlygoms tos kokybės užtikrinti tikrai negalime“
Tai labai rimta tema, kuriai privalome skirti daugiau dėmesio!
Šiandien mes neturime kokybiškos metodinės medžiagos net ir standartiniui mokiniui ar gabesniajam, o dabar prisideda ir SUP mokiniai.
Mokyklose trūksta mokytojų pagalbininkų, mokymo įrankių, taip pat išdirbtos sistemos, į kurią galėtų atsiremti pedagogai.
Šiandien integruoti SUP su visais kitais vaikais dar nereiškia įtraukties
Įtrauktis - kai tu esi pasiruošęs patenkinti SUP vaiko mokymosi poreikius šalia kitų vaikų poreikių.
Bet mes labai vengiame to žodžio „pasiruošęs“.
Arba nevengiame, kai pasiruošęs visada turi būti pats mokytojas.