Ukrainą gelbėja, o savus ūkininkus pamiršo
Kad ir kaip suprantamas noras padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuvos ūkininkai jau nebetveria pykčiu – kažkaip šalis turi resursų skirti svetimai šaliai, bet niekaip jų neranda saviems žmonėms ištraukti iš duobės. Lietuvos paukštienos ir kiaušinių gamintojai jau kurį laiką pašo valdžios dėmesio, tačiau taip jo ir nesulaukia – dalis jų pasmerkti bankrotui. Ką tai reiškia Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir kiekvienam mūsų?
Lietuviai noriai atvėrė vartus žemės ūkio produkcijai iš Ukrainos. Iš čia į Lietuvą atvyksta ir nemažai vištienos.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad jei Lietuva ir toliau lepins ukrainiečius ūkininkus, pamiršdama savus žmones, ne vienas paukštininkystės ūkis bus priverstas visam laikui užverti duris.
„Visi suprantame, kad Ukrainą reikia remti ir visi remiame, kaip tik galime. Bet yra kita problema. Ukrainoje žaliavos – grūdai – yra pigesni, ypač kai juos sunku išvežti. Kitas dalykas, Ukrainoje nesilaikoma jokių ES augintojams taikomų reikalavimų, kurie labai padidina produkcijos savikainą. Susidaro situacija, kad mes ES turime laikytis šių reikalavimų ir mūsų produkcijos savikaina aukšta, o iš Ukrainos važiuoja gerokai pigesni produktai, pagaminti nesilaikant ES taikomų reikalavimų“, – žiniasklaidai sakė G. Kauzonas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas ES reikalavimas, kurio privalo laikytis krašto ūkininkai – papildomos laiko ir finansinės sąnaudos, kurių ukrainiečiams nereikia patirti.
Vištienos kainos prieš vasaros sezoną nukrito
Prieš vasaros lauko kepsnių sezoną paprastai pabrangsta visi šiam sezonui „privalomi“ gaminiai – tarp jų ir itin lietuvių mėgstama vištiena. Šie metai, vis dėlto, kitokie – vietoje 15-20 proc. kainos augimo, vištiena atpigo.
Ir nors gyventojai dėl to veikiausiai džiaugiasi, vis dėlto klausimas, kiek to džiaugsmo liktų sužinojus, kad višta, kurios skerdieną valgome, buvo užauginta nesilaikant visų saugumo reikalavimų.
Valdžia paukštininkams galėtų padėti, bet nepadeda
G. Kauzonas sako, kad paukštininkai supranta, jog atsivėrus žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos vartams kelio atgal jau nebėra. Bet juk ne jie kalti dėl to, kad staiga ir drastiškai krito jų produkcijos paklausa.
Ir, kaip kad dažnai būna, Lietuvos valdžia palieka paukštininkus kapanotis pačius.
„Europos Sąjunga problemą mato, bet leidžia skirti finansinę paramą tik toms šalims, kurios ribojasi su Ukraina – tai Bulgarija, Rumunija, Lenkija. Bet kenčia visa Europos Sąjunga. Grūdai gal išvažiuoja tranzitu už ES ribų, bet yra dar kita produkcija – paukštiena, kiaušiniai. Išaugęs gerokai pigesnių, „kitokių savybių“ produkcijos importas muša kainas ir žlugdo Europos ūkininkus“, – sako G. Kauzonas ir priduria, kad centrinė šalies valdžia turėtų vienytis su Lenkija ir kartu siekti visiems nukentėjusiems ES šalių ūkininkams būtinų sprendimų. Turėtų, bet to nedaro, palikdama dar vieną rėžį ir taip nukraujavusiame žemės ūkio sektoriuje.
„Lenkų ūkininkai eilinį kartą gaus paramą, o mūsų ūkininkai turės kaip nors išgyventi patys“, – apmaudo neslepia ūkininkas[1].
Paukštininkams sunkūs laikai trunka ne vienerius metus
Jei visi mes esame girdėję apie pienininkystės sektoriaus ūkininkų, kiaulių augintojų protestus, tai paukštininkai – it atskira žemės ūkio srities kasta, kuriai paramos ir pagalbose nereikia. O ko čia gali reikėti? Paukštieną lietuviai mėgsta, kiaušinius taip pat.
Bėda, kad baltarankiai valdžios žmonės neretai žalio supratimo neturi, kaip veikia žemės ūkis ir kiek visko reikia, kad ta skani višta atsidurtų parduotuvės lentynoje.
Štai pernai visiems sektoriams buvo sunki energetikos krizė, o paukštininkai tiesiog susiėmę už galvų nebežinojo kur dėtis.
Juk vištos, jei norime, kad dėtų kiaušinius visus metus, turi mėgautis šviesa ir šiluma. Ką tik išperėti viščiukai broileriai taip pat turi gyventi šiltai ir sočiai. Tačiau grūdai pabrango kone dvigubai, o sąskaitos už šviesą ir šilumą siekė šimtus tūkstančių.
„Kuršėnuose turime kompleksą, vartojame gamtines dujas, naudojame paukščių šildymui, o jiems reikia pašildyt iki 32 laipsnių mažiems viščiukams, tai galite įsivaizduoti, kiek vartojam dujų. Ir mums atėjo sąskaita apie 100 tūkst. eurų. Tai yra baisu“, – sakė „Agroaves Group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas.
Na, o tuometis žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas į tai atsakė, kad, žinote, visiems sunku.
„Kol kas labai sunku pagrįsti tam tikrus nuostolius tuose sektoriuose, nes mūsų paukštynų sektorius yra ganėtinai koncentruotas, mažas ir mes neturime labai patikimų, objektyvių duomenų tam, kad galėtume priimti tą objektyvią sektoriaus vertinimo situaciją. Tai pažadų kol kas negalime jokių dalinti“, – jau tada sakė P. Astrauskas[2].
Norinčių padėti paukštininkams centrinėje valdžioje nėra
Ir išties, bent jau pažadą, kad pažadų nedalins, P. Astrauskas ištesėjo, o paukštininkai liko it musę kandę. Tik, deja, nepasisotinę ir galutinai nuleidę rankas.
„Lietuviai valgo aukščiausios kokybės ir pasaulyje pripažintą paukštieną, jau 60 metų išlaikome tūkstančius darbuotojų, todėl valdžios atsainumas mums atrodo stulbinantis“, – sako AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ direktorius Darius Gudačiauskas.
Jo teigimu, valstybė yra antras didžiausias naudos gavėjas po prekybos tinklų, vien dėl maisto prekėms taikomo PVM antkainio augimo esant infliacijai, valstybės pajamos kilogramui paukštienos 7 kartus didesnės nei gamintojo ir per pastaruosius du metus išaugo net 48 proc., kai tuo tarpu gamintojo antkainis mažėjo 20 proc.
„Jei jums taip nėra nutikę, tai jūs ir nepatikėsit su kokio lygio neįsigilinimu ir cinišku nenoru padėti didelei žemės ūkio šakai susiduriame“, – nuoskaudos neslėpė D. Gudačiauskas[3].
Taip dėl gyvūnų gerovės besirūpinanti valdžia matyt visai netyčia pamiršo, kad paukštininkai negali tiesiog imti ir nutraukti ar laikinai sustabdyti savo veiklos, kai žiemą, pačiu sunkiausiu metu, jiems reikia savo patalpose palaikyti 32 laipsnių temperatūrą, nes jose cypsena šimtai tūkstančių geltonpūkių viščiukų.
O gal viščiukai gyvūnų gerovės sergėtojams nėra tokie vertingi, kaip audinės ir šinšilos?
