Paukščių gripas vėl sparčiai plinta: šį kartą jo padariniai gali būti negrįžtami
Šiuo metu pasaulyje sparčiai plinta paukščių gripas: juos serga jau ne tik paukščiai, bet ir kai kurie laukiniai žinduoliai, pavyzdžiui, ruoniai, ūdros, laukiniai šunys ir lapės.
Liga, dar vadinama virusu H5N1, per kelias dienas gali išplisti per ištisus naminių paukščių pulkus. Virusas plinta su paukščių išmatomis, seilėmis arba per užterštą pašarą ir vandenį.
Per šį protrūkį jau spėjo žūti daugiau laukinių paukščių nei bet kada anksčiau. Dėl to Kinija ėmėsi net neįprastinių priemonių ir pradėjo savo naminių paukščių skiepijimą.
Kitos šalys šią galimybę svarsto, tačiau ją įgyvendinti dar vengia: pernelyg sunku nustatyti, kuriems paukščiams buvo suteiktas imunitetas, o kuriems ne, be to, vakcinuotų paukščių mėsa ir kiaušiniai negali būti parduodami užsienyje[1].
Naikinant paukščius greičiau prastums vabzdžius ar laboratorijoje sukurtą mėsą?
Akivaizdu, kad virusas yra didžiausius iššūkius ne plačiajai visuomenei, bet ūkininkams, kurie yra priversti išnaikinti šimtus ar net tūkstančius auginamų gyvūnų bei paukščių.
Būtent dėl šios priežasties kyla mėsos, kiaušinių kaina, nyksta ūkiai bei ūkininkavimo tradicijos. Tai skatina ir sparčiai gausėjančias teorijas apie tai, kam paukščių gripas iš tiesų gali būti naudingas.
Ar už jo slypėti gali alternatyvioji maisto pramonė, tikėdamasi į mūsų mitybos racioną greičiau įtraukti vabzdžius ar net laboratorijoje sukurtą mėsą?
Vakcinos paukščiams – dar viena kontrolės forma?
Kai kurie vakcinų gamintojai teigia, kad per kelis mėnesius galėtų pagaminti šimtus milijonų skiepų nuo paukščių gripo žmonėms, jei tik nauja paukščių gripo atmaina kada nors peržengtų rūšinę ribą[2]. Po koronaviruso pandemijos atsigaunanti visuomenė apie tai girdėti kol kas nenori, tačiau JAV jau pradedama kalbėti apie kovos su paukščių gripu strategijos pokytį.
Remiantis JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos duomenimis, iki šiol per viruso protrūkį nugaišo rekordinis skaičius paukščių: 58 mln[3]. Dėl to svarstoma paukščių vakcinacijos galimybė.
„Sprendimas dėl vakcinacijos yra sudėtingas ir prieš įgyvendinant vakcinacijos strategiją reikia apsvarstyti daugelį veiksnių“, – teigė departamento atstovas Mike’as Stepienas.
Kelios vakcinos jau buvo licencijuotos, jas buvo galima naudoti ir ankstesnių paukščių gripo protrūkių metu. JAV naminiai paukščiai jau yra reguliariai skiepijami nuo kitų ligų, pavyzdžiui, infekcinio bronchito.
Tiesa, kalbant apie šį protrūkį, kol kas net nėra aišku, ar yra veiksmingų vakcinų, kurios veiktų prieš 2.3.4.4.4b padermę, dėl kurios ir kilo protrūkis Amerikoje. Tačiau išankstinės valdžios kalbos apie skiepus net ir gyvūnams, daugelį ūkininkų kaip reikiant išgąsdino. O Europoje taip pat kalbama apie paukščių vakcinavimą.
„Kova su paukščių gripu yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Šie protrūkiai daro didžiulę žalą šiam žemės ūkio sektoriui ir trukdo prekybai“, – praėjusį mėnesį teigė už sveikatą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Stella Kyriakides, kartu paskelbdama naujas ES taisykles dėl gyvūnų vakcinacijos[4].
Sunkumai ūkininkams gali tapti pražūtingi
Ilgus metus paukščių gripas nuolat pasirodydavo vienoje ar kitoje Europos arba pasaulio šalyje, tačiau šiais metais sparčiai paplito tiek Senajame žemyne, tiek ir Šiaurės Amerikoje. Dėl to pastaraisiais mėnesiais ūkininkai nuolat susiduria su verslo trikdžiais ir vis garsiau reiškia baimę dėl ateities.
Pavyzdžiui Vokietijoje, vienoje iš didžiausių ES paukštienos gamintojų, ūkininkas gauna dalinę kompensaciją už nuostolius ir išlaidas, patirtas dėl paukščių išskerdimo, tačiau didėjant nuostoliams, didėja ir draudimo įmokos.
Be to, dideles tvartų valymo ir dezinfekavimo po protrūkio išlaidas pirmiausia turi padengti pats ūkininkas: po paukščių išskerdimo ūkiuose draudžiama laikyti gyvulius net apie 30 dienų.
„Kai tai paveikia jūsų pulką, pasekmės ūkininkui yra pražūtingos. Kai nustatoma infekcija ir esate priverstas išskersti visus paukščius, skauda ne tik emociškai, bet ir finansiškai“, – sako Wolfgangas Schleicheris, centrinės Vokietijos paukštininkystės pramonės asociacijos ZDG generalinis direktorius.
Tokia padėtis skatina didžiulį ūkininkų nepasitenkinimą ir pyktį, o kai kuriuos pastūmėja įtikėti net internete plintančiomis ir sparčiai didelio populiarumo sulaukiančiomis sąmokslo teorijomis.
Pavyzdžiui, vienose jų teigiama, kad paukščių gripas yra sufabrikuotas ir juo siekiama pateisinti mėsos pramonės naikinimą, priversti žmones maitintis „žaliai“ arba net siekiant specialiai sukelti maisto kainas.
Kalbos apie mėsos pramonės sukeliamą pandemiją netyla
Tokias teorijas pagrįsti gali ir kalbos, kad intensyvėjant ūkininkavimui, tarp gyvulių ir laukinių gyvūnų vis dažniau plinta ligos. Ekspertai mums jau kelerius pastaruosius metus nuolankiai primena, kad per pastaruosius 50 metų naminių paukščių populiacija padidėjo šešis kartus: nuo 5,7 iki beveik 36 milijardų, o kiaulių skaičius padvigubėjo nuo 547,2 iki 952,6 milijonų[5].
„Tokios didelės gyvulių populiacijos, kurias sieja prekyba, sudaro rezervuarus, kuriuose infekcinės ligos gali vystytis ir plisti į laukinę gamtą, kartais sukeldamos pražūtingas pasekmes“, – teigia Roterdamo universiteto Medicinos centro virusologijos katedros profesorius Thijsas Kuikenas.
Iš tiesų, vis daugiau tyrėjų teigia, kad vyriausybės turi apsaugoti laukinius gyvūnus nuo ligų, susijusių su žmogaus veikla ir siūlo mažinti gyvulių bandų dydį ir tankumą, riboti gyvulių vežimą iš ūkio į ūkį ir riboti ūkiuose auginamų gyvūnų kontaktus.
Be to, ekspertai it susitarę kalba apie tai, kad vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šalyse, anot jų, žmonės turėtų pereiti nuo gyvulinės kilmės baltymų prie augalinės kilmės baltymų. Oksfordo universiteto mikrobų genomikos ir evoliucijos profesorius Semas Šepardas teigia, kad atsisakius intensyvios gyvulininkystės sumažėtų daugybės ligų rizika.
„Dėl šių nišų, kuriose gyvena milijonai atskirų gyvūnų, dydžio, virusai ir bakterijos neišvengiamai patenka į aplinką ir laukinių gyvūnų rūšis. Tai gali turėti rimtų pasekmių kaip ir paukščių gripo atveju. Tačiau tai tik dalis problemos. Kuo didesnė banda, tuo daugiau patogenų ir tuo greičiau jie vystosi. Ūkiai, taikydami biologinio saugumo priemones, gali sumažinti ligų plitimą, tačiau tai nesustabdo patogenų evoliucijos. Patogenų evoliucijos greitį galima pakeisti tik ūkininkaujant kitaip.“
Tačiau ar minimas tariamas „kitoks“ ūkininkavimas nereiškia beveik jokio? Juk tikėtina, kad paukščių gripu ūkininkus siekiama visiškai atbaidyti nuo mėsos pramonės, kuri dabar tampa vis sudėtingiau nuspėjama ir net nuostolinga.
Juk tuomet, kai dar prieš keletą metų beveik viso pasaulio žmonių gyvenimus buvo sukausčiusi koronaviruso pandemija, dalis mokslininkų bauginančiai pareiškė, kad mėsos pramonės ūkiuose plinta dar mažiausiai aštuoni paukščių gripo tipai, nuo kurių gali mirti net ir žmonės[6]. Jeigu gąsdinimų nebuvo įsiklausyta, galbūt dabar ūkininkams pasiųstas kitoks signalas – paukščių gripas?
Galbūt ne be reikalo paskutiniais metais taip aktyviai imta stumti vabzdžių valgymo idėja: numanoma, kad ilgainiui, mėsos ūkiai nyks, o žmonės turės prisitaikyti prie kitokio baltymų šaltinių. Galbūt paukščių gripas yra tai, kas galutinai ir pastūmės tradicinės mėsinių gyvūnų bei paukščių pramonės išnykimą?
Juk visur matome pranešimus apie vabzdžių naudą, apie tai, kaip jų vartojimas pamažu didėja. Jau dabar yra nustatyta daugiau kaip 2 000 valgomų rūšių, o ekspertai teigia, kad vabzdžiai turi daug riebalų, baltymų ir maistinių medžiagų, baltymų kiekis vabzdžiuose dažnai siekia net 40-60 proc., t. y. daugiau nei jautienoje ir tofu[7].
Be to, apskaičiuota, kad 2022 m. pasaulinė vabzdžių baltymų rinka jau siekė 428,12 mln. JAV dolerių, o iki 2027 m. ji augs 26,5 proc. ir pasieks 1 386,55 mln. JAV dolerių ribą.
Kainos auga, o jų naštą yra priversti pakelti patys gyventojai
Tačiau paukščių gripo padarinius jaučia ne tik ūkininkai. Patys vartotojai pastebi, kad padidėjo vištienos ir kiaušinių kainos, o kartais jų net ima trūkti prekybos centrų lentynose. Pavyzdžiui, JAV kiaušinių kainos šoktelėjo 70 proc., nors anksčiau vidutinė pakuotės kaina siekė 4,82 JAV dolerio.
JAV vartotojų teisių gynimo grupė teigia, kad tiekėjai, siekdami gauti kuo didesnį pelną, ėmėsi sąmokslo ir kartelinių susitarimų praktikos, kuria siekiama išlaikyti aukštas kainas.
Dėl to sausio mėnesį JAV vartotojų teisių gynimo grupė net kreipėsi į Federalinę prekybos komisiją (FTC) ir pažėrė kritikos, jog komisija nesiima darbo siekiant kontroliuoti kainų klastojimo ir derinimo veiklą tarp prekybininkų[8].
Tuo tarpu Europoje vienas iš labiausiai pabrangsių maisto produktų taip pat yra kiaušiniai. 2023 m. sausio mėnesio duomenys rodo, kad kiaušinių kaina ES buvo vidutiniškai 30 proc. didesnė nei 2022 m. sausio mėnesį[9].
Tarp ES šalių didžiausias metinės kiaušinių infliacijos augimas užfiksuotas Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Mažesnis, bet vis tiek didelis padidėjimas užfiksuotas Vokietijoje, Liuksemburge, Austrijoje[11].
O pozityvių prognozių, jog situacija greitai stabilizuosis, nėra. Dėl paukščių gripo viruso komerciniai paukštynai gali ilgesnį laiką visiškai neveikti, nes ūkininkai turi pašalinti nugaišusius paukščius, dezinfekuoti patalpas ir atvežti naujus paukščius; tai gali trukti net kelis mėnesius. Per šį laikotarpį sutrinka tiek kiaušinių tiekimas, tiek ir mėsos pramonė[11].
