<h2>Tam tikri regionai pritraukia migrantus ir į JAV</h2>
<p>Tiesa ta, jog namų nuosavybė siūlo didelę naudą, suteikdama daugybę mokesčių lengvatų, kurių jūs, kaip nuomininkas, gauti negalite. Be to, nekilnojamojo turto mokesčiai, sukurti iš namų vertybių, prisideda prie valstybinių mokyklų ir jų švietimui skirtų išteklių. Jau nekalbant apie tai, kad kuomet turite savo namą, galite gauti papildomų pinigų, pavyzdžiui, panaudojant būsto kapitalą paskolai ar kredito linijai užtikrinti.</p>
<p>Kalbant apie JAV, ne paslaptis, jog būsto nuosavybės rodikliai bėgant laikui svyravo, bet kai kuriuose Amerikos miestuose jie itin išaugo. Geografiniu požiūriu daugelis geriausių miestų, kuriuose būsto nuosavybės rodikliai išaugo labiausiai, yra JAV pietuose, pietvakariuose, kalnų valstijose ir Vakarų pakrantėje[1]. Kita vertus, išskiriama keletas pagrindinių sričių, kuriose per pastaruosius penkerius metus pastebimiausiai padidėjo būsto nuosavybės procentai.</p>
<p><strong>Conroe, Teksasas.</strong> Nuo 2014 m. iki 2019 m. mieste įspūdingai išaugo būstų skaičius – jis pasiekė netgi 34 363. O tai reiškia, kad būsto nuosavybė per penkerius metus išaugo 59%.</p>
<p><strong>Enterprise, Nevada. </strong>Šioje vietovėje naujų būstų skaičius nuo 52 554 padidėjo iki 67 090. Tai reiškia, jog 2014 m. nuosavybės teise priklausė 56,1% namų.</p>
<p><strong>Sun Tan slėnis, Arizona.</strong> Iš 17 471 savininkų namų 2014 m., 2019 m. buvo registruojami 23 377, o tai 33,8% daugiau, skaičiuojant penkerių metų laikotarpį.</p>
<p><strong>Indio, Kalifornija.</strong> Savininkų naudojamų būstų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo 39,4% – nuo 16 452 2014 m. iki 22 931 2019 m.</p>
<p><strong>Bonita Springs, Florida.</strong> Būsto nuosavybės lygis dar 2014 m. siekė 74,2 %. Tačiau per pastaruosius penkerius metus namų savininkų skaičius išaugo nuo 13 929 2014 m. iki 18 890 2019 m. (35,6% per penkerius metus.)</p>
<p><strong>Cape Coral, Florida.</strong> Savininkų gyvenamų namų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei penktadaliu – nuo 40 021 būsto 2014 m. iki 48 657 vienetų 2019 m.</p>
<p><strong>Sugar Land, Teksasas.</strong> Bendras būstų skaičius išaugo nuo 28 392 2014 m. iki 41 046 būstų 2019 m. Atsižvelgiant į šią tendenciją, išaugo ir namų nuosavybė.</p>
<p><strong>League, Teksasas.</strong> Nuo 22 683 savininkų namų 2014 m. nuosavybė išaugo 22%, iki 2019 m. pasiekdama 27 681 nuosavą būstą.</p>
<p><strong>Fort Majersas, Florida.</strong> Nuo 2014 m. iki 2019 m. savininkų namų skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu (33,5%) – nuo 11 241 būsto iki 15 008 jų nuomininkams priklausančių būstų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-ziegler-jjnzg7vbfms-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pandemijos poveikis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje sukūrė „amerikietiškus kalnelius“</h2>
<p>Staigus kritimas, gana trumpas stabilizacijos periodas ir kilimas į iki tol nematytas aukštumas – taip atrodė pasaulis su, galima sakyti, viską keičiančia viruso prognoze.</p>
<p>Taip, pandemijos laikotarpiu gyventojai yra priversti taikstytis su galybe apribojimų, pratintis prie naujų darbo formų bei iš naujo permąstyti savo poreikius būstui. Tačiau atsakyti, kurie gi pokyčiai bus trumpalaikiai, o kurie ilgam nubrėš naujas turto plėtros ir naudojimo kryptis, šiuo metu yra gana sudėtinga[2].</p>
<p>Šiaip ar taip, demografija yra vienas svarbiausių veiksnių nekilnojamojo turto rinkoje ir bene svarbiausias būsto segmente. Verta pabrėžti ir tai, jog 2020 metai išsiskyrė tuo, kad gyventojų skaičius metų pabaigoje buvo aukštesnis nei prieš metus, o tai leido tikėtis didesnio rinkos aktyvumo jau netolimoje ateityje. Kita vertus, 2021 metų vidurio rezultatai rodo žymų 12 tūkst. gyventojų sumažėjimą.</p>
<p>Nepaisant tam tikrų aplinkybių, būsto fondas Lietuvoje vis tik ir toliau auga, ir nors pandemijos metu kilo sunkumų statybų sektoriuje, tai reikšmingos įtakos NT plėtrai neturėjo. (2020 m. II pusmetį buvo sudaryti 18 775 gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sandoriai, t.y. analogiškas skaičius kaip ir 2019 m. II pusmetį; tuo tarpu 2021 m. I pusmetį sudarytas sandorių skaičius gerokai viršijo ankstesnius rezultatus – 19 696 notariniai pirkimo-pardavimo sandoriai.)</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/naomi-hebert-mp0bgas_d1c-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nemanoma, jog kainų augimas 2022 metais sieks tokį greitį, koks buvo pernai</h2>
<p>Nors NT sandorių rinka priešpaskutinį praeitų metų mėnesį kiek aprimo, o bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu kuklesnis nei spalį, 2021-ieji pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordinius 2019-uosius, dėl ko galima drąsiai teigti, kad praeiti metai buvo rekordiniai[3].</p>
<p>Vien tik per lapkričio mėnesį, kaip žinia, įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 3 proc. daugiau nei 2020 metų lapkritį, bet 18 proc. mažiau nei tų pačių metų spalio mėnesį. Praeitais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 14,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 27 proc. daugiau nei 2020 m. sausį–lapkritį, kai buvo įregistruota 11,5 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį–lapkritį – 11 tūkst.).</p>
<p>Tarp kitko, 2021 metai prilygsta NT cunamiui, mat per juos Vilniaus pirminėje rinkoje, remiantis NT projektų valdymo įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, rezervuoti netgi 8 037 nauji būstai (butai ir kotedžai). Tai yra beveik dviem trečdaliais daugiau nei 2020 m., beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. bei dvigubai daugiau nei 2018 ar 2017 metais[4].</p>
<p>Aktyvumą praeitų metų pradžioje sukūrė ir didelė inercija po intensyvios praėjusių metų pabaigos: po karantinų žmonės pamatė, jog ekonomika nesugriuvo, būstus pirkti svarstančių žmonių finansai ne tik nesumažėjo, bet kartais ir padidėjo, finansavimo sąlygos buvo labai palankios, daug kam dar ir pradiniam įnašui pavyko susitaupyti, atsirado daugiau perkančių antrą būstą, butus vaikams ir panašiai. O daug daugiau laiko praleidžiant namuose, stimulas juos keisti į didesnius, naujesnius ar geresnėje vietoje taip pat atsirado didesnis.</p>
<p>Taigi, ilgainiui paklausa išaugo, dargi šokdindama kainas, todėl dienos šviesą išvydo papildomas srautas pirkėjų, kurie skubėjo užfiksuoti tuometines kainas ir išvengti savo galimybių įpirkti sumažėjimo ateityje. Tačiau kainoms augti spaudimą didino ir nepakankama pasiūla rinkoje, mat dėl paskelbtos pandemijos bei neapibrėžtumo, dalis plėtotojų sustabdė arba nukėlė projektus. Visgi šios sąlygos nesustabdė pirkimo procesų, dėl ko Lietuvos bankas svarsto įvairius barjerus paklausai vėsinti (kartais dirbtinės kliūtys ir pertekliniai reikalavimai turi ilgalaikį neigiamą poveikį visai rinkai). </p>
