Nereikėtų vaikytis „moteriškų“ patarimų ir užsiiminėti vaidyba
Straipsnio tema toli gražu neatspindi seksistinio požiūrio į moteris, išskirdama karjeros kilimo patarimus būtent joms. Priešingai, vis dar atsižvelgiant į tam tikrus visuomenės stereotipus dėl visų šeimos „reikalų“ ir dailiosios lyties atstovių stipriąsias puses, viską galima panaudoti kaip tikrą ginklą ir gauti tai, ko norime. Visgi, apie tam tikrus aspektus turbūt nesame girdėjusios. Kai kurios karjeros specialistės teigia, jog kalbant dėl aukštesnės pozicijos tampa svarbus net balso tonas.
„Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė pasidalijo keliais patarimais, kaip moterims profesinėje srityje pasiekti tai, ko trokšta ir sugriovė tam tikrus dabar labai plačiu mastu taikomus stereotipus, pavyzdžiui, jog karjera ir šeima yra visiškai suderinami dalykai, o tą padaryti – nėra sunku.
Vis dėlto, kad ir kaip bebūtų, žmogaus kalbėjimo maniera, balso tonas daro labai didelę įtaką jo įvaizdžiui ir įvertinimui. Anot A. Jonaitytės-Karalienės, tarp karjeros eksperčių dažnai vyrauja skirtingos nuomonės, kokį gi reikėtų kalbėjimo stilių parinkti, kad „nuversti kalnus“. Vienos teigia, jog čia suveikia nusiteikimas kovai už būvį, todėl kalbėti reikia užtikrintai, pažemintu balso tonu ir neatsiprašinėjant, o kitos sako priešingai ir tikina, kad reikėtų pasirinkti itin švelnią kalbėjimo manierą[2].
Vieno ir tiesaus atsakymo kaip elgtis geriau, nėra, todėl A. Jonaitytė-Karalienė pataria verčiau susikoncentruoti ne į tai, kokiu balsu yra sakoma informacija, bet akcentuoti jos svarbą, o ją sakant jaustis komfortabiliai ir natūraliai, neišeinant „iš savęs“.
Nesivadovaukite mistinėmis butaforijomis
Nors internete ir gausu įvairiausių motyvacinių frazių bei patarimų, o dabar yra madinga būti supermoterimi, kuriai viskas pavyksta iš pirmo karto ir kuri niekada neklysta, realybėje yra kitaip. Ir, kaip pažymi A. Jonaitytė-Karalienė, natūralumą svarbu išlaikyti ne tik kalbėsenoje, bet ir visuose savo darbuose „neperspausti“[2]. Svarbu nepamiršti, kad visi esame žmonės ir remtis į tai, jog klysti yra žmogiška.
Pastaruoju metu taip pat plinta angliška frazė „fake it till you make it“ (liet. apsimetinėk, kol tau pavyks), dažnai priverčianti žmones gyventi paraleliniame pasaulyje ir neįvertinti realių savo galimybių. Panašaus pobūdžio naujadarai skatina mums kurti iliuzijų pasaulį, kuriame paprašyti pagalbos ar pripažinti, jog kažko nemoki, prilyginama kone nusikaltimui.
Todėl „Swedbank“ personalo ekspertė pataria, jog iniciatyva prašyti kitų pagalbos yra daug veiksmingesnis faktorius nei aktoriniai sugebėjimai. Juk norint nuveikti kažką rimto, vien vaidinti nepakaks, reikės turėti ir šiek tiek praktikos.
Mistinių „barbių devyndarbių“ nebūna – arba jos turi devynias rankas, arba devynis tarnus
Tiesa ta, kad jei kuri moteris giriasi, jog jai puikiai pavyksta suderinti ir karjerą, ir šeimą, ji arba meluoja, arba turi gerą vyrą ir daug pinigų. Išties statistinė moteris, ant kurios pečių gula didžioji dalis su vaikais susijusios buities ir pilnas etatas darbe, dažnai turi laviruoti tarp savo pasirinkimų, kurie yra labai priklausomi nuo aplinkybių: ar vaikas serga, ar darbe laukia svarbi konferencija ir kt.
Todėl A. Jonaitytė-Karalienė kviečia nepasikliauti vien sėkmingomis patirtimis, kad „viskas čia įmanoma“, o suvokti, kad balansas tarp šeimos ir karjeros yra nuolatinis procesas, o ne užfiksuotas rezultatas. Kita vertus, pasitaikys ir tokių dienų, kada teks spręsti dilemą, kam suteikti prioritetą, tad tokiais atvejais, anot personalo ir infrastruktūros skyriaus vadovės, derėtų vertinti situaciją atskirai ir pasielgti taip, kaip tuo metu atrodo teisingiausia ir be jokios sąžinės graužaties po to.
„Barbių devyndarbių“ taisyklę galime pritaikyti ir teiginyje „gerai dirbkite ir būsite pastebėtas“. Įsivaizduokite, kad organizacija, į kurią apeliuojate, taiko itin aukštus standartus būsimiems darbuotojams. Jūs ir dar šimtas žmonių atranką praeinate ir visi dirbate gerai. Ar kiekvienas iš jūsų ir būsite reikiamu metu prisimintas? Ne.
Todėl itin svarbu yra nenuvertinti savęs ir viešai kalbėti net ir, rodos, apie pačius mažiausius savo pasiekimus. Asmeninę sėkmę organizacijoje esą padidina du aspektai: gebėjimas pristatyti savo pasiektus rezultatus ir mentorius. Žinoma, kaip teigia A. Jonaitytė-Karalienė, pastarąjį turi ne visos įmonės, bet visada galite turėti neformalųjį mentorių, kuris nesibodėtų pasidalinti su jumis savo patirtimi organizacijoje.
Kita vertus, sėkmę organizacijoje dažnai lemia ne tik mūsų asmenybė, bet ir gebėjimas ją teisingai integruoti įmonėje. Kaip antai nestandartiniai sprendimai, papildomos pastangos ir drąsa veikti.
