Pandemija išryškino jaunuolių emocinės sveikatos problemas
Paskelbti naujausi JAV vyriausybinio tyrimo rezultatai atskleidė liūdną statistiką, kad COVID-19 pandemija ypatingai smogė JAV gyvenančių paauglių mergaičių psichikos sveikatai, įskaitant ir dažniau pasitaikantį seksualinį smurtą. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad liūdesį ir beviltiškumą jautė didžioji dalis tyrime dalyvavusių mergaičių, o vis daugiau jų įskaitant ir LGBTQ+ bendruomenėms priklausančius paauglius nurodė turėję rimtų ketinimų nusižudyti. Emocinių sutrikimų problemos neaplenkė ir Lietuvos, nors valstybinėse įstaigose vis dar dirba šiuos susirgimus stigmatizuojantys asmenys.
Apklausos, kurioje 2021 m. rudenį apklausta daugiau kaip 17 000 JAV vidurinių mokyklų moksleivių, metu nustatyta, kad beveik 60 % JAV paauglių mergaičių nurodė dėl pandemijos nuolat jaučiančios liūdesį ar beviltiškumą[1].
Tyrimas taip pat atskleidė, kad seksualinis smurtas, mintys apie savižudybę ir kitos psichikos sveikatos problemos paveikė daugelį paauglių, nepriklausomai nuo jų rasės ar etninės priklausomybės. Merginos ir LGBTQ+ bendruomenei priklausantis jaunimas atsižvelgiant į daugelį rodiklių, pademonstravo prasčiausius rezultatus: beveik pusė LGBTQ+ moksleivių teigė rimtai svarstę apie bandymą nusižudyti.
Daugiau nei ketvirtadalis Amerikos indėnų ir Aliaskos čiabuvių taip pat pranešė apie suicidines mintis, t. y. daugiau nei kitų etninių grupių atstovai.
Pasak psichikos sveikatos ekspertų, tyrimo rezultatai atspindi dešimtmečius trukusį visuomenės aplaidumą psichikos sveikatos atžvilgiu. Daugelis tyrimo tendencijų prasidėjo dar prieš pandemiją, tačiau pandemijos metu mokymasis internete, izoliacija ir padidėjusi priklausomybė nuo socialinės žiniasklaidos daugeliui vaikų dar labiau pablogino padėtį.
Tyrime raginama visapusiškai reformuoti visuomenės psichikos sveikatos valdymą: ekspertų teigimu, mokyklos turėtų mokyti vaikus, kaip valdyti stresą ir nesutarimus, lygiai taip pat, kaip mokoma apie fizinius pratimus ligų prevencijai.
Vaikams dažniausiai diagnozuojamas nerimas, depresija ir elgesio sutrikimai
Nustatyta, kad JAV vaikai dažniausiai susiduria su šiais sutrikimais: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) buvo diagnozuotas 9,8 % vaikų (maždaug 6,0 mln.), nerimas – 9,4 % (apie 5,8 mln.), elgesio problemos – 8,9 % (apie 5,5 mln.), depresija – 4,4 % (apie 2,7 mln.)[2].
Skelbiama, kad kai kurios iš šių būklių pasireiškia kartu – tarp 3-17 metų amžiaus vaikų 2016 metais buvo nustatyta, kad kitų psichikos sveikatos sutrikimų dažniausiai turėjo depresija sergantys vaikai: maždaug 3 iš 4 depresijos diagnozę turinčių vaikų pasireiškė nerimo sutrikimai (73,8 %) ir beveik 1 iš 2 vaikų turėjo elgesio problemų (47,2 %).
Daugiau nei 1 iš 3 vaikų, sergančių nerimo sutrikimu, turėjo elgesio sunkumų (37,9 %) ir maždaug 1 iš 3 vaikų taip pat sirgo depresija (32,3 %).
Daugiau nei 1 iš 3 vaikų, turinčių su elgesiu susijusių problemų, taip pat turėjo nerimo sutrikimą (36,6 %), o maždaug 1 iš 5 vaikų sirgo depresija (20,3 %). Pastebėta, kad laikui bėgant, depresijos ir nerimo atvejų padaugėjo.
Visgi, ne visi emocinės sveikatos sutrikimų turintys vaikai buvo gydomi mediciniškai. Vertinant 3-17 metų amžiaus vaikus 2016 metais, buvo gydomi beveik 8 iš 10 sergančių depresija, taip pat 6 iš 10-ties sergančių nerimu. Gydymą taip pat gavo daugiau nei 5 vaikai iš 10, turintys elgesio sutrikimų.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad psichikos, elgesio ir raidos sutrikimai prasideda dar ankstyvoje vaikystėje (17,4 % atvejų buvo diagnozuoti 2-8 metų amžiaus vaikams).
Lietuvoje vis dar susiduriama su stigma kalbant apie psichikos sveikatą
Tuo tarpu Lietuva, nors ir „žiba“ visoje Europoje pagal psichikos sutrikimų turinčių jaunuolių skaičių, vis dar susiduria su stigma, kai vengiama pripažinti turint tam tikrų emocinių sunkumų. Pasaulio banko ir STRATA atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliams dažnai kyla įvairių psichikos sveikatos iššūkių, kada ypatingai tikimasi didesnio suaugusiųjų įsitraukimo[4].
Kad tokia stigma vis dar gaji nepaisant vis dažnesnio kalbėjimo apie emocines problemas, parodė atliktas tyrimas – net 25 proc. jame dalyvavusių valstybės, savivaldybių įstaigose bei mokyklose dirbančių suaugusiųjų manė, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra pavojingesni už juos neturinčius asmenis.
„Net 83 proc. respondentų teigė norintys, kad niekas nesužinotų, jei jų draugai patirtų psichikos sveikatos sunkumų, o 17 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad psichikos sveikatos sunkumai yra asmeninės nesėkmės požymis“, – skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)[4].
